Zelenskis šaukia uždarą posėdį: atskleis, kas iš tiesų vyko Ženevoje
Ukrainos delegacijos nariai vasario 20 d. uždarame posėdyje pristatys neviešus susitikimo su Rusija ir JAV Ženevoje rezultatus. Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukraina taip pat pateiks savo tolesnę derybų strategiją, rašo „RBC-Ukraina“.
Ekspertas: Putinas neturi tiek išteklių, kiek skelbia – realybė visai kita
Kalbos apie tai, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą pasirengęs kariauti mažiausiai artimiausius dvejus metus, panašios į bandymą „žodžio jėga“ įtikinti Ukrainos pareigūnus eiti į nuolaidas. Apie tai kalbėjo karo ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo atstovas Vladislavas Selezniovas.
Trumpas pratęsė sankcijas Rusijai dar metams
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė sankcijų Rusijai galiojimą dėl karo Ukrainoje. Nuo šiol jos galios dar vienerius metus, praneša „24 Kanal“.
Danija sulaikė iš Rusijos plaukusį konteinerinį laivą
Danijos jūrų administracija ketvirtadienį pranešė nusprendusi sulaikyti iš Sankt Peterburgo plaukusį krovininį laivą dėl netinkamos registracijos.
„Laivas sulaikytas dėl to, kad jis netinkamai registruotas“, – pranešė administracija.
„Laivas deklaravo, kad plaukioja su Komorų vėliava. Komorai informavo Jūrų administraciją, kad laivas nėra įtrauktas į jų registrą“, – pridūrė ji.
Danijos žiniasklaida identifikavo į šiaurę nuo Danijos, Kategato sąsiauryje, inkarą išmetusį laivą kaip su Irano vėliava plaukiojantį „Nora“. Jūrų laivybos sekimo svetainės „VesselFinder“ duomenimis, jis sausio 16 d. išplaukė iš Sankt Peterburgo į Egiptą.
Pasak transliuotojo TV2, laivui, kuris anksčiau vadinosi „Cerus“, taikomos JAV sankcijos. Pranešta, kad laivas priklauso Irano laivų flotilei, kurią, anot JAV valdžios institucijų, kontroliuoja Mohammadas Hosseinas Shamkhani – Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Chamenei aukšto rango politinio patarėjo Ali Shamkhani sūnus.
Per pastaruosius metus šis laivas dešimt kartų plaukė per Danijos vandenis.
Jūrų administracija teigė, kad laivo patikrinimas bus atliktas „kai leis oro sąlygos, nekelsiančios pavojaus saugumui“.
Zelenskis kreipėsi į visą pasaulį: pasiuntė svarbią žinią
Kalbėdamas apie savo nesenus pasirodymus žiniasklaidoje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Svarbu, kad mus išgirstų visose pasaulio dalyse – kad Ukraina būtų išgirsta.“ Apie tai praneša „Sky News“.
RSF vadovas ragina patraukti atsakomybėn Rusijos propagandos skleidėjus
Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) generalinis direktorius Thibaut Bruttinas paragino atskleisti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos propagandos bendrininkus. Šias pastabas jis išsakė komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“.
Kalbėdamas apie kovą su Rusijos propaganda Th. Bruttinas pabrėžė, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie tai, kaip atpažinti dezinformacijos šaltinius.
„Turime demaskuoti žmones, suprasti naratyvus, suprasti jų finansavimą. Turime pakeisti žaidimo taisykles. Ir negaišti laiko diskusijoms. Turime kovoti su jų įtaka“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad tikisi nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu patraukti atsakomybėn „Rusijos Federacijos vadovus, kurie sąmoningai įgyvendina [dezinformacijos] strategiją“.
„Ir aš tikiuosi, kad vieną dieną sulauksime atsakomybės nacionaliniu lygmeniu, o galbūt ir tarptautiniu. Tačiau propagandos lyderiai – [Vladimiras] Solovjovas, [Margarita] Simonian – ir tarpininkai [taip pat turi sulaukti baudžiamųjų bylų]“, – sakė Th. Bruttinas.
