Donaldas Trumpas

Po neseniai Aukščiausiojo Teismo priimto sprendimo dėl tarifų Europos Sąjungos (ES) importui į Jungtines Amerikos Valstijas bus taikomas 15 proc. tarifas, pirmadienį pranešė aukštas pareigas einantis Baltųjų rūmų pareigūnas.  Naujasis tarifas grindžiamas pasaulinių tarifų įsaku, kurį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė po Aukščiausiojo Teismo sprendimo, sakė pareigūnas.

Lenkijos saugumas skelbia sulaikęs Baltarusios pilietį, kuris Minskui šnipinėjo strateginius ir saugumui svarbius objektus. Baltarusių šnipas veikė ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje bei Vokietijoje. O kol lenkų saugumiečiai gaudo šnipus, šalies prezidentas Karolis Nawrockis viešai iškėlė naują ambiciją – pasigaminti Lenkijai nuosavus branduolinius ginklus. Apie norą savo teritorijoje turėti tokius ginklus, paskelbė ir Estijos ministras. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Po operacijos, per kurią žuvo ieškomiausias Meksikos narkotikų baronas, per susirėmimus su kartelio šauliais žuvo 25 šalies kariai, pirmadienį pranešė vienas aukštas saugumo pareigūnas. „Chalisko naujosios kartos“ kartelio lyderis Nemesio „El Mencho“ Oseguera sekmadienį buvo sužeistas per susišaudymą su kariais Chalisko valstijos Tapalpos mieste ir mirė, kai buvo skraidinamas į Meksiko miestą, nurodė kariuomenė.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelio kaina pirmadienį pakilo iki 72,1 JAV dolerio, beveik pasiekdama pastarojo pusmečio aukštumas, rinkos dalyviams vertinant JAV ir Irano branduolinio susitarimo tikimybę ir laukiant tolesnių derybų šią savaitę, skelbia „Trading Economics“. Kita vertus, manoma, kad bet koks JAV karinis smūgis Iranui būtų apribotas pasirinktomis karinėmis ar vyriausybinėmis vietovėmis, taip sumažinant plataus masto tiekimo sutrikimų rizikas.

Pirmadienį Vašingtonas apkaltino Kiniją labai išplėtus savo branduolinį arsenalą ir pakartojo, kad Pekinas atliko slaptus branduolinius bandymus, bei dar kartą pareikalavo, kad Kinija dalyvautų sudarant naują ginklų kontrolės sutartį. Vašingtonas pareiškė, kad šio mėnesio pradžioje pasibaigęs „New START“ – paskutinės sutarties tarp didžiausių branduolinių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos – galiojimas suteikia galimybę pasiekti geresnį susitarimą, įtraukiant Pekiną.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį pareiškė, kad jo šalis išgyvena „sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas“, augant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano po amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo grasinimo smogti, jei Teheranas atsisakys priimti naują branduolinį susitarimą. „Išgyvename labai sudėtingas ir iššūkių kupinas dienas, – sakė B. Netanyahu įstatymų leidėjams trumpoje kalboje parlamente. – Mes stebime situaciją ir esame pasirengę bet kokiam scenarijui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino šalims baudžiamaisiais importo muitų didinimais, jei jos nuspręs „žaisti žaidimus“ su tarifais. Taip jis kalbėjo po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino didžiąją dalį jo pasaulinės muitų politikos.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas (Bezalelis Smotričas) pirmadienį pareiškė, kad palestiniečių kovotojų grupuotei „Hamas“ netrukus gali būti duotas terminas sudėti ginklus. „Manome, kad artimiausiomis dienomis „Hamas“ bus įteiktas ultimatumas nusiginkluoti ir visiškai demilitarizuoti Gazą“, – per interviu visuomeniniam transliuotojui „Kan“ sakė B. Smotrichas.

JAV muitinės ir sienų apsaugos tarnyba (U.S. Customs and Border Protection, CBP) nuo vasario 24 dienos nustos rinkti importo muitus, kuriuos JAV Aukščiausiasis Teismas prieš kelias dienas pripažino neteisėtais, skelbia Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis CBP pirmadienio pranešimu. Praėjusių metų balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie didelį muitų padidinimą virtinei valstybių, įskaitant Europos Sąjungos šalis.

