Donaldas Trumpas

Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. Kaip mano leidinio „The Independent“ analitikai, tai įrodo Rusijos vadovo Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas klostosi ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o po apšaudymu atsiduria tiltai, jungiantys Rusiją su okupuotomis teritorijomis.

JAV pasiuntiniai susitinka su Kataro tarpininkais, pranešė šios Persijos įlankos valstybės Užsienio reikalų ministerijos atstovas. Apie vizitą pranešta po to, kai Vašingtonas informavo siunčiantis derybų grupę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo organizuojama „Didžioji Amerikos valstybės mugė“ jau yra sulaukusi nemažai neigiamų reakcijų, be to, dėl nepalankių oro sąlygų teko atšaukti kai kuriuos renginius, o keletas muzikantų atsisakė pasirodyti koncerte, kur turėjo atlikti pagrindinius numerius. Tačiau, kaip rašo naujienų portalas „People“, prezidentą galbūt nudžiugins žinia apie ypatingą renginio dalyvę – karvę, pavadintą jo žmonos, pirmosios ponios Melanios Trump, garbei.

Rusai neturėtų tikėtis, kad benzinas vėl bus toks pat prieinamas kaip anksčiau, teigė Valstybės Dūmos ekonomikos politikos komiteto pirmininko pavaduotojas Stanislavas Naumovas, rašo „The Moscow Times“. „Tokio neriboto degalų kiekio asmeniniams automobiliams, koks buvo tada, kai į šalį buvo įvežtas pirmasis užsienietiškas automobilis, greičiausiai nebebus“, – RTVI sako S. Naumovas.

Prancūzijos žiniasklaida pranešė, kad prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį susitikimų su Omano sultonu metu dėl akies problemų dėvėjo akinius nuo saulės, prieš keletą mėnesių sulaukusių didelio dėmesio Pasaulio ekonomikos forume Davose. E. Macronas, prie Eliziejaus rūmų pasitikdamas sultoną Haithamą bin Tariqą, dėvėjo aviatorių stiliaus akinius nuo saulės, kurių nenusiėmė ir per paskiau vykusias derybas.

50 Europos Parlamento narių ragina FIFA pradėti tyrimą dėl organizacijos prezidento Gianni Infantino veiksmų, susijusių su vadinamojo „Taikos prizo“ įteikimu JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Anot „Politico“, tarp laišką pasirašiusių asmenų lietuvių nėra. Europarlamentarai kreipėsi į FIFA Etikos komitetą, remdami žmogaus teisių organizacijos „FairSquare“ pateiktą skundą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas paprašė surengti susitikimą, kuris antradienį įvyks Katare, nors anksčiau Teheranas neigė, kad būtų planuojama surengti kokias nors derybas. „IRANAS PAPRAŠĖ SURENGTI SUSITIKIMĄ. JIS ĮVYKS RYTOJ DOHOJE!“ – savo platformoje „Truth Social“ pirmadienį parašė D. Trumpas.

Pirmadienį Irano užsienio reikalų ministerija paneigė pranešimus, kad artimiausiomis dienomis įvyks Irano ir JAV techninių komandų susitikimas susitarimo dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo įgyvendinimui aptarti. Pastarosiomis dienomis abi šalys Persijos įlankoje apsikeitė ugnimi, išbandydamos trapias tarpusavyje paskelbtas paliaubas.

Šeštadienį sakydamas kovingą kalbą, buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą „nevykėliu“. Kaip rašo „The Guardian“, J. Bidenas kalbėjo apie savo įpėdinio bandymus pertvarkyti šalies sostinę Vašingtoną, siekdamas pavaizduoti jį kaip nekompetentingą, korumpuotą ir tuščiagarbį. J. Bidenas šias pastabas išsakė iškilmingame Demokratų partijos renginyje Hanoveryje, Merilando valstijoje.

Nepaisant Vašingtono retorikos, Jungtinės Valstijos tebėra labai priklausomos nuo savo sąjungininkų Europoje, sako buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaliaujamai kritikuoja NATO, Jungtinių Valstijų gynyba prasideda prie Europos ir Rusijos sienos, Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ teigė J. Stoltenbergas.

JAV pareigūnas sekmadienio vakarą pranešė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti atakas ir planuoja susitikti bei atnaujinti derybas, kad užbaigtų karą Artimuosiuose Rytuose.  JAV ir Irano pajėgos pastarosiomis dienomis apsikeitė smūgiais, nepaisant trapaus birželio 17 d. pasirašyto supratimo memorandumo (SM), kuriuo siekiama visiškai užbaigti vasario pabaigoje prasidėjusį konfliktą, sutrikdžiusį laivybą gyvybiškai svarbiu Hormuzo sąsiauriu.