Jis pabrėžė, kad šiems asmenims tenka didžiulė atsakomybė už Ukrainos sugriovimą, už agresijos bei karo įgalinimą ir už bandymus sumažinti paramą demokratijai Europoje.
Jis pažymėjo, kad „Rusijos karo korespondentai“ yra tik propagandos įrankiai ir „nėra žurnalistai“.
„Mūsų organizacija yra reikli, kai eina kalba apie žurnalistikos viziją. Mes remiame nepriklausomą žurnalistiką. Remiame žmones, kurie atsiriboja nuo karinių naratyvų“, – sakė Th. Bruttinas.
„Svarbu pasakyti, kad Rusija daro spaudimą tarptautiniu lygmeniu, siekdama įtraukti žmones iš RT, žmones iš „Sputnik“ į kare žuvusių žurnalistų sąrašą, o mus tai piktina, mes tam prieštaraujame“, – pridūrė jis.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per visą plataus masto karą Rusija įvykdė 868 nusikaltimus prieš žurnalistus ir žiniasklaidą Ukrainoje.
Ar Ukraina taps ES nare jau 2027-aisiais? Briuselis pasiuntė aiškią žinią
Europos Sąjunga nori „kuo greičiau“ pradėti Ukrainos derybas dėl narystės ES, ketvirtadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, tačiau konkrečios datos neįvardijo.
Be „Starlink“ – kaip be akių: atskleista, kas vyksta Rusijos fronte
Ryšio sutrikimai Rusijos kariuomenėje dėl „Starlink“ terminalų blokavimo turėjo įtakos situacijai fronte ir galėjo susilpninti jų puolamąsias galimybes. Tai, be kita ko, sudarė papildomas sąlygas aktyvesniems Ukrainos pajėgų veiksmams. Rusijos problemos su kariniais ryšiais dėl „Starlink“ terminalų blokavimo daro apčiuopiamą poveikį kovos veiksmų eigai. Apie tai praneša „Bloomberg“, remdamasis Europos diplomatais ir NATO atstovais.
„The Economist“: Putinas pateko į savo paties spąstus
Rusija negali pasiekti lemiamos pergalės Ukrainoje, tačiau Kremlius taip pat nepajėgia sustoti. Apie tai rašo „The Economist“, analizuodamas strateginę aklavietę, kurioje atsidūrė Maskva.
Švedija paskelbė apie 1,21 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai
Švedija ketvirtadienį paskelbė apie 12,9 mlrd. kronų (1,21 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, daugiausia dėmesio skiriant oro gynybos pajėgumams.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonssonas (Polas Jonsonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis gynybos priemonių paketas yra trečias pagal dydį, kurį šalis skyrė Ukrainai nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Skelbiama, kad naujausias paketas buvo sutelktas į Ukrainos išsakytus poreikius.
„Tai yra, oro gynyba ir mūsų pristatytų platformų aprūpinimas amunicija“, – sakė ministras.
Švedijos vyriausybė nurodė, kad apie 4,3 mlrd. kronų (400 mln. eurų) bus skirta pažangioms trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms Ukrainai.
Tai apims papildomus mobiliosios priešlėktuvinės artilerijos sistemos vienetus TRIDON Mk2, kuriuos Švedija vasario pradžioje paskelbė tieksianti Ukrainai.
P. Jonssonas teigė, kad šias sistemas Ukrainai siekiama pristatyti per dvejus metus.
Likusios lėšos bus skirtos dideliems kiekiams amunicijos, įskaitant tolimojo nuotolio artilerijos sviedinius, taip pat mokymams ir bendradarbiavimo projektui su Ukraina dėl tolimojo nuotolio dronų plėtrai.
Lėšos sudaro dalį Švedijos kasmet skiriamo 40 mlrd. kronų (3,74 mlrd. eurų) biudžeto Ukrainai.
Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad daugiau informacijos apie 27 mlrd. kronų (2,53 mlrd. eurų) bus paskelbta pavasarį arba vasarą.