Kyjivas svarsto galimybę per artimiausius 3 mėnesius – iki gegužės 15-osios – surengti prezidento rinkimus, skelbia „Financial Times“. Anoniminiai šaltiniai tvirtina, kad tam esą spaudžia JAV, grasindamos atimti saugumo garantijas, tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia: rinkimai bus įmanomi tik užtikrinus būtinas saugumo sąlygas ir pasiekus paliaubas.

Išvesdamos savo karius iš Sirijos, JAV pajėgos pasitraukė iš dar vienos bazės. Agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad dešimtys sunkvežimių su šarvuočiais bei surenkamomis konstrukcijomis paliko Kasrako bazę šiaurės rytinėje Hasekės provincijos ir pajudėjo Irako kryptimi. Tiek Sirijos vyriausybės šaltinių, tiek kurdų pajėgų duomenimis, JAV kariuomenė visišką pasitraukimą iš Sirijos turėtų baigti per mėnesį. Kasrako bazė yra jau trečioji bazė per dvi savaites, iš kurios pasitraukė JAV pajėgos.

Europos Sąjunga (ES), anot žiniasklaidos, gali stabdyti prekybos susitarimo su JAV ratifikavimo procesą. ES nori gauti iš JAV daugiau informacijos apie naują muitų programą, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, kuria remiasi agentūra „Reuters“. ES neturi kito pasirinkimo, kaip tik atidėti patvirtinimo procesą, kad būtų galima išsiaiškinti situaciją, sakė Zeljana Zovko, Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos vyriausioji derybininkė prekybos klausimais.

Islandija svarsto galimybę surengti referendumą ir rugpjūtį atnaujinti derybas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai atskleidė du žmonės, susipažinę su Islandijos pasirengimu narystei ES, praneša „Politico“. Apie tai prabilta didėjant ES plėtros pagreičiui – Briuselis kuria planą, pagal kurį Ukrainai galėtų būti suteikta dalinė narystė ES jau 2027 m., o Juodkalnija, labiausiai prie narystės priartėjusi šalis, sausio mėnesį sėkmingai užbaigė dar vieną derybų etapą.

Ukrainos prezidentas sureagavo į besikeičiančią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką jo atžvilgiu. Apie tai V. Zelenskio buvo paklausta interviu BBC metu. Žurnalistas Jeremy Bowenas priminė, kad D. Trumpas yra V. Zelenskį ne kartą išplūdęs, o kartą netgi pavadinęs „diktatoriumi be rinkimų“. Išgirdęs klausimą V. Zelenskis nusijuokė. „Aš nesu diktatorius ir aš nepradėjau karo, štai ir viskas“, – atsakė jis.

JAV aukščiausiasis teismas paskelbė, kad didžioji dalis dar praėjusių metų balandžio mėnesį Donaldo Trumpo įvestų muitų yra neteisėti. Toks sprendimas sudavė smūgį muitais paremtai JAV prekybos politikai bei dešimtims jau sudarytų prekybos susitarimų. Nepaisant to, neabejojama, kad, nors ir sunkesnėmis aplinkybės, muitų politikos nebus atsisakyta, o šiais metais matysime tik dar daugiau chaoso ir neapibrėžtumo.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam teismui nutarus, jog prezidento Donaldo Trumpo sprendimai dėl muitų tarifų prekybos partneriams – neteisėti, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad transatlantiniai partneriai laikysis anksčiau pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga (ES). „Mes tikimės, kad JAV laikysis susitarimo, kuris buvo pasiektas pernai rugpjūtį.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sutikimas su Rusijos reikalavimais atiduoti žemes reikštų Ukrainos pozicijų susilpnėjimą ir žmonių palikimą valiai. Apie tai jis kalbėjo savo naujausiame interviu BBC. Interviu buvo paskelbtas sekmadienį. Ukrainos lyderis pridūrė, kad Ukraina ne tik nepralaimės, bet ir laimės karą.

Europos Sąjunga (ES) praranda kantrybę dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, skelbia „Politico“. Kantrybės taurė perpildyta po naujų žaidimų muitais. ES spaudžia Vašingtoną pasiaiškinti, kaip JAV elgsis po to, kai valstijų Aukščiausiasis Teismas panaikino D. Trumpo nustatytus pasaulinius muitus.

Po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas panaikino daugelį prezidento Donaldo Trumpo įvestų muitų, Kinija pirmadienį paragino Jungtines Valstijas atšaukti vienašališkus muito tarifus. Penktadienį teismas nusprendė, kad D. Trumpas neturi teisės taikyti muitų pagal 1977 m. įstatymą, kuriuo jis rėmėsi, kad galėtų staiga įvesti mokesčius atskiroms šalims, apversdamas pasaulinę prekybą aukštyn kojomis.

