Donaldas Trumpas

Jungtinės Valstijos įspėjo kelias Persijos įlankos arabų šalis apie galimybę po lapkričio 3 d. vyksiančių tarpinių Kongreso rinkimų surengti trumpą, bet intensyvią karinę kampaniją prieš Iraną, skelbia „The Wall Street Journal“. Vašingtonas ruošiasi galimam smūgių atnaujinimui, tačiau galutinio sprendimo dėl naujos operacijos JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nepriėmė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas bus surengtas labai greitai. „Susitikimas bus surengtas labai greitai ir, manau, galėtų būti pasiekta didelė pažanga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie diplomatines pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas spalio 27 d. per pokalbį telefonu Norvegijos ir Suomijos lyderiams surengė ilgą paskaitą apie viduramžių slavų istoriją.

Rusija stato dar vieną dronų paleidimo aikštelę prie Milerovo karinio aerodromo Rostovo srityje, skelbia Ukrainos žvalgyba. Rusai plėtoja infrastruktūrą, skirtą dronų paleidimui į Ukrainos miestus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę suteikti Rusijai naują nuolaidą – panaikinti sankcijas prieš Rusijos tiesioginių investicijų fondą, kurį JAV pareigūnai jau seniai laiko vienu iš galingiausių Kremliaus tarptautinės įtakos įrankių, skelbia „New York Times“. Pasak su derybomis susipažinusių šaltinių, Rusijos pareigūnai siekė to kaip dalies platesnių derybų dėl fondo dalyvavimo gabenant rusišką dyzelinį kurą į JAV.

Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre antradienį kalbėjosi su Vladimiru Putinu. „Financial Times“ skelbia, kad didžiąją pokalbio laiko dalį V. Putinas skyrė pamokslavimui. Tai buvo pirmasis kartas, kai Rusijos režimo lyderis kalbėjosi su kuriuo nors iš Ukrainos Europos sąjungininkų nuo praėjusių metų liepos, kai V. Putinas kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

Į Jungtines Valstijas plaukia trys tanklaiviai, gabenantys rusišką dyzeliną, antradienį pranešė laivų sekimo platformos, patvirtinusios ankstesnį Maskvos, kurios susitarimas su Vašingtonu sukėlė aršią Ukrainos ir Europos reakciją, pranešimą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įvardijo datą, kada turėtų vykti Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos. Jis pareiškė, kad derybos tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV delegacijų preliminariai numatytos lapkričio 4 d. Jo teigimu, susitikimas, greičiausiai, vyks Abu Dabyje, remdamiesi „The Guardian“ rašo UNIAN.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad visos pastangos, vedančios į Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigimą Ukrainai priimtinu būdu, yra vertintinos. Tokią šalies vadovo poziciją po telefoninio pokalbio su Suomijos vadovu Alexander'u Stubbu antradienį perdavė Prezidentūra. Suomių lyderis anksčiau antradienį pranešė kartu su Norvegijos premjeru Jonasu Gahru Store  turėjęs „atvirą ir turiningą“ pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbis su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu buvo suderintas su Ukraina, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, rašo UNIAN. „Mes aptarėme šįryt vykusius Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbius telefonu – pirmiausia su Putinu, o po to su prezidentu Zelenskiu. Mes palankiai vertiname tokį aktyvų mūsų diplomatinių pastangų ir taikos proceso rėmimą. Šis skambutis buvo suderintas su mumis, ir tai yra teisingas požiūris“, – cituojamas jis.

Po Suomijos prezidento ir Norvegijos ministro pirmininko pokalbio telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, pasisakė Kremlius. Kremlius skelbia, kad pokalbio paprašė Suomijos ir Norvegijos lyderiai. Anot Kremliaus, kalbėta apie karą Ukrainoje, NATO ir ES politiką, saugumą Baltijos regione ir Šiaurės Europoje.

Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė pokalbį telefonu su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Kai skelbia „Reuters“, remdamiesi šaltiniu, V. Putinas Europos lyderiams išsakė reikalavimą. Pokalbio metu Kremliaus šeimininkas V. Putinas pareiškė, kad Rusija neketina daryti jokių nuolaidų dėl savo tikslo užimti visą Ukrainos Donbaso regioną. Anot agentūros, europiečiai atsakė, jog reikalinga „teisinga“ taika.

Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė „atvirą ir dalykišką“ pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pranešė Šiaurės šalių lyderiai. Šį pokalbį sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė. Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė atstovavę tik savo šalims ir nekalbėję visos Europos vardu, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apgailestavo, kad jie veikė vieni.

Maskva pranešė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas plaukia trys rusišką dyzeliną vežantys tanklaiviai, ketvirtasis turėtų išplaukti trečiadienį. Šis tiekimas vyksta pagal susitarimą, sulaukusį griežtos Ukrainos ir Europos šalių kritikos. Šį mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu sušvelninti sankcijas mainais už Rusijos dyzelino tiekimą pasaulio rinkoms.

Buvusi „Mis Šveicarija“ Beatrice Keul teigia, kad 1993 m. lapkritį Niujorko viešbutyje „Plaza“ prezidentas Donaldas Trumpas ją išprievartavo, skelbiama naujoje ataskaitoje, kurią paskelbė JAV Atstovų Rūmų Teismų komiteto demokratai. Ataskaitoje nagrinėjami įtariami D. Trumpo ryšiai su Jeffrey Epsteino vykdyta prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais veikla, rašo „People“. Ataskaitoje pirmą kartą išsamiai pristatoma B. Keul pateikta įvykių versija.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ paskelbė apie planus Jungtinėse Amerikos Valstijose statyti pirmąją savo gamyklą. Į projektą numatoma investuoti apie 4 mlrd. JAV dolerių (maždaug 3,6 mlrd. eurų), o naujoje įmonėje turėtų būti sukurta 4,5 tūkst. darbo vietų. Gamykloje bus gaminami dideli prabangūs visureigiai, skirti Šiaurės Amerikos rinkai.

Seime svarstomas kitų metų valstybės biudžetas opozicijos netenkina. Konservatorė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį – nors išlaidos auga, ne visos numatytos pajamos garantuotos. Laidoje apie numatytą valstybės biudžetą kalbėjo Seimo narė, konservatorė Ingrida Šimonytė. Koalicijos parneriai žadėjo, kad po biudžeto pristatymo bus sprendžiamas finansų ministro Taurimo Valio likimas.

Donaldas Trumpas jaunesnysis per vasaros medžioklės kelionę į Mongoliją kelias dienas praleido Rusijos verslininko Umaro Kremliovo, artimo Rusijos diktatoriui, draugijoje, praneša „Financial Times“. Rugpjūtį JAV prezidento sūnus atvyko į Ulan Batorą ir išvyko į stovyklą Uvso aimake. Kelionės metu jis sumedžiojo nykstančiai rūšiai priklausantį Altajaus argalį. Nuo 2019 m. Mongolijoje jis yra nušovęs mažiausiai dar du tokius gyvūnus.

JAV buvo daromas spaudimas iš kelių pusių, kad Vašingtonas atkurtų „Starlink“ veikimą Ukrainoje. Tokią nuomonę per „Radio NV“ eterį išsakė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Žmailo. „Savo vaidmenį atliko tiesioginis tiek prezidento, tiek aukščiausios karinės ir politinės vadovybės bendravimas, taip pat visuomenės palaikymas. Tai susiję ir su europiečiais, ir su amerikiečiais, nes Ukrainą palaiko dauguma abiejų JAV politinės sistemos sparnų atstovų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį atkirto Barackui Obamai, pajuokavusiam, kad jo įpėdinio Baltieji rūmai atrodo taip, tarsi juose būtų įsikūrusi Saddamo Husseino valdoma restoranų tinklo „Cheesecake Factory“ užeiga. „Jei sakai, kad tai „Cheesecake Factory“, tai tik parodo, kodėl buvai prastas prezidentas“, – pareiškė D. Trumpas, paklaustas apie savaitgalį B. Obamos išsakytus komentarus. Prezidento tirada, kurioje jis negailėjo kritikos savo pirmtakui, truko maždaug tris minutes.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris siūlė atnaujinti rusiškos naftos ir dujų tiekimą į Europą per Ukrainą, tai numatant kaip pokario ekonominio bendradarbiavimo dalį. Ukraina galėtų gauti pajamų už tranzitą, tačiau toks planas sukėlė Ukrainos delegacijos susirūpinimą dėl rizikos, kad šalis taptų dar labiau priklausoma nuo Rusijos. Apie tai rašoma Prancūzijos leidinio „Le Monde“ straipsnyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Šalies vadovo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi. „Iš tikrųjų tokio pobūdžio formatai yra labai pavojingi. Pirmiausia jie yra nepriimtini, kad Europa nedalyvauja šiose derybose, kad Ukraina netgi nėra kviečiama į tokio pobūdžio susitikimą.