Su naujausiu, 21-uoju Švedijos karinės pagalbos paketu Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios, Švedija iš viso skyrė 103 mlrd. kronų (9,64 mlrd. eurų) Kyjivui.
Anksčiau suteikta pagalba apėmė pėstininkų kovos mašinas CV90, mobiliąją artilerijos sistemą „Archer“, tankus ir jūrų šturmo laivus.
Po derybų Ženevoje – Kremliaus komentaras: Putinas supažindintas su rezultatais
Po Ženevoje vykusių trišalių derybų – tyla tarp Maskvos ir Vašingtono. Kaip praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie susitikimo rezultatus, tačiau, pasak Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, nuo derybų pabaigos Rusija ir JAV jokio kontakto nepalaikė. Tuo metu sprendimas dėl kito susitikimo su Ukraina vietos dar nėra priimtas – jis paaiškės įvertinus Ženevos derybų baigtį.
Nuo derybų pabaigos tarp Rusijos ir JAV nebuvo jokio kontakto, sakė D. Peskovas.
Jis pridūrė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie trišalių derybų Ženevoje rezultatus, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas aiškino, kad nuo vakar pasibaigusių derybų Rusija ir JAV nepalaikė jokio kontakto.
Jis taip pat teigė, kad kita susitikimo su Ukraina vieta bus nuspręsta išanalizavus Ženevos derybų rezultatus.
ES pagyrė Ukrainos veiksmus: „Geras pavyzdys, kuriuo verta sekti“
Ukrainos patirtis reaguojant į humanitarines krizes yra labai vertinga Europai ir yra geras pavyzdys, kuriuo verta sekti, interviu „RBC-Ukraina“ sakė Europos Komisijos narė Hadja Lahbib.
Zelenskis spaudžia sąjungininkus: įvardijo, ko Ukrainai niekas negali pažadėti
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis primygtinai reikalauja tvirtų saugumo garantijų po karo pabaigos. Jis mano, kad šiuo metu niekas negali pažadėti Ukrainai, jog Rusija nepradės naujos agresijos, rašo „24 Kanal“.
Žvalgybos ataskaita: Rusija išviliojo kovai į Ukrainą daugiau nei 1000 Kenijos piliečių
Kenijos parlamentui pateiktoje žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad daugiau nei 1000 Kenijos gyventojų išvyko į Ukrainą kovoti Rusijos armijoje, dauguma jų buvo apgauti, kad pasirašytų karines sutartis.
Keli žiniasklaidos tyrimai atskleidė, kaip Rusija viliojo vyrus iš Afrikos šalių, žadėdama pelningą darbą tik tam, kad priverstų juos kovoti fronto linijoje Ukrainoje.
Trečiadienį parlamente pristatytas Kenijos nacionalinės žvalgybos tarnybos ir Kriminalinių tyrimų valdybos bendras tyrimas parodė, kad rekrutų skaičius šalyje siekia daugiau nei 1000 – kur kas daug daugiau nei gruodžio mėnesį valdžios nurodytas maždaug 200 rekrutų skaičius.
„Kenijos gyventojai išvyksta iš šalies įstoti į Rusijos kariuomenę su turistinėmis vizomis per Stambulą, Turkiją, taip pat Abu Dabį, Jungtinius Arabų Emyratus“, – įstatymų leidėjams sakė parlamento daugumos lyderis Kimani Ichung'wah.
Tačiau jis teigė, kad dėl sustiprintos sienų kontrolės Nairobio oro uoste rekrutai dabar keliauja ir į kitas Afrikos šalis, kad nebūtų aptikti. Pareigūno teigimu, nelicencijuotos įdarbinimo agentūros Kenijoje „bendradarbiauja su nesąžiningais oro uosto darbuotojais“.
Jis teigė, kad šiuo metu mažiausiai 39 Kenijos piliečiai yra ligoninėse, 28 yra dingę ir 89 – fronto linijoje.