Jungtinės Valstijos atakavo Irano raketų ir dronų saugyklas bei radarus atsakydamos į iraniečių įvykdytą laivo apšaudymą Hormūzo sąsiauryje. Amerikiečiai teigia į smurtą atsakysiantys smurtu, o iraniečiai atkerta, kad juos išprovokavo Jungtinės Valstijos. Įtampos Artimuosiuose Rytuose šviežias Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimas vis dėlto nemažina. Nors žadėjo laivybai atverti Hormūzo sąsiaurį, iraniečiai jame atakavo štai šį krovininį laivą.

Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Merilande vykusioje Demokratų partijos lėšų rinkimo šventėje sukritikavo savo įpėdinį Donaldą Trumpą dėl jo požiūrio į NATO ir Rusiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę tiesioginės transliacijos iš Ovaliojo kabineto metu, regis, trumpam užsnūdo. 80-metis prezidentas per politinį susitikimą sėdėjo prie savo darbo stalo, o už jo stovėję žmonės sakė kalbas. Tačiau žiūrovai netruko pastebėti, kad D. Trumpo akys vis užsimerkia, todėl socialiniuose tinkluose pasipylė susirūpinimas dėl jo sveikatos, rašė Express.

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė keršydama už JAV atakas Irano teritorijoje sudavusi smūgių Kuveitui ir Bahreinui bei įspėjo, kad bet kokia tolesnė agresija sulauks „triuškinančio atsako“. Islamo respublika ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą pažeidus trapių paliaubų sąlygas, dėl to tampa sunkiau derėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Vokietijai sunkiai sekasi pritraukti savanorių karių, todėl iki 2027 m. liepos šaliai gali tekti apsispręsti dėl privalomosios karinės tarnybos grąžinimo, naujienų agentūrai AFP teigia Vokietijos parlamento, Bundestago, narys Thomas Roewekampas. Rusijos grėsmei didėjant, o JAV tapus nenuspėjama, Vokietija siekia pertvarkyti savo kariuomenę ir padidinti karių skaičių nuo dabartinių 185 tūkst. iki bent 260 tūkst. 2035 metais.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pristatė naują riboto leidimo JAV pasą, skirtą šalies nepriklausomybės 250-osioms metinėms paminėti, su jo paties rūsčiu atvaizdu. „Naujasis JAV pasas, kuriame parašyta: „Sveiki atvykę, bet elkitės gerai!“ – savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje, kurioje pasidalijo paso maketu, rašė D. Trumpas. Nuotraukoje matomas rūsčiai žiūrintis D. Trumpas ir jo parašas, o fone – Nepriklausomybės deklaracijos tekstas.

Jungtinės Valstijos ir Iranas apsikeitė smūgiais, Vašingtonui penktadienį apkaltinus Teheraną krovininio laivo užpuolimu. Šie veiksmai kelia grėsmę trapioms paliauboms, diplomatams stengiantis suvaldyti karą Artimuosiuose Rytuose.

JAV Centrinės vadavietės pajėgos penktadienį surengė naujus smūgius prieš Iraną. Smūgis esą suduotas atsakant į vakarykštį išpuolį prieš komercinį laivą, plaukusį per Hormūzo sąsiaurį. „JAV karinės aviacijos lėktuvai smogė į Irano raketų ir dronų saugyklas bei pakrantės radaro postus po to, kai birželio 25 d. Iranas vienkartinio naudojimo dronu smogė laivui „M/V Ever Lovely“. Singapūro vėliava plaukiojantis krovininis laivas Irano atakos metu išplaukė iš Hormūzo sąsiaurio palei Omano pakrantę.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Vašingtone švelnina įtampą tarp Donaldo Trumpo, grasinančio išvesti karius iš Europos, ir Aljanso sąjungininkių. Ovaliajame kabinete M. Rutte D. Trumpą maloniai vadino pasaulio lyderiu ir daug kartų gyrė už spaudimą Europos šalims didinti gynybos išlaidas. Tuo metu D. Trumpo nemalonę užsitraukė bendrapartiečiai respublikonai: Senatas nubalsavo už rezoliuciją atitraukti karius iš Irano.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino įvesti 100 proc. muitus Europos šalims, kurios taiko skaitmeninių paslaugų mokestį, ir pridūrė, kad galiojantys prekybos susitarimai bus panaikinti.  „Bet kuri šalis, kuri įves tokį mokestį, bus nedelsiant apmokestinta 100 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė palaiminęs naują saugumo tarnybos operaciją. Ji truks 40 dienų, o jos tikslas bus spaudimu priversti Rusiją nutraukti karą, rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose po susitikimo su Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovu Jevhenijumu Chmara.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Iraną „kvailu“ paliaubų susitarimo pažeidimu, skelbia „Sky news“. D. Trumpas pareiškė, kad Iranas paleido mažiausiai keturis dronus į laivus Hormūzo sąsiauryje. Vienas iš jų „pataikė į didelio ir labai brangaus krovininio laivo viršutinį denį“. „Žala buvo padaryta, tačiau laivas galėjo tęsti kelionę“, – pridūrė jis. „Mes numušėme dar tris dronus. Akivaizdu, kad tai yra kvailas mūsų paliaubų susitarimo pažeidimas“, – rašo jis.

