Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pribaigti islamistų grupuotę „Hamas“, jei ji ir toliau žudys žmones Gazos Ruože, atrodo, turėdamas omenyje neseniai vykusius šaudymus į palestiniečių civilius po susitarimo su Izraeliu dėl paliaubų. Prieš kelias dienas D. Trumpas žudymą vertino santūriai ir kalbėjo, kad „Hamas“ šaudymai, įskaitant viešas egzekucijas, jo „pernelyg nejaudina“. Jis tai vadino gaujų narių žudymais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną ir penktadienį čia susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip skelbia „Axios“, V. Zelenskis D. Trumpui nurodė, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, tačiau įvardijo sąlygą, rašo UNIAN. D. Trumpas ketvirtadienį pranešė, kad maždaug per artimiausias dvi savaites Budapešte, Vengrijoje susitiks su V. Putinu. V. Zelenskis penktadienį turėtų Vašingtone susitikti su D. Trumpu.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį aneksuotame Kryme nugriaudėjo serija galingų sprogimų, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Krymskyj Veter“ pranešimais rašo UNIAN. Kanalo duomenis, naktį Gvardeiskojės gyvenvietę atakavo dronai. Pranešama, kad dega naftos bazė. Anot liudininkų, artėjant rytui gaisras labai sustiprėjo. Sprogimai griaudėti pradėjo apie 2:40. Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į šaudmenų sandėlį. Simferopolyje taip pat nugriaudėjo mažiausiai keturi galingi sprogimai.

Ukrainos ambasadorė Vašingtone ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama terorą prieš Ukrainą, parodo savo tikrąjį požiūrį į taiką, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino pažangą derybose su rusų vadovu Vladimiru Putinu.

Įtakingas leidinys „Bloomberg“ apžvelgė, ko galima tikėtis iš planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo. D. Trumpas tęsia pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Ketvirtadienį jis pranešė, kad kalbėjosi su V. Putinu ir kad netrukus turėtų su juo susitikti Budapešte, Vengrijoje. Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis labiau šilčiau elgėsi su Volodymyru Zelenskiu, o V. Putino atžvilgiu tapo šaltesnis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį paskelbęs, kad Vengrijoje susitiks su rusų vadovu Vladimiru Putinu, išsakė abejonių dėl raketų „Tomahawk“ suteikimo Kyjivui, likus vos dienai iki Ukrainos lyderio vizito Baltuosiuose rūmuose. Anot jo, susitikimas su V. Putinu turėtų įvykti „maždaug per dvi savaites, gana greitai“. D. Trumpas sakė, kad Rusijos prezidentui „nepatiko“, kai jis per jų pokalbį užsiminė apie galimybę perduoti Ukrainai 1,6 tūkst. km nuotolio raketas.

Buvusiam Donaldo Trumpo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Johnui Boltonui ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai – tai jau trečias JAV prezidento priešininkas, per pastarąsias savaites sulaukęs baudžiamųjų kaltinimų. 76 metų diplomatijos veteranui Merilande federalinė didžioji prisiekusiųjų komisija pateikė 18 kaltinimų dėl įslaptintos informacijos perdavimo ir laikymo.

Po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu penktadienį Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentas Volodymyru Zelenskiu vėliau žurnalistams sakė, kad susitikimas su D. Trumpu buvo ilgas ir produktyvus, o apie raketas „Tomahawk“ kol kas nebus viešai kalbama. V. Zelenskis žurnalistams pabrėžė, kad buvo nuspręsta kol kas viešai plačiau nekalbėti apie ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, nes Jungtinės Valstijos „nenori eskalacijos“ ir perspėjo neatsakinėsiąs į klausimus apie tai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pasmerkė Kinijos sustabdytą amerikietiškų sojų pupelių pirkimą kaip ekonomiškai priešišką veiksmą ir perspėjo, kad jo šalis savo ruožtu gali nustoti pirkti kepimo aliejų iš antros pagal dydį pasaulio ekonomikos.

Didėjant dronų incidentams, penktadienį susisiekimo ministras Juras Taminskas su Karinių oro pajėgų pulkininku leitenantu Povilu Cicėnu pristatys sprendimus, kuriais siekiama sustiprinti Lietuvos oro erdvės apsaugą. „Bus paaiškinta, kaip veiks naujai nustatytas ribojamųjų zonų tinklas visoje Lietuvos teritorijoje, įteisintas Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu susitiks per artimiausias dvi savaites, o apie „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai JAV prezidentas kalba atsargiau, rašo „Sky News“. „Abiejų pusių užsienio reikalų ministrai, Marco Rubio ir Sergejus Lavrovas, susitiks dar anksčiau, iki mano ir Putino susitikimo“, – priduria jis. D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad rytojaus susitikime informuos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie savo pokalbį su V. Putinu.

Kremlius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo Donaldą Trumpą, kad „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai pakenks taikos procesui, skelbia „Sky News“. Per šiandien vykusį pokalbį telefonu V. Putinas įspėjo D. Trumpą, kad „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai pakenktų JAV ir Rusijos santykiams bei taikos procesui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo įraše platformoje „X“ pasveikino Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino planus susitikti Budapešte, rašo „Sky News“. Pasak jo, tai – „puiki žinia taiką mylintiems žmonėms visame pasaulyje“. Planuoja surengti susitikimą Vengrijoje JAV prezidentas D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad telefoninio pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu metu pasiekta „didelė pažanga“ ir susitarta surengti susitikimą Budapešte.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad telefoninio pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu metu pasiekta „didelė pažanga“ ir susitarta surengti susitikimą Budapešte. Tačiau kol kas daugiau detalių apie būsimą susitikimą Vengrijos sostinėje D. Trumpas nepateikė.

JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad vis dar išlieka galimybė surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą. Pasak jos, po D. Trumpo pokalbio su V. Putinu buvo pasiekta pažanga siekiant taikos Ukrainoje, rašo „Sky News“. D. Trumpas tikėjosi palengvinti abiejų šalių lyderių susitikimą po savo pokalbio su V. Putinu rugpjūčio mėnesį Aliaskoje.

Turkija nusiuntė dešimtis nelaimių padarinių likvidavimo ekspertų ieškoti karo nuniokotame Gazos Ruože dingusių įkaitų palaikų. Anksčiau ketvirtadienį izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Izraelis yra pasiryžęs užtikrinti visų Gazos Ruože vis dar laikomų mirusių įkaitų grąžinimą, pažymėdamas, kad „kova dar nebaigta“.  Pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotą paliaubų susitarimą islamistų grupuotė „Hamas“ grąžino Izraeliui 20 likusių gyvų įkaitų.

Praėjo valanda nuo tada, kai spalio 16 d. vakarą Donaldas Trumpas pareiškė besikalbantis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino tai „ilgu pokalbiu“. Vis dėlto kol kas nėra jokios informacijos, kada šis pokalbis baigsis, rašo „Sky News“. Manoma, kad šie du lyderiai nebendravo nuo rugpjūčio 18 d., kai vyko jų pokalbis telefonu. Prieš tris dienas iki to buvo skubiai surengtas dvišalis susitikimas Aliaskoje. Nuo sausio mėn.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad pradėjo pokalbį telefonu su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. Savo platformoje „Truth Social“ JAV prezidentas paskelbė įrašą: „Pokalbis tęsiasi, jis ilgas, ir aš, kaip ir prezidentas Putinas, pranešiu jo turinį, kai jis bus baigtas.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė užsitraukė premjerės rūstybę. Inga Ruginienė sabotažu pavadino sprendimą į ministeriją sukviesti visuomenininkus ir dalį žurnalistų ir jiems pateikti, kaip sako pati I. Ruginienė, neteisingus skaičius apie kitų metų gynybos biudžetą.  Šiandien minima Mažosios Lietuvos genocido diena.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusivylęs pažangos stoka siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą ir dabar prasideda naujas šio konflikto etapas, kai jis veikiausiai didins spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, mano britų ekspertas. „Manau, kad žengiame į naują šio karo etapą. Sužinojome, kad Amerikos prezidentas yra nusivylęs dėl pažangos stokos, nes manė, kad bus daug lengviau ir greičiau“, – sakė geopolitikos ekspertas iš „Chatham House“ Johnas Loughas.

Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje. Pažymima, kad po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ užbaigimo D. Trumpas gali sutelkti visą dėmesį į spaudimą Rusijai.

Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėsis prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d., praneša naujienų agentūra „Axios“. Kaip pažymi „Axios“, V. Putinas ir D. Trumpas aptars karą Ukrainoje.

FIFA oficialiai pripažino, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi teisę spręsti, kurie šalies miestai bus naudojami FIFA pasaulio futbolo čempionato rungtynėms. Tokį pareiškimą FIFA paskelbė po to, kai D. Trumpas viešai pagrasino atimti mačus iš Bostono, jei, jo nuomone, mieste bus nesaugu. Jis anksčiau kritikavo ir kitas demokratų valdomas JAV valstijas – taip pat minėdamas ir Los Andželą bei San Franciską.

Ukrainos Černihivo miesto vietos valdžia nusprendė „Pasakų skverą“ pervadinti Donaldo Trumpo vardu. Tokiu būdu, anot miesto tarybos, siekiama pagerbti JAV prezidentą ir atkreipti pasaulio dėmesį į karo nuniokoto didvyriško miesto atstatymą, rašo „Kyiv Indpendent“. Europos solidarumo partijos narė Marina Semenenko, pateikusi šį pasiūlymą, tą pačią dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad kitas žingsnis bus kreiptis į Baltuosius rūmus ir pakviesti D. Trumpą su šeima „aplankyti mūsų didvyrių mi...

Rusija perspėja dėl „naujo eskalacijos lygio“ – Kremlius teigia, kad „padarys viską“, jog apsaugotų savo saugumą, jei Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas. Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono auga išvakarėse prieš Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis tebėra viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, nepaisant to, ką jis pavadino „nesąžininga“ antikonkurencine praktika. „Rusija ir toliau išlieka viena iš pirmaujančių naftos gamintojų, nepaisant to, kad prieš mus naudojami nesąžiningos konkurencijos mechanizmai“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad jos rusiškos naftos pirkimas yra teisėtas, ir pasmerkė Jungtinių Valstijų „vienašališką bauginimą“, prezidentui Donaldui Trumpui  raginant šalis nebepirkti iš Maskvos dėl jos invazijos į Ukrainą. Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi jam pažadėjo, jog Naujasis Delis nustos pirkti rusišką naftą, ir pridūrė, kad spaus Kiniją pasekti Indijos pavyzdžiu.

 Izraelio grupė, siekianti, kad būtų grąžinti visi Gazoje laikomi įkaitai, ketvirtadienį pareikalavo, kad vyriausybė atidėtų kitų paliaubų etapų įgyvendinimą, jei islamistų grupuotė „Hamas“ negrąžins likusių pagrobtųjų kūnų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europos Sąjunga turi pasimokyti iš JAV prezidento Donaldo Trumpo Gazos taikos plano ir pasaulinėje arenoje veikti ryžtingiau. „Šiame pasaulyje, kuris tampa ir jau tapo žiauresnis, galioja toks principas: taiką išsaugo tik jėga“, – ketvirtadienį savo kalboje užsienio politikos tema Vokietijos žemuosiuose parlamento rūmuose Bundestage sakė F. Merzas. „O silpnumas taiką sutrikdo“, – pridūrė Vokietijos kancleris.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė leidęs Centrinei žvalgybos agentūrai (CŽA) imtis slaptų veiksmų prieš Venesuelą ir sakė, kad svarsto galimybę smogti įtariamiems narkotikų karteliams šioje Pietų Amerikos šalyje. D. Trumpo komentarai sukėlė kairiųjų pažiūrų Venesuelos lyderio Nicolaso Maduro pasipiktinimą, šis pasmerkė „CŽA rengiamą perversmą“ ir įsakė surengti karines pratybas po naujo JAV smūgio tariamam narkotikų laivui Karibų jūroje.

Paskelbus, kad gynybai kitais metais bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), išsiskyrė nuomonės, kam jie gali būti išleisti. Negana to, dieną anksčiau viešojoje erdvėje pasklido informacija neva lėšos gynybai bus mažesnės nei planuojama.

NATO ir Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ieškojo būdų, kaip sustiprinti apsaugą nuo dronų, Europai stengiantis atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų. Didelio atgarsio sulaukę incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas.

Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanen įspėjo, kad net ir po karo Ukrainoje pabaigos Rusija vis dar kels grėsmę Europai, rašo CNN. „Rusija tikrai stiprina savo karines pajėgas, ruošdamasi antrajam galimos agresijos etapui... po karo Ukrainoje NATO kyla reali grėsmė“, – sako jis.

„Hamas“ iki šiol perdavus tik devynių įkaitų kūnus, Izraelio vyriausybė pagrasino atnaujinti mūšius Gazos Ruože.  „Jei „Hamas“ nesilaikys susitarimo, Izraelis, suderinęs su JAV, atnaujins mūšius“, – vėlų trečiadienio vakarą pareiškė Izraelio gynybos ministras Iraelis Katzas. Tai nurodoma jo biuro pranešime.  „Hamas“ prieš tai pareiškė, kad perdavė visus negyvus įkaitus, kuriuos galėjo rasti. Trečiadienį per Raudonąjį Kryžių Izraeliui buvo perduoti dar dviejų įkaitų kūnai.

Islamistų grupuotė „Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad perdavė visų mirusių įkaitų, kuriuos galėjo pasiekti, palaikus, Izraelio kariuomenei pranešus, kad Raudonasis Kryžius gavo dar dviejų žmonių kūnus. Nuo pirmadienio, pagal tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sudarytą paliaubų susitarimą, „Hamas“ grąžino 20 gyvų Izraelio įkaitų mainais į beveik 2 tūkst. Izraelio kalėjimuose laikomų palestiniečių kalinių.

Pasaulinė aukso karštligė: šio tauriojo metalo kainos pakilo į rekordines aukštumas, viršijo 4 tūkst. dolerių (4644,4 euro) už unciją (31,1 gramo) kainą. Dalis rinkos ekspertų prognozuoja, kad viena uncija ateityje gali kainuoti ir beveik 5 t8kst. dolerių (5805,5 euro). O dėl visko esą kaltos Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), kurias veikia Donaldo Trumpo muitų politika, neapibrėžtumas dėl ateities. Žiedai, apyrankės ir kiti papuošalai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kur rytoj susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky News“....

Atrodė, kad neseniai aprimęs JAV ir Kinijos prekybos karas, įsiplieskė su nauja jėga, ir šįkart mūšio lauku tapo ne muitų tarifai, o gyvybiškai svarbių žaliavų tiekimas. Kinija šį mėnesį paskelbė apie naujus, griežtus eksporto apribojimus retųjų žemės elementų ir elektromobilių baterijų komponentams, taip pasiųsdama aiškų signalą, kad yra pasirengusi panaudoti savo dominavimą tiekimo grandinėje kaip galingą geopolitinį svertą.

„Hamas“ trečiadienį pareiškė, kad grąžino visų mirusių įkaitų palaikus, kuriuos gali pasiekti, o Izraelio kariuomenė tuo tarpu pranešė, jog Raudonasis Kryžius Gazos Ruože gavo dar dviejų žmonių kūnus. Pagal paliaubų susitarimą, kurį padėjo sudaryti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, „Hamas“ nuo pirmadienio Izraeliui grąžino 20 gyvų įkaitų mainais į beveik 2 tūkst. palestiniečių kalinių, kurie buvo paleisti iš Izraelio kalėjimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pasak britų leidinio „The Telegraph“, turi realią galimybę tapti tuo, kuriam pavyks sutaikyti Ukrainą ir Rusiją. Tarptautinis apžvalgininkas Conas Coughlinas teigia, kad D. Trumpui pasiekti taiką tarp šių šalių būtų lengviau nei tarp Izraelio ir Palestinos, o dabartinis jo pasitikėjimas savimi gali tapti lemiamu veiksniu spaudžiant Kremlių sėsti prie derybų stalo.

Europos Sąjunga, atrodo, neketina lėtinti tempo elektrifikuojant žemyno automobilių parką. Priešingai – ruošiamas naujas planas, kuris iš esmės paankstintų vidaus degimo variklių draudimą penkeriais metais. Briuselio kuluaruose jau atvirai kalbama apie reikalavimą, kad nuo 2030-ųjų visi nauji tarnybiniai ir nuomojami automobiliai būtų išskirtinai elektriniai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Ukrainai gavus amerikietiškas „Tomahawk“ raketas gali įvykti „rimtas eskalavimas“, kuris, pasak jo, smarkiai pakenktų Rusijos ir JAV santykiams, skelbia „Evropeiskaja pravda“. S. Lavrovas leido suprasti skeptiškai vertinantis JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus apie galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai, nes, pasak jo, D. Trumpas tuo pat metu tvirtina nenorintis eskalacijos.

Aukšto rango JAV kariuomenės vadas Artimuosiuose Rytuose trečiadienį paragino islamistų grupuotę „Hamas“ nutraukti represijas ir vykdomas egzekucijas numanomiems kolaborantams. „Primygtinai raginame „Hamas“ nedelsiant nutraukti smurtą ir šaudymą į nekaltus palestiniečių civilius Gazos Ruože“, – sakoma JAV Centrinės vadovybės (CENTCOM) vadovo admirolo Brado Cooperio pranešime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad galutinis Vakarų paramos Ukrainai tikslas turi būti pasiekti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo. Apie tai jis kalbėjo po Aljanso šalių gynybos ministrų susitikimo Briuselyje, komentuodamas galimą „Tomahawk“ raketų perdavimą Ukrainai.

Izraelis trečiadienį perdavė Gazos Ruožui 45 palestiniečių kūnus, todėl bendras perduotųjų skaičius išaugo iki 90, pranešė „Hamas“ valdoma sveikatos apsaugos ministerija. Pagal JAV prezidentui Donaldui Trumpui tarpininkaujant pasiektą paliaubų susitarimą Izraelis turi perduoti 15 palestiniečių kūnus už kiekvieną islamistų grąžintą negyvą izraelietį įkaitą.

Premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad kitais metais Lietuva gynybai skirs 5,38 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra 4,79 milijardus eurų. Pasirodžius nuogąstavimams, kad ne visa kitų metų biudžete numatyta suma iš tikrųjų bus skiriama gynybos finansavimui, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad visas nurodytas biudžetas yra numatytas krašto apsaugai.

Kremlius sureagavo į Donaldo Trumpo pareiškimą apie Vladimirą Putiną. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas tvirtina, kad karas prieš Ukrainą esą buvo pradėtas siekiant „apsaugoti Rusijos interesus“, ir kaltina Kyjivą dėl užsitęsusio konflikto.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis, išklausęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą, kurioje kalbama ir apie Rusijos planus toliau naudoti Baltarusijos teritoriją kariniais tikslais, pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sistema neatlaikys konfrontacijos, į kurią jis įtraukė savo šalį. „Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaita.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.