Kenijos užsienio reikalų ministras Musalia Mudavadi kitą mėnesį turėtų vykti į Maskvą aptarti šią problemą. Kenijos vyriausybė pasmerkė šalies žmonių, kaip „patrankų mėsos“, išnaudojimą.
Didžiulius nuostolius Ukrainoje patirianti Rusija nusitaikė į Ugandą ir Pietų Afrikos Respubliką bei kitas Afrikos šalis verbuoti jų piliečius į savo kariuomenę.
Estija ir Latvija ketina bendrai įsigyti bunkerių rytinėms sienoms sustiprinti
Estijos gynybos investicijų centras (RKIK), bendradarbiaudamas su Latvijos gynybos ministerija, paskelbė viešąjį pirkimą dideliam bunkerių kiekiui įsigyti.
Skelbiama, kad Estija planuoja įsigyti iki 600 betoninių bunkerių, skirtų rytinių sienų stiprinimui.
Estija ir Latvija inicijavo pirkimo procedūrą, siekdamos rasti įmones, galinčias gaminti didelius kiekius betoninių bunkerių ir pristatyti juos į Baltijos gynybos linijos sandėliavimo vietas.
„Pirmieji bunkeriai Baltijos gynybos linijai jau pristatyti, ir jų montavimas palaipsniui vyksta pietryčių ir šiaurės rytų Estijoje. Įgyta patirtis suteikia mums pasitikėjimo, kad dabar galime pereiti prie didelio masto bunkerių pirkimo“, – komentavo RKIK direktoriaus pavaduotojas Asko Kivinukas.
„Mes ypač džiaugiamės, kad tai darome kartu su mūsų pietiniais kaimynais. Svarbu paminėti, kad bendras pirkimas taip pat leidžia sutaupyti dėl masto ekonomijos“, – pridūrė jis.
RKIK nurodė, kad siekia užbaigti šiuo metu planuojamą Baltijos gynybos linijos apimtį iki 2027 metų pabaigos.
Baltijos gynybos linija yra bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos iniciatyva, kuria siekiama sustabdyti galimą karinę ataką nuo pirmųjų valstybės sienos metrų.
Derybas dėl taikos Rusija naudoja dvišaliams susitarimams su JAV – „Reuters“
Trišales JAV, Ukrainos ir Rusijos derybas dėl taikos Ukrainoje Maskva bando suskirstyti į dvi skirtingas dalis – vieną, skirtą karui, ir antrą, skirtą dvišaliams susitarimams su JAV, kurie apimtų sankcijų Rusijai sušvelninimą, rašo agentūra „Reuters“, remdamasi Europos pareigūnais.
Penkių Europos žvalgybos agentūrų vadovai, kurie pastarosiomis dienomis kalbėjosi su „Reuters“ anonimiškai, sakė, kad Rusija nenori greitai užbaigti karo. Keturi iš jų sakė, kad Maskva naudoja derybas su JAV, siekdama sankcijų sušvelninimo ir verslo sandorių.
Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo žvalgybos tarnybos jam pranešė, kad JAV ir Rusijos derybininkai aptaria dvišalius bendradarbiavimo susitarimus, kurių vertė siekia 12 trilijonų dolerių ir kuriuos pasiūlė Rusijos pasiuntinys Kirill Dmitrijevas.
Agentūrai Europos pareigūnai nepateikė išsamių duomenų apie šias diskusijas.
Vienas žvalgybos vadovų V. Zelenskiui sakė, kad pasiūlymas buvo skirtas patraukti tiek JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tiek Rusijos oligarchus, kurie dėl sankcijų nepasipelno iš karo, bet kurių lojalumą diktatoriui Vladimirui Putinui reikia išlaikyti, nes Rusijos ekonomika susiduria su dideliais sunkumais.
Galimybes pasiekti taiką vertina pesimistiškai
Taip pat „Reuters“ rašo, kad Europos žvalgybos vadovai pesimistiškai vertina galimybes šiais metais pasiekti susitarimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos, nepaisant Donaldo Trumpo tvirtinimų, kad JAV tarpininkaujamos derybos atnešė „gana artimą“ susitarimo perspektyvą.