Volodymyras Zelenskis skelbia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas išjungė retransliatorius Ukrainos pasienyje, kuriuos Rusija naudojo savo dronų atakoms. V. Zelenskis dėl jų buvo iškėlęs ultimatumą A. Lukašenkai. Tad panašu, kad Minskas kartu su Maskva arba nusprendė nerizikuoti, arba tik trumpam sustabdė jų darbą. A. Lukašenka, kaip įprasta, sako nenorintis karo ir pasakoja, kad Minske lankėsi V. Zelenskio atstovai, per kuriuos jis perdavė žinutę Kyjivui.

Baltarusija kels grėsmę Ukrainai tol, kol Aliaksandras Lukašenka bus valdžioje ir kliausis Kremliumi, sakė tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė.  Ukraina jau kelis mėnesius perspėja Baltarusiją nesileisti dar labiau įtraukiamai į karą, pabrėžia padažnėjusias Rusijos atakas Ukrainos šiaurėje ir teigia aptikusi Baltarusijoje karinius pasirengimus.

Popiežius Leonas XIV penktadienį už uždarų durų susitinka su kardinolais iš viso pasaulio, kad aptartų naujas gaires, kada karą galima laikyti pateisinamu.

Kai kurie Rusijos veikėjai ėmė raginti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną eskaluoti karą, nutraukti derybas su JAV ir galingiau smogti Ukrainai, skelbia „Reuters“. Raginimai imtis griežtesnių priemonių nėra naujiena. Kai kurie rusų veikėjai jau seniai reikalauja plačios mobilizacijos, sunaikinti Ukrainos vyriausybinius pastatus, nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir panašiai. Kai kurie netgi ragino V. Putiną apsvarstyti branduolinių ginklų panaudojimą.

Donaldo Trumpo retorikos posūkis Ukrainos atžvilgiu sutapo su vis drąsesniais smūgiais Rusijos gilumoje. Maskvą pasiekusios dronų atakos kelia klausimą, ar Kremliaus galios demonstravimas ima trūkinėti, o karas pereina į naują etapą. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su buvusiu krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir MRU politologu Alvydu Medalinsku.

Rusų oro gynybos sistemos per didelio masto naktinę ataką neva numušė 660 ukrainiečių dronų, nukreiptų į 12 Rusijos regionų, neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį, Juodąją bei Azovo jūras, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai – viena didžiausių dronų atakų prieš Rusiją ir aneksuotą Krymą nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau nei ketverius metus. Ankstesnė didžiausia Ukrainos ataka per pastaruosius metus įvyko gegužės 17 dieną, kai buvo panaudoti 556 dronai.

Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė nutraukti ugnį ir per 60 dienų susitarti dėl galutinės taikos Artimuosiuose Rytuose. Nepaisant to, kariniai veiksmai tarp Izraelio ir karinės grupuotės „Hezbollah“ tęsiasi. Tad kokios paliaubų baigties galime tikėtis? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

Ketvirtadienį valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė apgailestaujantis, kad Italija atšaukė oficialų vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas po ginčo tarp šalių lyderių.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau šį mėnesį teigė, kad Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni labai norėjo su juo nusifotografuoti. JAV lyderio teiginiai papiktino Romą ir paskatino užsienio reikalų ministrą atsisakyti planų vykti į JAV.

JAV siekis prispausti Iraną vis labiau balansuoja tarp jėgos demonstravimo ir būtinybės derėtis. Kuo ilgiau tęsiasi įtampa, tuo aiškiau matyti, kad Vašingtonui tenka skaičiuoti ne tik karines, bet ir ekonomines bei politines pasekmes. Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriumi Linu Kojala ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, skelbia „Sky news“. Jis pareiškė, kad V. Zelenskiui „gana neblogai sekasi“ Rusijos kare prieš Ukrainą. Pastaruoju metu Ukraina surengė plačiai nuskambėjusius smūgius Rusijai. Spaudos konferencijoje D. Trumpo trečiadienį buvo paklausta, ar, jo nuomone, V. Zelenskis laimi karą. „Jam sekasi gana neblogai, kaip bebūtų žiūrima, jis bent jau laikosi.

FIFA prezidento Gianni Infantino sprendimas apdovanoti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „Taikos prizų“ sukėlė vidinį nepasitenkinimą pasaulio futbolo organizacijoje. Apie tai praneša „Le Monde“, teigdama, kad procesas buvo vykdomas itin slaptai ir be platesnių konsultacijų. Apdovanojimas D. Trumpui buvo įteiktas Vašingtone 2025 m. gruodžio 5 d., per 2026 m. pasaulio čempionato burtų ceremoniją Kennedy centre. Kaip teigiama, net FIFA viduje mažai kas žinojo apie šio sprendimo detales.

Prezidentas Donaldas Trumpas tebėra įsipareigojęs padėti Lenkijai užtikrinti jos saugumą, tačiau 5 tūkst. Amerikos karių siuntimo į Lenkiją, apie kurį jis yra pranešęs, sąlygos dar nėra galutinai patvirtintos, trečiadienį pareiškė JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris. Po D. Trumpo ir NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte susitikimo Baltuosiuose rūmuose M. Whitakeris teigė, kad šiuo klausimu su sąjungininkais tebevyksta diskusijos.

Naujoje „The New York Times“ žurnalistų Maggie Haberman ir Jonathan Swan knygoje „Regime Change: Inside the Imperial Presidency of Donald Trump“ pateikiami netikėti teiginiai apie Donaldo Trumpo ir Melania Trump gyvenimą Baltuosiuose rūmuose. Autoriai tvirtina, kad po sugrįžimo į Baltuosius rūmus antrajai kadencijai Donaldas Trumpas esą ėmė varžytis su žmona dėl miegamųjų interjero ir net pasiimdavo jos pasirinktus baldus bei dekoracijas, rašo People.

Jungtinės Valstijos į Venesuelą, kurioje po dviejų stiprių žemės drebėjimų žuvo mažiausiai 32 žmonės, nedelsdamos siunčia gelbėtojus ir pagalbą, ketvirtadienį pranešė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Šiuo sunkiu metu JAV palaiko Venesuelos žmones ir, prezidento Trumpo nurodymu, Valstybės departamentas nedelsdamas siunčia į Venesuelą paieškos ir gelbėjimo komandas, medicinos išteklius bei humanitarinę pagalbą“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. Rubio. Trečiadienį apie 18 val.

Ukrainos prezidentas skelbia, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Ukraina, baigiami šaudmenų, degalų ir tepalų saugyklų statybos darbai, plečiama kelių infrastruktūra.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas trečiadienį pareiškė, kad JAV nereikalauja, jog Izraelis išvestų savo karius iš pietų Libano – tai viena iš sąlygų, kurią per vykstančias paliaubų derybas iškėlė Libanas. „Mes paskelbėme, kad bet kokiu atveju nesitrauksime, ir šią akimirką – tai yra diplomatinis pasiekimas – nėra jokio amerikiečių reikalavimo Izraeliui pasitraukti iš Libano“, – interviu vietos lyderių suvažiavime Tel Avive sakė I. Katzas.

Būsimasis premjeras Mindaugas Sinkevičius apie būsimus Vyriausybės pokyčius kalba atsargiai, tačiau užkulisiuose vis garsiau abejojama diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio ateitimi. Ar nuolatiniai ministro pasisakymai užsienio politikos klausimais tapo per didele našta naujajai koalicijai? Apie tai  TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Kęstučiu Girniumi. Tai jau trečia vyriausybė per mažiau nei dvejus metus.

