„Mes aptarėme šįryt vykusius Norvegijos ir Suomijos vadovų pokalbius telefonu – pirmiausia su Putinu, o po to su prezidentu Zelenskiu. Mes palankiai vertiname tokį aktyvų mūsų diplomatinių pastangų ir taikos proceso rėmimą. Šis skambutis buvo suderintas su mumis, ir tai yra teisingas požiūris“, – cituojamas jis.
A. Sybiha pabrėžė, kad Ukraina siekia užbaigti karą ir turi realistiškų pasiūlymų bei sprendimų.
„Esame pasirengę tiek daliniam ugnies nutraukimui, tiek visiškam karo veiksmų užbaigimui. Žinoma, viskas turi būti teisinga. Nesiimsime jokių vienašališkų veiksmų“, – pažymi jis.
Danijos premjerė sukritikavo Suomijos ir Norvegijos lyderių skambutį Putinui
Suomijos prezidentas ir Norvegijos ministras pirmininkas antradienį surengė „atvirą ir dalykišką“ pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie pastangas užbaigti karą Ukrainoje, pranešė Šiaurės šalių lyderiai. Šį pokalbį sukritikavo Danijos ministrė pirmininkė.
Norvegijos ir Suomijos lyderiai pabrėžė atstovavę tik savo šalims ir nekalbėję visos Europos vardu, tačiau Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen apgailestavo, kad jie veikė vieni.
„Labai skeptiškai vertinu šią Norvegijos ir Suomijos iniciatyvą. Ji nebuvo suderinta su nė vienu iš mūsų. Atvirai kalbant, nežinau, ką šios dvi šalys tikisi tuo pasiekti“, – žurnalistams sakė M. Frederiksen.
Danijos ministrė pirmininkė į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių lyderių susitikime, kuriame taip pat dalyvauja Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store ir Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
J. G. Store kritiką atmetė.
„Šiais laikais negali būti taip, kad tik JAV administracija turėtų galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovybe. Tokią galimybę taip pat turi turėti Europos šalys“, – žurnalistams sakė Norvegijos ministras pirmininkas.
Šis pokalbis buvo naujausias Kyjivo sąjungininkių bandymas mažinti įtampą per daugiausia aukų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pareikalavusį karinį konfliktą, prasidėjusį 2022 m. vasarį Rusijai surengus plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Šio karo baigtis turės tiesioginį poveikį mūsų ir visos Europos saugumui. Norint užbaigti karą, būtinos tiesioginės derybos“, – bendrame pareiškime su Norvegijos ministru pirmininku pareiškė Suomijos prezidentas.
Pareiškime pažymima, kad pokalbis buvo surengtas „pasikonsultavus su Ukraina“, po spalio 20 d. Osle įvykusio J. G. Store, A. Stubbo, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo. Susitikime nuotoliniu būdu taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po derybų Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu.
Helsinkyje, kur vyksta Šiaurės šalių lyderių susitikimas, žurnalistams J. G. Store sakė, kad per 90 minučių trukusį pokalbį išryškėjo „dideli nuomonių skirtumai“ dėl Ukrainos.
Siekta mažinti įtampą
Kremliaus teigimu, V. Putinas per pokalbį pabrėžė, esą būtent Europos Sąjungos (ES) ir NATO „konfrontacinė politika (…) lemia karo veiksmų užsitęsimą“.
Kremlius pranešė, kad trys lyderiai „susitarė ir toliau palaikyti tiesioginį ryšį telefonu“.
A. Stubbas ir J. G. Store inicijavo antradienio pokalbį, siekdami aptarti „pastangas užbaigti karą ir skatinti taiką bei stabilumą Europoje“, sakoma jų pareiškime.
„Karas pareikalauja milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių. Kančių ir sugriovimų padariniai bus juntami ištisas kartas. Per pokalbį pabrėžėme įtampos mažinimo svarbą“, – sakė J. G. Store.
A. Stubbas trijų lyderių pokalbį apibūdino kaip „atvirą ir dalykišką“.
Netrukus po pranešimo apie pokalbį Kyjivas paskelbė, kad V. Zelenskis aptarė pokalbį su V. Putinu su abiem Šiaurės šalių lyderiais.
A. Stubbas socialiniame tinkle patvirtino kalbėjęsis su V. Zelenskiu.
„Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą ir pastangas pasiekti teisingą bei ilgalaikę taiką“, – pareiškė Suomijos prezidentas.
Įtampa JAV ir Ukrainos santykiuose
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl tapo įtempti D. Trumpui šį mėnesį netikėtai paskelbus apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Šiuo veiksmu jis teigia siekiantis sumažinti naftos kainas, kurios smarkiai išaugo dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu reagavo į tai, kad D. Trumpas taip pat atšaukė Rusijai taikytas sankcijas ir, panašu, vėl ėmė artėti prie V. Putino.
Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse pastaruoju metu buvo dedamos intensyvios diplomatinės pastangos sušvelninti susidariusią padėtį.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendras sienas su Rusija.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