JAV Atstovų Rūmų Teisės komiteto demokratai reikalauja paskirti specialųjį prokurorą, kuris ištirtų JAV prezidento Donaldo Trumpo ryšius su nuteistu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, praneša „The Hill“. Ataskaita paskelbta pirmadienį, spalio 26 dieną. Demokratų teigimu, 11 moterų siejo D. Trumpą su J. Epsteino nusikaltimais.

Amerikiečių reperė Nicki Minaj gali užimti Baltųjų rūmų atstovės spaudai postą JAV prezidento D. Trumpo administracijoje. Apie tokią galimybę užsiminė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stephenas Cheungas, paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame kalbasi su atlikėja. Pokalbio metu ji gyrė valstybės vadovą ir jo ekonominę politiką.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl laikinų paliaubų, kad netoli fronto linijos esančiame Oleškų mieste Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos Chersono srities dalyje būtų galima surengti humanitarinę operaciją. Rusija naktį patvirtino, kad nuo 3 val. (1 val. Grinvičo laiku) Oleškų apylinkėse galioja paliaubos, kurios tęsis visą humanitarinės operacijos laikotarpį.

Grupė demokratų JAV Atstovų Rūmuose reikalauja paskirti nepriklausomą specialųjį tyrėją, kuris tirtų JAV prezidento Donaldo Trumpo ryšius su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu.

Rinkimai Brazilijoje buvo „suklastoti“ ir „labai korumpuoti“, pirmadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas po to, kai prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva nugalėjo D. Trumpo dešiniųjų pažiūrų sąjungininką Flavio Bolsonaro. „Man tai atrodė siaubinga“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, išvykdamas iš Vašingtono į kadencijos vidurio rinkimų kampanijos mitingą.

Piktindamasis, kad Nobelio taikos premija ir vėl atiteko ne jam, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Norvegija yra „niekam tikusi“, rašo „Politico“. Jis šalį išvadino „šūdina“. Norvegija sureagavo į tokį pareiškimą. „Jis labai gerai žino, kad Nobelio komitetas yra nepriklausomas. Mes tai priminėme, jei kas nors abejoja, ir taip yra iki šiol“, – pirmadienio rytą NRK komentavo užsienio reikalų ministras Espen Barth Eide.

Vienas iš JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjų, panašu, juokais pasiūlė reperę Nicki Minaj kaip potencialią Baltųjų rūmų spaudos sekretorę, skelbia „The Independent“. Baltųjų rūmų komunikacijos direktorius Stevenas Cheungas sekmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis nufilmuotas lėktuve kalbantis su N. Minaj. „Ponios ir ponai, manau, kad galbūt radome naują Baltųjų rūmų spaudos sekretorę!“ – prie įrašo parašė jis.

Paskelbus, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija remia buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kandidatūrą į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą, sureagavo Ukraina. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sureagavo ironiškai. „Esu įsitikinęs, kad Viktoras Orbanas, tapęs JT generaliniu sekretoriumi, puikiai panaudotų savo meistriškus veto ir šantažo įgūdžius, kuriuos jis ištobulino per daugelį metų, trukdydamas priimti svarbius ES sprendimus.

Serbijos politikoje 14 metų dominavo autoritarinio valdymo metodais garsėjantis populistas Aleksandaras Vučičius. Tačiau tada į politinę areną įžengė studentai. Ilgą laiką šalį valdęs autoritarinis lyderis sekmadienį pripažino, kad jo dešiniųjų Serbijos pažangos partija parlamento rinkimuose pralaimėjo visuomeniniam studentų judėjimui. Beveik dvejus metus protestams vadovavę studentai galiausiai nuvertė A. Vučičiaus valdžią, taip pasiekdami istorinę valdžios kaitą.

JAV kariuomenė Artimuosiuose Rytuose yra pasirengusi per 96 valandas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakymo gavimo pradėti naujas, potencialiai plataus masto karines operacijas prieš Iraną. Apie tai CNN pranešė neįvardyti JAV pareigūnai. Šaltinių teigimu, šiuo metu regione dislokuota pakankamai pajėgų galimoms atakoms surengti.