Jungtinių Tautų (JT) branduolinės energetikos priežiūros tarnybos vadovas trečiadienį pareiškė, kad patikros Irano atominiuose objektuose įvyks, nepaisant Irano priekaištų. Visgi jis nepateikė konkretaus tvarkaraščio. Šis komentaras nuskambėjo po to, kai Teheranas ir Vašingtonas pasirašė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, ir kuriame nurodytas Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) įsitraukimas į tolesnius veiksmus dėl Teherano programos.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose poveikio kritikuojamas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė įsakęs atlikti tyrimą dėl didelių benzino kainų. Pasaulinės naftos kainos šoktelėjo, kai Iranas, reaguodamas į JAV ir Izraelio smūgius vasario mėnesį, užblokavo naftos srautą per gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. „Didelės naftos kompanijos nemažina savo kainų degalinėse proporcingai smarkiai sumažėjusioms kainoms, kurias sumoka už naftą“, – savo „Truth Social“ platformoje parašė D. Trumpas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė nematanti jokios grėsmės Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykiams, nepaisant neseniai įvykusio viešo ginčo su prezidentu Donaldu Trumpu.  Antradienį laikraščio „La Verità“ surengtame renginyje Romoje kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ministrė pirmininkė teigė, kad dviejų šalių bendradarbiavimas remiasi „tokia ilga ir tvirta istorija“, kad „diskusija socialinėje žiniasklaidoje“ jo nepakirs.

JAV Senatas antradienį priėmė daugiausia simbolinę rezoliuciją, raginančią nutraukti prezidento Donaldo Trumpo karą su Iranu. Tai dar vienas smūgis Baltiesiems rūmams, mėginantiems derėtis dėl ilgalaikio susitarimo su Teheranu.  Anksčiau Atstovų rūmų priimta priemonė, kuriai Senatas pritarė 50 balsų prieš 48, įpareigoja D. Trumpą išvesti JAV pajėgas iš karo veiksmų su Iranu. Ši priemonė yra bendro pobūdžio rezoliucija ir neteikiama D. Trumpui pasirašyti, jos teisinė galia ginčytina.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo labai sužavėtas ir įkvėptas naujais Ukrainos smūgiais Rusijai. Apie tai rašo „Financial Times“, remdamiesi šaltiniais, skelbia UNIAN. Apie tai esą kalbėta uždarose derybose per neseniai vykusį G7 viršūnių susitikimą. Trumpas susižavėjo Ukraina, skelbia FT Šaltinių teigimu, yra požymių, kad po naujausių ukrainiečių smūgių D. Trumpas tampa labiau linkęs remti Ukrainą ir labiau spausti Rusiją baigti karą.

Kremliaus fanatikai paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną suduoti smūgį Londonui, skelbia „The Sun“. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad buvo atlikti trijų šalyje suprojektuotų tolimųjų nuotolių sistemų bandymai. Projektu Jungtinė Karalystė siekia sukurti Ukrainai pažangius ir nebrangius tolimųjų nuotolių ginklus. Būtent tai iššaukė aršią V. Putino propagandistų reakciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė diskusijų bangą socialiniuose tinkluose po to, kai tiesioginės televizijos transliacijos metu suklydo kalbėdamas apie susitarimą su Iranu. Dalis žiūrovų atkreipė dėmesį į tai, kad politikas, regis, supainiojo datas ir sunkiau dėliojo mintis. Šią savaitę D. Trumpas kreipėsi į amerikiečius kalbėdamas apie situaciją Irane. Tačiau kalbos metu jis trumpam sustojo, tarsi pamiršęs, ką ketino pasakyti, rašė Express. „Mes turime, hm.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pagrasino, kad smogs Europos šalims, jei iš jų teritorijos į Rusiją bus paleisti dronai, rašo „Moscow Times“. „Jie supranta, kad bus atsakomasis smūgis. Manau, kad visi tai supranta arba turėtų suprasti. Todėl jie visais būdais stengiasi nuo to atsiriboti“, – cituojamas jis. Jis tuomet kalbėjo ir apie Baltijos šalis bei dronų incidentus, su kuriais susidūrė Lietuva, Latvija ir Estija. „Jie vis dėlto nerodo pirštu į Maskvą.

Europa susiduria su „skubiu iššūkiu“ pakeisti JAV ginkluotę, Vašingtonui svarstant galimybę sumažinti savo karinį buvimą Senajame žemyne, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) gynybos komisaras Andrius Kubilius. Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas praėjusią savaitę paskelbė apie JAV pajėgų išsidėstymo Europoje peržiūrą, truksiančią iki šešių mėnesių. Toks sprendimas priimtas po to, kai JAV supyko ant NATO sąjungininkių dėl jų reakcijos į karą Irane.