• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sekmadienį – Kovo 11-oji. Atkurtai Lietuvos valstybei šiemet sukanka 22 metai. „Visada yra asmenų, kurie tampa simboliais, eina valstybės vadovų pareigas. Jie sulaukia didžiausio dėmesio, tačiau jiems tenka ir didžiausia atsakomybė. Deja, šio išbandymo neišlaikė nė viena valdžia per 22 metus“, – sakė Nepriklausomybės Akto Signataras Zigmas Vaišvila. „Sąjūdyje mes tuomet turėjome bendrą idėją ir mūsų pagrindinė platforma buvo laisva, nepriklausoma Lietuva, kurioje mes patys tvarkytume savo reikalus. Ši idėja buvo jungiamoji, kuri jungia atskirus žmones, plyteles, ji buvo cementas. Šiandien mes nebeturime cemento, kuris jungia tas plyteles. Mes esame palaida krūva“, – pripažino Nepriklausomybės Akto Signataras Egidijus Klumbys. 22 metai – tiek, kiek tarpukariu gyvavo nepriklausoma Lietuva. Kokią valstybę planavo kurti ir kūrė Vasario 16-osios signatarai? O kokią – Kovo 11–osios signatarai? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo, be minėtųjų, dar du Nepriklausomybės Akto Signatarai – Bronius Genzelis ir Juozas Olekas. „Kiek dar liko Kovo 11-osios?“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA

Nepriklausomybė atkurta prieš 22 metus, o valstybė iki šiol skolinga savo gynėjams, kurie pirmieji praliejo už ją savo kraują. 1990 m. pavasarį tarnauti sovietų armijoje atsisakę jaunuoliai, kuriuos desantininkai pagrobė ir sudaužytus automatų buožėmis prievarta išvežė į Čiukotką, Magadaną, nepripažįstami nei laisvės gynėjais, nei nukentėjusiais nuo okupantų. Rytojaus dieną po Kovo 11–osios Akto paskelbimo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo Sovietų Sąjungos karinės prievolės įstatymas Lietuvoje buvo pripažintas negaliojančiu. Naujoji šalies valdžia ragino jaunimą boikotuoti šaukimus į armiją, o jau tarnaujančius – pasitraukti iš dalinių. Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras atliko tyrimą ir suskaičiavo, kad po 1990 m. kovo 11 d. tarnybos sovietų armijoje atsisakė 1 562 jaunuoliai. 67 iš jų buvo sučiupti ir prievarta išvežti į sovietų karinius dalinius. Už dezertyravimą 20 nuteisti laisvės atėmimu, 3 buvo iškeltos baudžiamosios bylos, o 3 vaikinai žuvo.

REKLAMA

Pernai prieš pat Kalėdas Krašto apsaugos ministerija pagaliau pateikė įstatymų pakeitimo projektus, kuriais atsisakiusiems tarnybos sovietų armijoje ir dėl to persekiotiems piliečiams siūloma suteikti nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 m. sovietinės okupacijos asmenų statusą ir išmokėti jiems po 4 tūkst. litų kompensacijas, tačiau pradėti jas mokėti tik nuo 2013–ųjų... „Tie 4 tūkst. litų – gryni niekai, palyginti kiek sumokama krūvai klerkų, dirbančių pagal Briuselio projektus ir neduodančių jokios naudos Lietuvai, arba kiek skiriama kanceliarinėms išlaidoms krūvos politikų, kurie per visą savo kadenciją Parlamente nesugeba pasakyti nė žodžio. Kita vertus, tai ne pinigų klausimas, o politikų požiūris į savo valstybės piliečius, lemiamu momentu užėmusius valstybės gynimo poziciją“, – sakė Audrius Butkevičius, buvęs krašto apsaugos ministras. „Užmirštas Lietuvos gynėjų kraujas“. RESPUBLIKA