46 metus trukusį laukimą nutraukusi JAV ledo ritulio rinktinė sekmadienį Milane triumfavo olimpinio turnyro finale. Dramatiškoje kovoje, kurios baigtį nulėmė pratęsimas, amerikiečiai 2:1 (1:0, 0:1, 0:0, 1:0) palaužė be savo kapitono Sidney Crosby žaidusią Kanadą ir pirmą kartą nuo legendinio 1980-ųjų „Stebuklo ant ledo“ pasipuošė aukso medaliais.

Europos Komisija (EK) sekmadienį paragino Vašingtoną laikytis praėjusiais metais su Europos Sąjunga (ES) sudaryto prekybos susitarimo sąlygų, prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie naujus pasaulinius tarifų padidinimus, praėjus dienai po nepalankaus Aukščiausiojo Teismo sprendimo. „Susitarimas yra susitarimas.

Pasaulinį muitų tarifą Jungtinių Valstijų importui Donaldas Trumpas didina nuo 10 iki 15 procentų. Taip Trumpas demonstruoja savo galią, kai Aukščiausiasis šalies teismas jo tarifų karą paskelbė nelegaliu. Europos gamintojai apgailestauja, kad net prekybos sutartys neužtikrina patikimų prekybos ryšiŲ su Jungtinėmis Valstijomis. O Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas kovą Vašingtone žada ginti Europos Sąjungos prekybos interesus. Tiesa, kokia bus Bendrijos pozicija, kol kas neaišku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai parašė laišką savo JAV kolegai Donaldui Trumpui, prašydamas panaikinti sankcijas, taikomas keliems Europos veikėjams, įskaitant buvusį Europos komisarą Thierry Bretoną ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) teisėją Nicolas Guillou, rašoma naujienų agentūros AFP peržiūrėtose laiško ištraukose. Laiške E. Macronas teigia, kad asmeniškai kreipiasi į D. Trumpą, prašydamas persvarstyti sankcijas, kurios, jo nuomone, buvo neteisingai paskirtos.

JAV slaptosios tarnybos sekmadienį pranešė, kad jų agentai nušovė vyrą, kuris bandė neteisėtai patekti į saugomą teritoriją JAV prezidento Donaldo Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje, rašo „Reuters“. D. Trumpas šiuo metu yra Vašingtone. Pasak pareigūnų, vyras buvo pastebėtas prie „Mar-a-Lago“ šiaurinių vartų ir nešėsi į šautuvą panašų daiktą bei degalų kanistrą. Pareigūnai pažymi, kad vyras buvo maždaug 20-30 metų amžiaus.

Per pastaruosius metus aukso kaina mušė istorinius rekordus ir priartėjo prie 5600 JAV dolerių už unciją. Lietuvos banko turimos aukso atsargos nesikeičia jau 33 metus. Lietuva apie 6 tonas aukso saugo Londone. Centrinis bankas pripažįsta, kad šalis būtų uždirbusi daugiau, jei laiku būtų investavusi papildomai į auksą. Pasak Lietuvos banko, šalies strategija – investavimas į vertybinius popierius, užsienio valiutas ir indėlius.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija iškvies Vašingtono ambasadorių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos komentarų apie kraštutinių dešiniųjų aktyvisto nužudymą, sekmadienį nurodė Paryžiaus užsienio reikalų ministras. „Mes iškviesime Jungtinių Valstijų ambasadorių Prancūzijoje, nes JAV ambasada Prancūzijoje pakomentavo šią tragediją (...), kuri liečia nacionalinę bendruomenę“, – vietos žiniasklaidai nurodė Jeanas-Noelis Barrot.

Somalilandas yra pasirengęs suteikti Amerikai prieigą prie savo naudingųjų iškasenų ir karinių bazių, naujienų agentūrai AFP pranešė jo ministras, nuo Somalio atsiskyrusiam regionui siekiant tarptautinio pripažinimo. Gruodžio mėn. Izraelis tapo vienintele šalimi pasaulyje, pripažinusia Somalilando nepriklausomybę – jos regionas siekė nuo 1991 m., kai paskelbė autonomiją nuo Somalio.

 Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad apie santykių su Kinija šiltinimą prakalbę valdantieji vaikšto plonu ledu, į kurį įlūžti, pasak jos, Lietuvai kyla gerokai daugiau rizikos nei didžiosioms Europos valstybėms. Todėl premjerės Ingos Ruginienės pareiškimus, esą ji nemato priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė Lietuvoje negalėtų būti pervadinta į Taipėjaus, socialdemokratė vadina drąsiais.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija informavo Kongresą, kad planuoja Jungtinių Valstijų ambasados Sirijoje atidarymą. JAV ambasada Sirijoje veikė iki 2012 metų, kai dėl pilietinio karo buvo uždaryta.

Kitų šalių medicininės pagalbos Grenlandijai nereikia, sekmadienį pareiškė Danijos gynybos ministras, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimą apie į autonominę Danijos Karalystės teritoriją, kurios jis pageidauja, pasiųstą laivą-ligoninę. „Grenlandijos gyventojai gauna visą reikiamą sveikatos priežiūrą. Jie ją gauna Grenlandijoje arba, jei jiems reikalingas specializuotas gydymas, Danijoje.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sekmadienį paragino Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą vienodai elgtis su visomis šalimis po to, kai jis įvedė 15 proc. importo tarifą po nepalankaus Aukščiausiojo Teismo sprendimo. „Noriu pasakyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad mes nenorime naujo Šaltojo karo. Mes nenorime kišimosi į jokią kitą šalį, mes norime, kad visos šalys būtų traktuojamos vienodai“, – žurnalistams Naujajame Delyje nurodė Brazilijos prezidentas.

Specialus JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį pareiškė, kad prezidentui Donaldui Trumpui kyla klausimų, kodėl Iranas dar nekapituliavo, atsižvelgiant į Vašingtono nuolat didinamas karines pajėgas regione, siekiant priversti Iraną sudaryti susitarimą dėl branduolinės programos.

Danijos pajėgos šeštadienį evakavo netoli Grenlandijos krantų buvusio JAV povandeninio laivo įgulos narį, šiam prireikus skubios medicininės pagalbos, pranešė vietos valdžios institucijos. Danijos Jungtinis Arkties komandos, kuri prižiūri Danijos operacijas regione, atstovai platformos „Facebook“ paskyroje pranešė, kad įgulos narys, kuriam reikėjo skubios medicininės pagalbos, iš povandeninio laivo buvo nuskraidintas į Nūko ligoninę.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimas gali įvykti per artimiausias tris savaites, interviu „Fox News“ pareiškė JAV specialusis prezidento pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Neatmetama ir JAV vadovo Donaldo Trumpo dalyvavimo galimybė. Kaip rašo „RBC-Ukraine“, pasak Steve'o Witkoffo, tai kvailas karas, kuriame šalys ginčijasi dėl teritorijų ir negali rasti sutarimo šiuo klausimu.

Jungtinės Valstijos į Grenlandiją siunčia karinio laivyno laivą-ligoninę, šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šis jo ėjimas gali padidinti įtampą su NATO sąjungininke Danija. D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, esą laivas-ligoninė „pasirūpins daugybe sergančių žmonių, kurie ten negauna reikiamos priežiūros“. „Jis jau pakeliui!!!“ – pridūrė JAV prezidentas, vadinęs jį „puikiu“ laivu-ligonine, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį pareiškė, kad prieš planuojamą vizitą į Vašingtoną susitikti su prezidentu Donaldu Trumpu surengs derybas su Europos sąjungininkais dėl bendro atsako į JAV muitus. „Šiuo klausimu turėsime labai aiškią Europos poziciją, nes muitų politika yra Europos Sąjungos (ES), o ne atskirų valstybių narių reikalas“, – televizijai ARD sakė F. Merzas. „Vašingtone būsiu po kiek daugiau nei savaitės, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nevyks į Milaną, kaip anksčiau buvo spėliojama, stebėti JAV ir Kanados vyrų ledo ritulio finalo sekmadienį, šeštadienį pranešė Italijos žiniasklaida. JAV konsulatas Milane buvo informuotas apie atšauktą vizitą, pranešė laikraštis „Corriere della Sera“.  Anksčiau šią savaitę Italijos žiniasklaida pranešė, kad vietos saugumo tarnybos ruošėsi galimam D. Trumpo vizitui.