Ukrainos ir Rusijos derybininkai šią savaitę susitiko trečiajam 2026 m. JAV tarpininkaujamam susitikimui, tačiau nepasiekė jokio proveržio pagrindiniais ginčytinais klausimais, įskaitant teritorijos klausimus.
Moldova ir Ukraina tiria įtariamą Rusijos remiamą sąmokslą nužudyti garsius ukrainiečiu
Moldovos policija ketvirtadienį pranešė pradėjusi bendrą tyrimą su ukrainiečių pareigūnais dėl įtariamo sąmokslo nužudyti kelis viešus asmenis Ukrainoje, teigdama, kad operacijai vadovavo Rusijos specialiosios tarnybos.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Pareigūnai nepateikė jokių papildomų detalių apie įtariamus taikinius ar sąmokslo etapą.
Tai naujausia byla iš virtinės visoje Europoje vykdomų tyrimų dėl įtariamų su Rusija susijusių operacijų, nukreiptų prieš Ukrainos pareigūnus nuo plataus masto invazijos pradžios.
Lenkų teismas vasario 3 dieną Lenkijos piliečiui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę už siūlymą padėti įgyvendinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nužudymo planą.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad dėl pasikėsinimo į jo gyvybę Rusijos plataus masto invazijos pradžioje 2022-aisiais Kyjive įsikūrusioje prezidentūroje žuvo žmonių.
„Turime su tuo susitaikyti“: Merzas pateikė prognozę dėl karo Ukrainoje pabaigos
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia praktiškai nematąs galimybių greitai užbaigti karą Ukrainoje derybų keliu.
Zelenskis tikisi, kad derybos dėl taikos bus tęsiamos Šveicarijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad tolesnės derybos su Rusija dėl karo pabaigos vėl vyks Šveicarijoje. Kadangi karas vyksta Europoje, čia turėtų vykti ir derybos, sakė jis interviu britų žurnalistui Piersui Morganui.
„Noriu pabrėžti, kad kitas susitikimas vėl vyks Šveicarijoje“, – kalbėjo V. Zelenskis po antradienį ir trečiadienį Ženevoje vykusių pokalbių.
Rusija kol kas nepatvirtino nei naujų pokalbių vietos, nei datos. V. Zelenskis kritikavo JAV tarpininkaujamų derybų Ženevoje rezultatus ir pareikalavo dar vasarį pratęsti pokalbius.
Kartu V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina vertina Jungtinius Arabų Emyratus kaip partnerį. Trišaliai pokalbiai pradžioje vyko Abu Dabyje sausį ir vasario pradžioje.
V. Zelenskis interviu, kurio ištraukos paskelbtos ir jo „Telegram“ kanale, teigė, kad derybose turi dalyvauti ir europiečiai.
„Vyksta sunkios diskusijos dėl europiečių vaidmens. Mums jų vaidmuo yra labai svarbus“, – pabrėžė prezidentas. Rusija laiko europiečius karo šalimi ir todėl yra prieš jų dalyvavimą derybose.
„Bet aš visad pabrėžiu, kad mums, mano nuomone, reikia ir Europos partnerių“, – tęsė V. Zelenskis.
Jis dar kartą pareiškė, kad nors ir nepasitiki Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau nori su juo susitikti, kad užbaigtų karą.
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 29 iš 37 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 29 iš 37 bepiločių orlaivių, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo vasario 18 d. vakaro, platformoje „Telegram“ pareiškė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Pasak jų, nuo trečiadienio, vasario 18 d., 18 val. rusai iš Briansko, Kursko (Rusijos Federacija) ir laikinai okupuoto Donecko krypčių paleido 37 „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločius orlaivius. Apie 20 bepiločių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninė karyba, nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki ketvirtadienio, vasario 19 d., 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė/nuslopino 29 bepiločius orlaivius.
Keturiose vietose fiksuoti kovinių bepiločių orlaivių smūgiai. Ataka tęsiasi, nes oro erdvėje skraido keli bepiločiai.