REKLAMA
REKLAMA

Ketvirtadienį į eilinį uždarą posėdį rinkosi Seimo nario Valentino Mazuronio vadovaujama laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją nacionalizuotame banke „Snoras“. Tyrimas turėtų užtrukti mažiausiai iki birželio 1–osios – būtent iki tada yra sudarytas posėdžių grafikas. Komisijai vakar liudijo Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, buvęs „Snoro“ valdybos narys Modestas Keliauskas ir dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas. Visi trys po apklausų nekomentavo, ko jų klausinėjo politikai. Pasak V. Mazuronio, G. Vainauskas suteikė informaciją, kuri yra „labai nauja ir reikšminga“. „Mes bandėme išsiaiškinti dėl galimų įtakų priimant sprendimus dėl „Snoro“. – sakė V. Mazuronis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, į komisiją liudyti bus kviečiamas premjeras Andrius Kubilius bei finansų ministrė Ingrida Šimonytė, galbūt ir kiti ministrai. Paklaustas, ar „Snoras“ tikrai buvo nemokus, jei pasklidus žiniai apie jo nacionalizavimą iš banko, kaip teigiama, išgaravo milijardas litų, V. Mazuronis teigė galėsiantis atsakyti tik po trijų mėnesių – tiek laiko tyrimams dar turi komisija – ji nagrinėja 14 klausimų ir bando aiškintis bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir nacionalizavimo aplinkybes, galimus piktnaudžiavimus tarnyba. „Politikai tebesprendžia galvosūkį “Snoras". RESPUBLIKA

REKLAMA

Baltijos šalių premjerai būsimos Visagino atominės elektrinės reikalus aptarinėjo Visuomenės harmonizavimo parke, kuris pristatomas kaip vieta harmoningam darbui ir poilsiui. Prienų rajone iškilusiame ištaigingame viešbutyje parą praleidę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai Andrius Kubilius, Valdis Dombrovskis ir Andrus Ansipas sutarė, jog artimiausias tikslas – pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos bendrove „Hitachi“ dėl Visagino atominės elektrinės statybos. A. Kubilius tikisi, kad ši sutartis Seime bus patvirtinta iki birželio mėnesio. Premjerai sutarė, kad atominė elektrinė reikalinga, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus juntama ne tik politinė, bet ir ekonominė nauda. Kodėl Baltijos šalių vyriausybių vadovų neoficialiam susitikimui buvo pasirinktas kompleksas, įkurtas 45 km nuo Kauno, Balbieriškio seniūnijos Vazgaikiemio kaime? Ministro pirmininko atstovės spaudai Jardos Paukštienės paaiškinimu, Užsienio reikalų ministerijos specialistai šią vietą rinkosi iš trijų pasiūlymų. Visuomenės harmonizavimo parkas esą pasirinktas dėl palankiausios kainos. „Politikai rinkosi harmoningą aplinką“. LIETUVOS RYTAS

REKLAMA

Artėjant Seimo rinkimams prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko su Seimo valdybos nariais. Susitikimas buvo skirtas šeštadienį prasidedančios eilinės Seimo pavasario sesijos darbams aptarti. Įvardydama prioritetus šalies vadovė pabrėžė, kad artėjant naujo parlamento rinkimams „Seimas neturi leisti, kad politinė ambicijos užgožtų valstybei svarbiausius darbus“. Prezidentės teigimu, būtina „tvirta Seimo narių politinė valia dar per pavasario sesiją realiais sprendimais įgyvendinti šalies energetinį ir finansinį saugumą, ir, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, grąžinti skolą nuo sunkmečio nukentėjusiems žmonėms – priimti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą reglamentuojančius teisės aktus“. Pasak prezidentės, per pastaruosius trejus metus nemažai nuveikta pertvarkant energetikos sektorių ir šilumos ūkį. Dabar labai svarbu, kad per pavasario sesiją būtų priimti visi valstybės strateginiams energetikos projektams įgyvendinti būtini įstatymai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo pirmininkė Irena Degutienė nesiėmė vertinti, kuriai iš politinių jėgų skirtas prezidentės raginimas „peržengti ambicijas“ ir tęsti darbą. I. Degutienė tokią prezidentės poziciją vertina kaip raginimą susitelkti. „Sudėliojo prioritetus“. KAUNO DIENA

Dar neaišku, kokio turto į savo „korius“ prineš šių dienų fotografai, tačiau vyresnės kartos meistrai iš savo saugyklų traukia ir traukia auksinius kadrus ir, regis, dugno dar nematyti. Tokios prigimties yra ir sostinės „Prospekto galerijoje“ veikianti fotomenininko nacionalinės premijos laureato Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda „Lietuvos senamiesčiai (1974–1985)“, kuri paskui nusikels į Bratislavą. „Tai viena iš mano kūrybinių serijų, kurią pradėjau fotografuoti vieną pirmųjų – 1974 metais man buvo 23-eji. Pats gyvenau Žaliakalnyje, ir kai nusileisdavau į Kauno senamiestį, šis stojosi prieš akis kaip visiškai nepažįstamas pasaulis su savo kiemais, žmonėmis ir jų santykiais. Galiu sakyti, kad fotoaparatas padėjo man atrasti tą naują keistą, įdomių tipažų pasaulį“, – sakė R. Požerskis. Po Lietuvą vis dar keliauja sausio dienomis Vilniuje veikusi jo ekspozicija Sausio 13-ąjai atminti, vakar Panevėžyje daug žiūrovų sulaukė R. Požerskio kurti aktai „Miražo dosjė“ – atidaryta dar viena paroda. RESPUBLIKA

