Leidinys „Financial Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, trečiadienį paskelbė, kad Kyjivas svarsto galimybę per ateinančius tris mėnesius surengti prezidento rinkimus.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia kliūtis, kurias reikėtų pašalinti, kad Ukraina galėtų surengti balsavimą karo metu.
Karo padėtis
Ukraina paskelbė karo padėtį, kai Rusijos pajėgos 2022 metų vasarį peržengė jos sieną. Ukrainoje paskelbta karo padėtis draudžia rengti rinkimus.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą pareiškė, kad Ukraina pasirengusi surengti rinkimus po taikos sutarties su Rusija pasirašymo, ir neseniai užsiminė norintis surengti greitą balsavimą kaip JAV plano užbaigti karą dalį.
Kyjivas pernai subūrė politikų ir kariuomenės pareigūnų darbo grupę, nagrinėjančią galimybę surengti prezidento rinkimus Ukrainoje, panaikinus karo padėtį.
„Nenoriu, kad Ukraina atsidurtų silpnoje pozicijoje – kad kas nors galėtų panaudoti rinkimų nebuvimą kaip argumentą prieš Ukrainą“, – gruodį žurnalistams sakė V. Zelenskis.
„Ir būtent todėl aš neabejotinai pritariu rinkimų surengimui“, – pridūrė jis.
Jis taip pat teigė, kad bet koks susitarimas, susijęs su teritorijos perleidimu Maskvai, turėtų būti svarstomas referendume.
Trečiadienį vienas aukšto rango V. Zelenskio partijos įstatymų leidėjas AFP sakė, kad nepaisant šių žingsnių, Ukrainoje sutariama, kad karo padėties metu nei referendumai, nei rinkimai nerengiami.
Balsavimas kovų metu
Ukrainos pareigūnai taip pat pabrėžia, kad vykstančios kovos yra didžiulė kliūtis surengti bet kokį balsavimą.
Rusijos pajėgos kasdien bombarduoja miestus ir miestelius netoli fronto linijos. Per šias rusų atakas žūsta civiliai gyventojai.
Milijonai ukrainiečių pabėgo į užsienį nuo Rusijos invazijos, o dar milijonai gyvena Rusijos okupacijos sąlygomis.
Taip pat neaišku, kaip šimtai tūkstančių karių, esančių fronte, galėtų balsuoti.
„Rinkimai okupuotose teritorijose yra visiškai neįmanomi“, – sakė Ukrainos politikos analitikas Volodymyras Fesenka.
„Net ir pasibaigus karui jie neįmanomi“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad balsavimo organizavimas Maskvos kontroliuojamose teritorijose prieštarautų Ukrainos įstatymams.
Tik 10 proc. ukrainiečių mano, kad rinkimai turėtų būti surengti prieš paliaubas, rodo praėjusių metų pabaigoje Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
Ką sako JAV ir Rusija?
Kremlius, kuris 2022 metais išsikėlė tikslą nuversti V. Zelenskį ir jo vyriausybę, sakė, kad 48-erių ukrainiečių lyderis yra neteisėtas, nes jo penkerių metų kadencija baigėsi 2024 metais.
Rusija užsiminė, kad galėtų nutraukti ugnį Ukrainos rinkimų metu, bet tik tuo atveju, jei bus leista balsuoti ukrainiečiams, gyvenantiems Rusijoje ir Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad Ukrainoje turi būti surengti rinkimai, kaip susitarimo, kuriam jis bando tarpininkauti, dalis.
Gruodį D. Trumpas – svarbiausias, bet nenuspėjamas Ukrainos sąjungininkas – apkaltino Kyjivą „išnaudojant karą“, kad būtų išvengta rinkimų.
Rinkimų kandidatai
Analitikai mano, kad V. Zelenskis galėtų laimėti antrąją kadenciją, nors pernai jis pareiškė esąs pasirengęs atsistatydinti po taikos susitarimo.
„Jei baigsime karą su rusais, taip, aš pasiruošęs“ nekandidatuoti kituose rinkimuose, sakė jis, kalbėdamas vaizdo ryšiu naujienų portalui „Axios“, ir pridūrė: „Rinkimai nėra mano tikslas.“
V. Zelenskio reitingai iš tiesų pamažu smunka, palyginti su precedento neturinčiu populiarumu beveik prieš ketverius metus prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai.
2025 metais atlikta kita KIIS apklausa parodė, kad V. Zelenskiu pasitiki 59 proc. ukrainiečių.
Tačiau kita apklausa parodė, kad nemažai ukrainiečių balsuotų už buvusį Ukrainos kariuomenės vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną, kurį V. Zelenskis atleido 2024 metais.
V. Zelenskis taip pat sulaukė kaltinimų, kad jis ir dabar atleistas vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas karo metu savo rankose sukaupė pernelyg daug valdžios ir nustūmė į šalį oponentus, tokius kaip V. Zalužnas, kuris dabar yra Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje (JK).
V. Fesenka teigė, kad kandidatuoti gali ir keli kiti asmenys, įskaitant buvusį prezidentą Petro Porošenką ir buvusią ministrę pirmininkę Juliją Tymošenko – nors jų šansai atrodo menki, – taip pat populiarūs kariuomenės pareigūnai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