Piktindamasis, kad Nobelio taikos premija ir vėl atiteko ne jam, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienio vakarą pareiškė, kad Norvegija yra „niekam tikusi“, rašo „Politico“. Nors D. Trumpas šįmet pradėjo karą su Iranu ir per žaibišką karinę operaciją pagrobė Venesuelos lyderį, jis nuolat giriasi savo kaip taikdario nuopelnais, teigdamas, kad per antrąją kadenciją išsprendė mažiausiai aštuonis konfliktus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija remia buvusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kandidatūrą į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus postą ir tikisi, kad šias jos pastangas parems ir Rusija su Kinija paramą, remdamasi leidiniais „The Wall Street Journal“ ir „The Jerusalem Post“ praneša „Ukrinform“. Šių leidinių duomenimis, JAV pareigūnai jau kreipėsi į V. Orbeną su tokiu pasiūlymu.

Reperė Nicki Minaj, pasirodžiusi ant scenos šalia JAV prezidentas per Mičigano valstijoje surengtą mitingą, skirtą paremti respublikonus prieš visoje šalyje vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus, pareiškė, kad Donaldas Trumpas „pakeitė šalies energetiką“. „Jis suteikė mums ateitį, kurios galime laukti su viltimi“, – sakė ji po to, kai D. Trumpas pagyrė jos figūrą ir pakvietė į sceną tarti žodį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atkurti „Starlink“ sistemos veikimą reikiamu greičiu padėjo kilęs rezonansas dėl įvestų apribojimų. Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo interviu metu televizijai TSN. Paklaustas, ar po to, kai JAV įvedė „Starlink“ ir „Starshield“ veikimo apribojimus, kilęs rezonansas padėjo atkurti visavertį šių sistemų veikimą, V. Zelenskis atsakė: „Manau, kad būtent jis ir padėjo.

Vokietijos automobilių gamintoja „Audi“ patvirtino planus investuoti 4,2 mlrd. JAV dolerių (3,75 mlrd. eurų) į pirmosios savo gamyklos Jungtinėse Valstijose statybą. Bendrovės teigimu, joje numatoma sukurti apie 4,5 tūkst. darbo vietų. Kaip pranešė AFP, apie investiciją šeštadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, likus 10 dienų iki kadencijos vidurio rinkimų.

Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sekmadienį pasiekė įspūdingą pergalę rinkimuose, tačiau jo varžovas Flávio Bolsonaro atsisako pripažinti pralaimėjimą ir pareiškė sieksiantis jų rezultatus anuliuoti. L. da Silvos pergalė reiškia, kad Brazilija atsilaikė prieš konservatyvumo bangą, dėl kurios daugelis šalių, įskaitant Argentiną, Čilę, Kolumbiją ir Peru, JAV prezidento Donaldo Trumpo remiamos pasuko į dešinę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad lapkričio mėnesį įvyks trišalis Kyjivo, Vašingtono ir Maskvos susitikimas, kurio tikslas – atnaujinti sustojusias taikos derybas. „Esame pasirengę derėtis. Jei tai teritorinis klausimas, jis turi būti sprendžiamas aukščiausiu lygiu. Kiti klausimai priklauso techninių grupių kompetencijai. Taigi visa tai galima aptarti lapkričio mėnesį“, – sakė V. Zelenskis interviu Ukrainos televizijai.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sekmadienį pareiškė, kad rinkėjai renkasi tarp kandidato, ginančio nacionalinę vėliavą, ir to, kuris teikia pirmenybę JAV vėliavai. Taip jis užsiminė apie savo varžovą prezidento rinkimuose Flavio Bolsonaro. Brazilijos gyventojai sekmadienį balsuoja antrajame prezidento rinkimų rate ir turi pasirinkti arba dar ketverius metus valdant kairiųjų veteranui L. I. Lulai da Silvai, arba grįžimą prie dešiniųjų vadovaujant F. Bolsonaro.

Opozicijos lyderė ir Nobelio premijos laureatė María Corina Machado sekmadienį grįžo į Venesuelą – pirmą kartą nuo savo išvykimo gruodžio mėnesį, po kurio dar mėnesiui praėjus JAV karinės pajėgos nuvertė tuometinį šalies prezidentą Nicolás Maduro. María Corina Machado apie savo sugrįžimą pranešė socialiniuose tinkluose, ji rašė: „Aš čia. Su jumis.