„Politico“: JAV spaudžia NATO nekviesti Ukrainos į oficialius susitikimus
JAV, vadovaujamos Donaldo Trumpo, spaudžia NATO, kad ji sumažintų daugelį savo užsienio operacijų, tarp kurių – ir pagrindinės aljanso misijos Irake nutraukimas. Taip pat JAV siekia išbraukti Kyjivo klausimą iš NATO darbotvarkės vasarą.
JAV taip pat nori sumažinti NATO taikos palaikymo operacijas Kosove ir neleisti Ukrainos bei Indijos-Ramiojo vandenyno regiono sąjungininkų oficialiai dalyvauti kasmetiniame aljanso viršūnių susitikime Ankaroje, kuris vyks liepos mėnesį, praneša „Politico“, remdamasis keturiais NATO diplomatais.
„Šie veiksmai atspindi Baltųjų rūmų siekį NATO laikyti visiškai euroatlantiniu gynybos paktu ir panaikinti dešimtmečius trukusį plėtimąsi krizės valdymo, globalių partnerysčių ir vertybėmis grindžiamų iniciatyvų srityje, kurios jau seniai erzina JAV prezidentą ir jo šalininkus“, – pažymėjo „Politico“.
Be to, spaudžiama JAV, NATO sumažins vadinamąsias „veiklas už atsakomybės zonos ribų“, kurios peržengia pagrindines aljanso gynybos ir atgrasymo užduotis.
Diplomatų teigimu, ši iniciatyva aljanso viduje tapo žinoma kaip „grįžimas prie gamyklinių nustatymų“.
„Ši iniciatyva gali lemti greitą NATO veiklos sumažinimą buvusiose karinių konfliktų zonose, taip pat sostinių, ypač Kijevo ir Kanberos, išbraukimą iš oficialių diskusijų šią vasarą“, – aiškinama straipsnyje.
Pentagonas pasisakė apie „NATO 3.0“
„Politico“ pažymi, kad tokia informacija pasirodė po to, kai Pentagono vadovo pavaduotojas Elbridge‘as Colby pasisakė apie „NATO 3.0“.
„Negali kiekviena misija būti pagrindiniu prioritetu. Rimties laipsnis priklauso nuo to, ar Europos pajėgos gali kariauti, išsilaikyti ir laimėti scenarijuose, kurie yra svarbiausi aljanso gynybai“, – praėjusią savaitę sakė jis NATO gynybos ministrams, pakartodamas, kad JAV ir toliau yra įsipareigojusi Europos saugumui.
Tačiau vienas iš keturių diplomatų pabrėžė, kad atsisakymas NATO užsienio iniciatyvų „nėra teisingas požiūris“.
„Partnerystė yra lemiamas veiksnys atgrasymui ir gynybai“, – „Politico“ sakė diplomatas.
Spaudžia nekviesti Ukrainos į susitikimus
Taip pat, anot „Politico“ šaltinių, JAV spaudžia sąjungininkus, kad jie nekviestų Ukrainos ir keturių oficialių aljanso partnerių Indijos-Ramiojo vandenyno regione – Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos ir Pietų Korėjos – į oficialius susitikimus liepos mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
Pasak pašnekovų, šios šalys gali būti pakviestos į lygiagrečius renginius, o toks reikalavimas iš dalies paaiškinamas būtinybe sumažinti susitikimų skaičių viršūnių susitikime.
Savo ruožtu aljanso oficialus atstovas pridūrė, kad NATO „laiku praneš apie partnerių dalyvavimą viršūnių susitikime“.
Rusija skelbia numušusi dešimtis dronų per išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą
Rusijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad jų pajėgos per naktį sunaikino dešimtis ukrainiečių dronų, o kai kurie iš jų taikėsi į naftos perdirbimo gamyklą šalies šiaurės vakaruose ir sukėlė gaisrą saugykloje.
Rusijos ir Ukrainos derybininkai trečiadienį baigė JAV tarpininkaujamas derybas Ženevoje, kurių metu buvo siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą.
Abi pusės derybas vadino sunkiomis, o apie proveržį nebuvo paskelbta.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį perėmė ir sunaikino 113 ukrainiečių dronų.
Vienos iš dronų atakų taikinys buvo naftos perdirbimo gamykla Didžiuosiuose Lukuose, esančiuose maždaug 500 km nuo Maskvos.
Dronų ataka sukėlė gaisrą naftos saugykloje, pranešime teigė Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas.
Pirminiais pranešimais, per išpuolį nebuvo sužeistas nė vienas civilis ar naftos perdirbimo gamyklos darbuotojas, pridūrė jis.
Ukraina, kurią rusų pajėgos beveik kasdien bombarduoja, vykdo atsakomuosius smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, taip pat uostų ir energetikos infrastruktūrai.
Zelenskis paralimpinio komiteto sprendimą sprendimą vadina nešvariu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Tarptautinio paralimpinio komiteto sprendimą leisti rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse su savo nacionalinėmis vėliavomis pavadino nešvariu, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ji citavo V. Zelenskio interviu su britų laidų vedėju Piersu Morganu (Pirsu Morganu), kuris buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose.
„Nenoriu sakyti, kad tai susiję su pinigais, nes to nežinau. Tačiau tai yra absoliučiai nešvarus ir nedoras sprendimas. Ir neeuropietiškas, kalbant apie vertybes. Manau, kad tai baisus ir neteisingas sprendimas“, – sakė V. Zelenskis, patikslindamas, kad kalbėjo apie Europą jos vertybių kontekste.
Ukrainiečių lyderis prisipažino, kad anksčiau nežinojo apie Tarptautinio paralimpinio komiteto sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, ir patvirtino, kad Ukraina į jį sureaguos.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko 830 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. vasario 19 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 256 910 karių, įskaitant dar 830 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 682 Rusijos tankus (+1), 24 054 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 37 384 artilerijos sistemas (+21), 1 649 reaktyvines salvinės ugnies sistemas (+1), 1 302 oro gynybos sistemas ir 4 314 kruizinių raketų. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 138 330 bepiločių orlaivių (+406), 29 laivų, 2 povandeninių laivų, 79 036 automobilių ir degalų cisternų (+117) bei 4 072 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Naktį į Rusiją skrido dronai: kilo gaisras naftos rezervuare
Trečiadienio naktį dronai atakavo naftos bazę Didžiuosiuose Lukuose Rusijos Pskovo srityje, kilo gaisras naftos bazėje, rašo „Unian“.
Apie gaisrą naftos bazės rezervuare patvirtino ir vietos gubernatorius Michailas Vedernikovas.
„Ką dar galime padaryti? Nieko“: Zelenskis teigia, kad JAV nemato Ukrainos NATO gretose
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį britų žurnalistui Pierce'ui Morganui pareiškė, kad Ukraina padarė viską, jog įstotų į NATO, bet JAV jų ten nemato, rašo „RBC-Ukraine“.
„Jungtinės Valstijos – ir ankstesnė, ir dabartinė administracija – nemato mūsų NATO. Būkime sąžiningi. Jie tai sako. Bet tai nereiškia, kad ateityje Ukraina nebus NATO. Bet vėlgi, tai nepriklauso nuo mūsų.
Mes jau padarėme viską, ką turėjome padaryti. Mes pareiškėme, kad norime ir esame pasirengę būti NATO dalimi, būti stipria dalimi ir stiprinti visus sąjungininkus. Ką dar galime padaryti? Nieko.
Dabar kamuolys yra mūsų partnerių – NATO šalių – pusėje. Būtent todėl aš NATO šalims pasakiau, kad tai priklauso nuo jų – priimti mus ar ne, matyti mus ateityje NATO ar ne“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis kritikavo Ženevoje vykusias derybas: rezultatas nepakankamas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo vakariniame krepimesi kritikavo Ženevoje vykusių derybų su Rusijos atstovais dėl karo pabaigos rezultatus.
„Ukraina suinteresuota rezultatu. Šiuo metu negalime pasakyti, kad rezultatas pakankamas“, – pažymėjo jis. Jau prieš tai V. Zelenskis kaltino rusus vilkinimo taktika JAV tarpininkaujamose derybose.
„Kariniai pareigūnai rimtai ir išsamiai aptarė kai kuriuos klausimus. Jautrūs politiniai klausimai, klausimai dėl galimų kompromisų ir būtinas valstybių vadovų susitikimas dar nebuvo pakankamai aptarti“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis reikalavo, kad Ženevoje būtų kalbama apie jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. V. Putinas anksčiau siūlė tokius tiesioginius pokalbius – tačiau tik Maskvoje, V. Zelenskis tai atmeta.
Be to, jis deryboms Ženevoje kėlė uždavinį išsiaiškinti humanitarinius klausimus, pavyzdžiui, apsikeitimą belaisviais ir civiliais, tęsė V. Zelenskis. Per ankstesnius tiesioginius pokalbius Stambule praėjusiais metais ir šiais metais Abu Dabyje buvo sutarta dėl apsikeitimo karo belaisviais, ir tai įgyvendinta. Šį kartą atitinkamų žinių kol kas nėra.
Ukraina dabar tikisi tolesnių derybų dar vasarį, sakė V. Zelenskis. Prieš tai Rusijos pusė pranešė, kad tolesni pokalbiai turėtų vykti neužilgo. Tačiau, pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, data ar vieta dar nenustatyta. Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie sunkias, bet turiningas derybas Ženevoje. Apie konkrečius rezultatus nė viena pusė nepranešė.
V. Zelenkis gyrė, kad pokalbiuose Ženevoje dalyvavo europiečiai – be šeimininkės Šveicarijos ir Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Italijos atstovai.
„Mes Ukrainoje visad laikomės pozicijos, kad Europa turi dalyvauti šiame procese, – sakė V. Zelenskis. – Norėčiau padėkoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad jos išgirdo šią poziciją“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Vokietija paaiškino, kodėl Rusija negali laimėti karo prieš Ukrainą
Tai, kad šiuo metu Rusija patiria karines nesėkmes Ukrainoje, rodo, jog Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „negali laimėti šiame kare“. Tokią nuomonę išsakė Vokietijos Bundestago Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinės sąjungų (CDU/CSU) frakcijos užsienio politikos ekspertas Jurgenas Hardtas, rašo „Deutsche Welle“.
„Jau kurį laiką matau, kad Rusija karine prasme nejuda į priekį. 2025 metais Rusija pasiekė tik nežymių teritorinių laimėjimų, palyginti su bendru Ukrainos plotu. O nuostoliai buvo milžiniški“, – sakė politikas.
Pasak jo, atsižvelgiant į tai, taikos susitarimas, kuriuo siūloma be nė vieno šūvio atiduoti Rusijai Ukrainos teritorijas, kurių Maskvai nepavyko užkariauti per ketverius karo metus, „žinoma, Ukrainai yra nepriimtinas“.
Jis pridūrė: „Todėl netikiu, kad tokiu pagrindu bus sudaryta taika“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad nemato realių „Ženevos proceso“ sėkmės galimybių.
Jo įsitikinimu, šiuo metu būtina kariniu požiūriu stiprinti Ukrainą: „Jeigu pamatysime tai, ko tikiuosi – kad Ukraina, mūsų paramos dėka, taip pat ir, ne mažiau svarbu, europinės paramos dėka, taps vis stipresnė ir atsparesnė kariniu požiūriu, ir jei pasieksime tašką, kai Putinas bus priverstas rimtai įvertinti apčiuopiamas nesėkmes ar net galimybę pralaimėti karą, tuomet, manau, jis imsis rimtų derybų dar iki tol, kol tas pralaimėjimas taps akivaizdus.“
Vis dėlto, jis mano, kad iki to dar toli.
Be to, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ogryzko pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis tada, kai Rusija nebeturės išteklių jam tęsti.