REKLAMA

Vairuojančias moteris kovo 8-ąją policijos pareigūnai įvairiose šalies vietose nustebino, stabdydami tik norėdami pasveikinti su Tarptautine moters diena. Šiauliuose ankstų kovo 8-osios rytą pareigūnai, patikrinę sustabdytų šiauliečių moterų dokumentus, linkėjo joms geros kelionės, įteikė po tulpę, šviesą atspindinčią liemenę ir rėmėjų dovanas: nuolaidų kuponą, puodelį. Šiauliuose surengto šventinio reido metu policijos pareigūnai išdalijo apie 700 tulpių žiedų. Jie džiaugėsi, kad per sveikinimų valandą šiaulietės vairuotojos šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Panašią šventę Žemaitijos moterims sukūrė ir Telšių bei Klaipėdos rajonų policijos pareigūnai. „Policija vairuojančias moteris drausmino gėlėmis“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS, VAKARŲ EKSPRESAS

REKLAMA

Antradienį Rokiškio rajone keturiolikmetis sumušė ir suspardė savo pensininkę močiutę. Anūkas reikalavo duoti jam pinigų ir užrašyti namą. Paauglys užpuolikas dviem paroms uždarytas į areštinę, o sumuštai močiutei teko važiuoti į Panevėžį pas teismo ekspertus. Pensininkė bijo, kad išėjęs iš areštinės anūkas neįvykdytų savo grasinimų – užmušti ją ir padegti namą. Ši drama vyko Rokiškio rajone esančioje Skapiškio seniūnijoje. Sumušta pensininkė turi savo namus Skapiškio geležinkelio stoties gyvenvietėje, tačiau juose negyvena. Ji nuomojasi butą girininkijos pastate. Taip moteris tikisi išvengti susitikimų su savo trimis anūkais. Tačiau vaikai nuolat pasirodo pas močiutę. Kaimynai kartais pastebi, kad ji būna sumušta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš metus su motina ir patėviu į kaimą atsikraustę trys jos paaugliai anūkai tapo ir vietinių gyventojų siaubu. Kaimynai bijo patys sudrausminti neprižiūrimus siautėjančius paauglius. Jie nežino, ko galima sulaukti iš nevaldomos ir žiauriais polinkiais garsėjančios trijulės. „Vaikai yra tėvų gyvenimo aukos“, – sakė Skapiškio pagrindinės mokyklos pedagogai. Trijų neklaužadų motina ir patėvis yra laikomi socialinės rizikos šeima. Abu suaugusieji – bedarbiai. „Močiutė – savo anūkų auka“. LIETUVOS RYTAS

Šilutės rajono gyventojai, manantys, kad jų kaimynystėje neteisėtai statomas vėjo jėgainių parkas, nerado užtarimo ir Klaipėdoje. Jų skundą išnagrinėjęs teismas nutarė, jog darbų nutraukti neverta. Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ atstovai prašė laikinai stabdyti statybas, mat jų leidimas esą išduotas neteisėtai. Iš pradžių dėl naujo jėgainių parko šalia Lankupių, Grumblių ir Čiūtelių du kartus skųstasi Šilutės rajono apylinkės teismui, bet jis gyventojų pageidavimų netenkino. Trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėjus bendruomenės skundą žemesnės instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Pasak „Vilties“ pirmininko Dariaus Viliaus, dėl to ketinama kreiptis į aukštesnės instancijos teismus. Šiuo metu būsimojo parko teritorijoje stovi jau šešios jėgainės, iš viso projektą vykdanti UAB „Naujoji energija“ čia planuoja pastatyti 17 malūnų. „Bendruomenė prieš vėją nepapūtė“. VAKARŲ EKSPRESAS

„Akistata“ jau ne kartą rašė apie daugiau kaip prieš 20 metų iš Lietuvos emigravusį dainininką Liutaurą Čepracką, kurį neseniai Liustracijos komisija paskelbė buvus KGB agentu Karveliu. Paskaitęs apie save straipsnių spaudoje bei internete, L. Čeprackas jo asmeninę bylą varčiusiai šių eilučių autorei davė išskirtinį interviu. Išsamų pasakojimą apie L. Čepracką skaitykite straipsnyje „L. Čeprackas: „Ar turiu viešai nusipjauti mažąjį pirštą, kad įrodyčiau, jog nieko neišdaviau?“ AKISTATA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų