dienos naujienos

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

Kol naftos kainos tebečiuožia žemyn, degalų pardavėjai strimgalviais atsikrato brangesnių degalų likučių. Todėl atrodo, kad kai kuriose degalinėse, ypač pasienyje, dedasi protu sunkiai suvokiami dalykai. Žinoma, malonūs vairuotojams. Lenktynės su laiku kartais nulemia ir ne visai logiškas kainas. Pavyzdžiui, vakar Akmenės rajone esanti „Kvistijos" tinklo degalinė benziną pardavinėjo po 4,42 lito už litrą, visoje Lietuvoje – apie 30 centų brangiau.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Su valstybiniu vizitu antradienį į Latviją nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, bendrus energetikos projektus, derybų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos pozicijas. Daugiausia dėmesio skirta šalių energetinio saugumo stiprinimui.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis teisiami už tai, kad kovą valanda anksčiau, nei buvo leista, surengė protesto akciją, profesorius Povilas Gylys teisiamas, nes be valdžios leidimo prie Prezidentūros įsiliejo į minią, besipiktinančią smurto protrūkiu Garliavoje, po teismus tampomi ir kiti aktyviai savo poziciją pastaruoju metu reiškiantys visuomenės veikėjai. Tampomieji vienu balsu tvirtina, kad Lietuva virto policine valstybe.

Keletą metų deklaravusi, kad visais įmanomais būdais kovoja su biurokratija ir mažina valdininkų skaičių, Vyriausybė patyliukais laimina naują etatų pūtimąsi ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose. Kai kurios jų išsipūtė net labiau nei 2008-aisiais. Šią savaitę Vyriausybė nutarė 10 pareigybių praplėsti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Mat įsteigti du nauji pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postai Šiaulių ir Kauno oro uostuose.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija paviešino pusiau patvirtintas, pusiau sukritikuotas savo darbo rezultatų išvadas. „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai, – teigiama laikinosios Seimo komisijos išvadose.

Kaip jau rašė „Lietuvos rytas“, prieš savaitę sukčiai telefonu iš parlamentarės M. A. Pavilionienės išgavo visus elektroninės bankininkystės kodus, po to iš jos sąskaitos pagrobė 21 tūkstantį litų. Politikė šį įvykį vertina su saviironija, tačiau ji nesitikėjo, kad tūkstančiams interneto komentuotojų kito žmogaus nelaimė gali sukelti tokią piktdžiugą. – Gal galite pateikti patarimų, kaip neužkibti ant sukčių kabliuko? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo M. A. Pavilionienės.

Praėjusios savaitės ketvirtadienis buvo šturmų diena. Visa Lietuva stebėjo, kaip Klonio gatvėje šturmu imama maža mergaitė. Tuo metu Seime buvo šturmuojamas Vyriausybės pateiktas energetikos įstatymų projektų paketas. Abu šturmai pavyko. Mergaitė iš Garliavos atimta. O Seime, nė kiek nestrigdamas, džiaugsmingai praslydo energetikos įstatymų projektų paketas. Seimūnai pritarė ir dėl Visagino atominės elektrinės statybos ir dėl jos koncesijos sutarties.

Ketvirtadienį parlamentarai išreiškė pritarimą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai ir su ja susijusiems energetikos projektams, taip pat ir Visagino atominės elektrinės bei suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms. Šiuos projektus Seimas toliau svarstys birželio pradžioje. Už Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą po pateikimo balsavo 57 parlamentarai iš 95, „prieš“ buvo 8, susilaikė 30 Seimo narių.

Šiandien Romo Kalantos susideginimo 40-osios metinės. Vis mažiau lieka žmonių, tiesiogiai patyrusių tą spontanišką tautiškumo ir pilietinio priešinimosi protrūkį, kurį sovietai pakrikštijo Kauno sukilimu ir nacionalistų maištu. Gal nuo tada, nuo 1972 metų gegužės, sustiprėjo sovietinių ideologų siekis supriešinti Vilnių su Kaunu. Esą Kaune gyvena tamsūs nacionalistai ir spekuliantai, o Vilniuje – šviesuomenė – lojali sovietinei valdžiai ir nekelianti „kvailų“ maištų.

Lietuvos piliečių gretas retina ne vien tik emigracija. Migracijos tarnybos darbuotojai lengva ranka gali atimti Lietuvos pilietybę vien už tai, kad žmogui buvo suteikta kitos šalies, mielai gausinančios savo piliečių gretas, pilietybė. Bent jau toks įspūdis susidaro išklausius vienos klaipėdiečių šeimos istoriją. Kadaise Vaitelių kaime gyvenusios tremtinės anūkė, Krasnojarske gimusi dabar jau 21-erių Jelena Pestum visada svajojo gyventi močiutės tėviškėje.

Dar kovo pradžioje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų surengtas patikrinimas, kaip miesto įstaigos laikosi Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų, nenuėjo veltui. Kai kurios įstaigos, net nesulaukusios oficialių įspėjimų, suskubo taisyti savo klaidas ir pildyti užrašus lietuviškais pavadinimais.

Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio.

„Iš principo mums reikia keisti mąstymą, savo vidų. Visi nori vartoti, ir niekas negalvoja apie ateitį, niekas negalvoja, kad galima apsiriboti minimumu. Reikia tobulinti savo vidų. Per materializmą, godumą nematome tikrųjų vertybių. Kol bus taip, nieko žmogus nesugalvos. Taip, mes prie katastrofos slenksčio. Jeigu nebus gauta finansavimo. O jo nebus. Belieka tikėtis stebuklo. Bet jų nebūna. Tai reikia gyventi kukliau. Pradėti taupyti. Ir pradėti reikia nuo Seimo. Ten vis sales remontuoja.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Iš pareigų atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis išeidamas iš ministerijos taip trenkė durimis, kad konservatoriai visą gyvenimą liberalcentristų nepamirš. Priešingai nei norėjo premjeras, ketvirtadienį paskutinėmis darbo dienos minutėmis jis pasirašė įsakymą Finansinių nusikaltimų tyrimo direktoriumi paskirti konkursą laimėjusį Kęstutį Jucevičių.

Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Sekmadienį – Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. „Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus“, – sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila.

Ketvirtadienį švenčiamą Tarptautinę moterų solidarumo dieną visi einame į darbą, tačiau Kovo 8-oji vis vien šventė – ir gatvės, ir įstaigos šiandien pražydusios gėlėmis. Nors Kovo 8-ąją Lietuvoje netrūksta ne tik šios šventės gerbėjų, bet ir niekintojų, etnologė Gražina Kadžytė pastariesiems tikrai nepritaria. „Tai diena, kurią turime paminėti. Suprantama, mums ji primena sovietinius laikus, bet juk vien tai negali sugadinti šventės“, – įsitikinusi G. Kadžytė.

Premjeras Andrius Kubilius antradienį apsisprendė: jis įteikė siūlymą prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti iš posto vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį. „Tai padariau vertindamas tai, kad, mano įsitikinimu, ministras elgėsi klaidingai, skubotai atleisdamas FNTT vadovus iš pareigų, įvertinau, be abejo, ir Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo pateiktas išvadas, taip pat koalicijos partnerių išsakytas nuomones“, – vakar sakė A. Kubilius.

Poligrafas nėra patikimas būdas nustatyti, ar melavo pareigūnai. Tokią išvadą padarė Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo peripetijas. Tuo tarpu pareigūnus atleidęs vidaus reikalų ministras tebekartoja klaidų nepadaręs. Komisijos abejonės dėl poligrafo duomenų patikimumo pasitvirtino.

Vis labiau liepsnojant gaisrui dėl FNTT vadovybės, prezidentė D.Grybauskaitė nuo šios istorijos atsiribojo visiška tylos siena. Valstybės vadovė, visada palaikiusi R.Palaičio užsidegimą atsikratyti vis svarbesnius tyrimus atliekančiais V.Gailiumi ir V.Giržadu, vakar nekomentavo ir savotiško premjero ultimatumo vidaus reikalų ministrui.

„Lietuvai ir Latvijai būtinai reikia susitarti dėl strateginių pozicijų. Pirmiausia tai yra energetinė nepriklausomybė, dviejų šalių bendra pozicija Europos Sąjungoje, bendri ir dideli infrastruktūros projektai. Kodėl šiandien tarp Latvijos ir Lietuvos kyla ginčai? Juk ne dėl to, kas yra svarbu, pavyzdžiui, archeologams. Juk niekas neneigia, kad būtina plėtoti baltistikos šaką, nes be mūsų valstybių tuo daugiau niekas neužsiims.

Ministerijos ir kitos valstybės institucijos Vyriausybės prašo leisti parduoti beveik 100 nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, garažų, tarnybinių butų ir kt. Plačiausiai užsimojo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Vyriausybė į parduotinų objektų sąrašą įtraukė 97 naujus kandidatus. Tačiau gautos lėšos nepateks į Privatizavimo fondą, kurio pagrindu daugiausiai pildomas Stabilizavimo fondas, o nusės įvairių institucijų darbo sąlygų gerinimui.

Praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę pasiekė klaipėdiečio Seimo nario Naglio Puteikio prašymas suremontuoti jo veiklai skirtas patalpas. Politikas teigia, kad iš miesto neprašo nė cento, o tik leidimo darbams. „Kuklumu prašymas nepasižymi, juolab kad iki jo kadencijos Seime pabaigos liko pusė metų.

Seimo nariai atostogauja neoficialiai, gauna atlyginimą už praleistus posėdžius, parlamentinei veiklai skirtas lėšas leidžia prabangių automobilių nuomai, o už valdiškus pinigus įgytą turtą gali gauti savo nuosavybėn. Šiomis ir kitomis privilegijomis pasipuošė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas, kuriuo bandyta reglamentuoti tautos išrinktųjų teises ir pareigas.

Šalyje yra dvi vienmandatės rinkimų apygardos, kuriose Seimo nariui išrinkti rinkėjų yra mažiau, nei leidžia įstatymas. Viena iš jų – Kelmės apygarda. Iš rinkimų žemėlapio ji neišnyks, bet kitiems rajonams teks Kelmei „skolinti“ rinkėjų. Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, jog šį spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose vidutinis rinkėjų skaičius vienmandatėje apygardoje bus apie 36804. Jis daugiau kaip tūkstančiu mažesnis nei per praėjusius Seimo rinkimus.

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Butkevičius prieš savaitę pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems politiniams veikėjams. Jokių pavardžių viešai neskelbė, bet visi tuoj ėmė minėti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Seimo valdantieji konservatoriai ir jų kompanionai parlamentinės komisijos sukūrimą „Snoro“ banko žlugimui tirti laiko žala valstybei. Kodėl politikai atkakliai nenori sužinoti tiesos apie „Snoro“ banko žlugimą? Valstybė indėlininkams jau išmokėjo 4 mlrd.

Rokiškio rajono tarybos politikai, atsisakę už darbą imti algas, pažeidžia Konstituciją – tokį sprendimą priėmė Panevėžio apygardos administracinis teismas. Pasirodo, ją imti būtina, o po to pinigus galima išmesti, paaukoti, grąžinti į biudžetą ar panašiai. Diskusijos, ar neimti algos yra teisėta, kilo pernai, kai vienas Rokiškio politikas gautą atlyginimą padėjo ant mero Vidmanto Kanopos stalo, o keli kiti grąžino į savivaldybės sąskaitą.

Grupė įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kurį patvirtinus būtų sukurtas naujas institutas – ypatingojo prokuroro. Idėjos autoriai tvirtina, esą su visose gyvenimo srityse įsišaknijusia korupcija ir kitais nusikaltimais galima kovoti tik naujomis priemonėmis. Tiesa, naujas institutas tirtų tik rezonansinius ypač didelės valstybinės svarbos atvejus.

Bene daugiausia diskusijų Seime sukėlė ką tik įsigaliojusi nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata, pagal kurią užsieniečio šeimos nariu, kuriam palengvinamas atvykimas į Lietuvą, laikomas sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir vieno iš jų ar abiejų jų vaikai.

Praėjusį penktadienį, Kūčių išvakarėse, Seimas baigė rudens sesiją ir pradėjo atostogas. Prasidedant sesijai tiek politologai, tiek Seimo pirmininkė Irena Degutienė, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė nuogąstavo, kad prasidėjus paskutiniams šios kadencijos metams Seimas pradės gyventi rinkimų ritmu ir užsikrės populizmu. Sesijai pasibaigus politologai konstatavo: populizmo nepavyko išvengti. Neabejotinai svarbiausias pasibaigusios sesijos įvykis – kitų metų valstybės biudžeto patvirtinimas.

Legendiniam krepšininkui, olimpiniam čempionui Šarūnui Marčiulioniui labiausiai skauda ne dėl Lietuvos valdžios politikos, kylančių kainų, chaoso mokesčių sistemoje, o dėl išsivaikščiojančios po kitas valstybes tautos, kurią Vyriausybė tik skatina emigruoti. „Respublika“ paprašė krepšinio žvaigždės išsakyti savo mintis apie valstybę ir jos būseną, kurios šiuo metu Š.Marčiulionį labiausiai jaudina.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Lietuva priklauso dešimtims mažai kam girdėtų tarptautinių organizacijų ir už tai kasmet susimoka po milijonus litų. Vien Užsienio reikalų ministerijos žinioje – 35 tokios organizacijos, o už buvimą jose Lietuvai 2011-aisiais teks pakloti 19 mln. litų. Nepaisydami toliau vykdomo taupymo žmonių sąskaita, valdžios atstovai visgi nusprendė, jog Lietuvai būtina tapti dar ir Tarptautinės plėtros asociacijos (TPA) bei Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros gražiu pavadinimu IRENA nare.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.