Donaldas Trumpas skelbia paskelbė 10 proc. muitų tarifą visam JAV importui, kai šalies Aukščiausiasis teismas paskelbė, kad kadencijos pradžioje pradėtas D. Trumpo tarifų karas yra neteisėtas ir visi anksčiau galioję tarifai buvo atšaukti.  Praėjus parai, 10 proc. tarifą JAV prezidentas padidino iki 15 proc. D. Trumpas nepaklūsta teismo sprendimui ir naujuosius tarifus įveda remdamasis kitu įstatymu.

Europos lyderiai vis labiau nesutaria, kaip reaguoti į nenuspėjamą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo politiką: vieni mano, kad reiktų didinti nepriklausomybę nuo JAV, kiti baiminasi saugumo pasekmių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį pareiškė, kad didina „nedelsiant įsigaliojantį“ pasaulinį muitą prekėms, įvežamoms į Jungtines Valstijas, nuo 10 iki 15 procentų. Jis tai pareiškė po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas penktadienį nusprendė, kad respublikonų lyderis, nustatydamas didelę dalį muitų, viršijo savo įgaliojimus, ir užblokavo vieną pagrindinių priemonių, kurią prezidentas naudojo savo ekonominei darbotvarkei įgyvendinti.

Europos Parlamento (EP) prekybos komiteto pirmininkas Berndas Lange mano, kad egzistuoja reali galimybė, jog neteisėtai įvesti JAV muitai galėtų būti grąžinti. „Sumokėtų muitų perviršis turi būti grąžintas“, – šeštadienį Vokietijos transliuotojui „Deutschlandfunk“ pareiškė B. Lange. Jis sakė, kad jurisdikciją greičiausiai turės Niujorko komercinių bylų teismas, ir prognozavo, jog gali būti pateikta šimtai tūkstančių ieškinių.

Penkios Europos valstybės paskelbė apie naują programą, skirtą nebrangių oro gynybos sistemų ir autonominių dronų gamybai, pasitelkiant Ukrainos patirtį, įgytą per pastaruosius ketverius karo su Rusija metus. Penktadienį E5 grupės – Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Italijos – paskelbta iniciatyva yra viena iš daugelio Europos pastangų sustiprinti gynybą palei savo sienas.

Serbija ir Švedija paragino visus savo piliečius išvykti iš Irano, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus kariniais veiksmais dėl Islamo Respublikos branduolinės programos. Balkanų valstybė jau sausio viduryje ragino Serbijos piliečius išvykti iš Irano ir ten nekeliauti, dvasininkų valstybės pareigūnams pradėjus kruviną susidorojimą su masiniu protestų judėjimu.

Meksikos vyriausybė tiria galimą 10 proc. muito visam JAV importui, apie kurį penktadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, poveikį, pareiškė meksikiečių ekonomikos ministras Marcelo Ebrardas. „Pirmiausia stebėsime, kokių priemonių jie imsis, kad nustatytume, kaip tai paveiks mūsų šalį“, – sakė M. Ebrardas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai reaguoja į raginimus skirti Donaldui Trumpui Nobelio taikos premiją, pabrėždamas, kad ši premija turi likti nepriklausoma ir neturi būti politizuota. Nors Trumpo administracijos pasiekimai tarptautinėje diplomatinėje arenoje, kaip tarpininkavimas tarp įvairių šalių, vertinami teigiamai, Lietuva mano, kad premija šiuo metu būtų ankstyva, kol Ukrainoje vis dar vyksta karas.

Po buvusio lyderio Nicolas Maduro nuvertimo priėmus naują masinės amnestijos įstatymą, Venesuelos valdžia suteikė amnestiją 379 politiniams kaliniams, penktadienį pranešė šį procesą prižiūrintis įstatymų leidėjas. Venesuelos Nacionalinė Asamblėja ketvirtadienį vienbalsiai priėmė šį įstatymą ir taip suteikė vilties, kad netrukus gali būti paleisti šimtai už grotų esančių politinių kalinių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pralaimėjimo Aukščiausiajame Teisme savo platformoje „Truth Social“ pareiškė, kad pasirašė pasaulinį 10 proc. muitą, kuris „įsigalios beveik iš karto“. „Man didelė garbė, kad ką tik Ovaliajame kabinete pasirašiau pasaulinį 10 proc. muitą visoms šalims, kuris įsigalios beveik iš karto“, – trumpame įraše tvirtino D. Trumpas. Keliomis valandomis anksčiau D. Trumpas iš anksto įspėjo apie tokį žingsnį ir nurodė, kad naujasis 10 proc.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje atakavo laivą, kuriuo plaukė įtariami „narkoteroristai“, ir nukovė tris žmones.