Albanijos sostinėje Tiranoje šeštadienį per protestus dėl sąlygų universitetuose ir prieš ministro pirmininko Edi Ramos vyriausybę vėl prasiveržė smurtas. Protestuotojai svaidė akmenis į valdžios įstaigų pastatus ir policijos pareigūnus bei padegė Aplinkos ministerijos pastatą, pranešė valstybinė naujienų agentūra ATA. Protestas, kurį iš dalies organizavo studentai, prasidėjo prie Švietimo ministerijos, o vėliau išplito į kitas miesto dalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Floridos valstijoje šeštadienį iš anksto balsavo lapkričio 3 dieną vyksiančiuose kadencijos vidurio rinkimuose, jo Respublikonų partijai kovojant dėl galimybės išlaikyti Kongreso kontrolę. D. Trumpas ir jo žmona Melania savo balsus atidavė prieš prezidento pasirodymą rinkimų kampanijos mitinge pietinėje JAV Džordžijos valstijoje. D. Trumpas teigė balsavęs pagal partijos liniją – už savo Respublikonų partijos narius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne tik sunaikinti Ukrainos valstybingumą, bet ir susilpninti visą Europą, teigia Vokietijos istorikas, Tiubingeno universiteto Rytų Europos istorijos profesorius, Rytų Europos istorijos ir regiono studijų instituto (vok. Institut für Osteuropäische Geschichte und Landeskunde) direktorius Klausas Gestwa. Pasak jo, net ir pasitraukus dabartiniam Kremliaus vadovui, Rusijos imperialistinės ambicijos savaime neišnyktų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios plėtoti verslo ryšius su Ukraina ir Rusija, kai bus pasiektas taikos susitarimas. D. Trumpas tai sakė žurnalistams Palm Biče po to, kai iš anksto balsavo kadencijos vidurio Kongreso rinkimuose. „Norėtume grįžti prie tokio gyvenimo, kur Rusija ir Ukraina pasiektų susitarimą, o mes tada galėtume užsiimti verslu su jomis abiem.

Donaldo Trumpo santykiai ir retorika Volodymyro Zelenskio atžvilgiu per pastaruosius kelerius metus patyrė drastiškų svyravimų. Nuo formalių draugiškumų pirmosios kadencijos metu iki drastiškų užsipuolimų ir kaltinimų Rusijos karo prieš Ukrainą metu. 2019 m. balandžio 21 d.: tą dieną, kai V. Zelenskis išrenkamas Ukrainos prezidentu, D. Trumpas, tuo metu eidamas savo pirmąją kadenciją, skambina V. Zelenskiui, kad pasveikintų jį.

Neseniai įvykęs prezidento Donaldo Trumpo santykių su Ukraina pablogėjimas sukėlė tikimybę, kad aukščiausiajai Kyjivo vadovybei gali tekti apsieiti be gyvybiškai svarbios amerikiečių pagalbos kare su Rusija, praneša „Politico“. Ekspertai pripažino, kad Ukrainai be JAV būtų sudėtingiau gintis, tačiau iš esmės sutinka, kad „JAV neturi kažkokio vieno mygtuko, kuris priverstų Ukrainą kapituliuoti prieš Rusiją“. Leidinyje „Politico“ pažymima, kad, pasak aukšto rango Europos pareigūnų, Ukrainai atsil...

Artimiausiu metu reikšmingo degalų kainų mažėjimo gali ir nebūti. Konfliktas Irane, sutrikęs naftos transportavimas ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą kelia grėsmę pasaulio energijos rinkoms. Ekspertai prognozuoja, kad problemos gali užsitęsti bent iki 2027 metų pirmojo pusmečio. Tuo metu Lietuvos energetikos ministras Lukas Savickas įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų mažinti šalies priklausomybę nuo importuojamų degalų – spartesnis perėjimas prie elektromobilių.

Pasaulį sukrėtė Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pareiškimai, kuriuose Vladimiras Putinas – nepaisant ketverius metus trunkančių kruvinų atatakų Ukrainoje – išvadintas „humanistu“. Ar tai rodo atvirą JAV nusisukimą nuo Kijivo, ar tik skandalingą diplomatinį žaidimą? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala. D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas dėkoja Putinui ir sako, kad jis yra humanistas.