Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios. Tačiau, atrodo, tokiu atveju A.Kubilius prezidentei siūlytų atleisti daugiausia tris iš keturių liberalcentristų ministrų – žinoma, jei norėtų poste išlikti pats. Mat jei būtų pašalinti visi keturi ministrai, griūtų ir visa Vyriausybė. Kaip klostytųsi situacija, jeigu liberalcentristai vis dėlto nepaaukotų R.Palaičio, o konservatoriai nuspręstų išmesti juos iš valdžios ir formuoti mažumos Vyriausybę? Pirmąjį tokio „metimo“ etapą įvardijo pats A.Kubilius: „Koalicijos sutarties persvarstymas apsisprendžiant, kad vieno koalicijos partnerio gali ir nelikti.“
Žinoma, visi trys valdančiosios koalicijos partneriai galėtų susitarti išsiskirstyti, tačiau tai vėlgi reikštų, kad krinta tiek Vyriausybė, tiek premjeras. Bet konservatoriai tokio scenarijaus, atrodo, ne itin pageidauja. Tai paaiškėjo trečiadienio vakare surengtame partijos prezidiumo posėdyje. „Bent taip supratome: greičiausiai premjeras neštų prezidentei R.Palaičio, sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio ir aplinkos ministro Gedimino Kazlausko atstatydinimo pareiškimus, o kultūros ministras A.Gelūnas lyg ir liktų“, – „Lietuvos rytui“ aiškino kai kurie dešiniųjų prezidiumo nariai. Kalbos, kad buvusių „prisikėlėlių“ deleguotas A.Gelūnas galėtų kėdę mainyti į ištikimybę liberalcentristams, politikos užkulisiuose sklando jau senokai. LIETUVOS RYTAS
Lietuvoje kasdien didėjanti šalies valdymo krizė laipsniškai virsta priešrinkiminiu chaosu. Apie šio chaoso priežastis bei artimiausios ateities galimus scenarijus kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju politologu Bernaru Ivanovu. „Manau, tolesnis scenarijus bus toks. Realiai pirmalaikių Seimo rinkimų turbūt nesulauksime. Blaškymasis tęsis toliau. Seimo politinė aikštelė bus išnaudojama nešvariems partijų rinkiminių kampanijų dalykams. Nes, deja, mes nematome ir opozicijos politinės valios dabar imti valdžią. Tai tik tušti pasvarstymai ir pasvaičiojimai.“,- sako politologas B.Ivanovas. – „O dar imti valdžią, kai iki naujų Seimo rinkimų liko visai mažai laiko, būtų visiška savižudybė. Turint galvoje, kokia šiandien Lietuvoje siaubinga socialinė, politinė ir ekonominė situacija. Manau, tie oficialūs statistiniai duomenys, kuriais manipuliuojama, neatspindi Lietuvos realios situacijos.“ RESPUBLIKA
Po „Kauno dienos“ publikacijų ir menininkų protesto miesto valdžia vakar nesiryžo svarstyti klausimo dėl Mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos. „Šiandien peržengta riba – nežaiskite su mumis politinių žaidimų. Mūsų kultūra šiandien tapo politikos įkaitė. Mano mieli politikai, atsikvošėkite ir neskubėkite“, – į miesto tarybos narius kreipėsi valdžios užmojams nepritariantis Andrius Žiurauskas. Miesto meras A.Kupčinskas kaltę dėl savivaldybės priimamų sprendimų vertė Kultūros ir meno tarybos pirmininkei Inai Pukelytei, Irena Matijošaitienė teigė norinti atsiprašyti visų kauniečių dėl savo klaidos – balsavimo už Kauno kino studijos steigimą, Edita Gudišauskienė ironizuodama teigė, kad ateis tokia diena, kai miesto taryba bus optimizuota – bus sujungta su miesto administracija. KAUNO DIENA
Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis. Interviu naujienų agentūrai ELTA per EP plenarinę sesiją Strasbūre laiko radęs politikas pasidalijo įžvalgomis ne tik apie tautinių mažumų situaciją, bet ir apie Lietuvos santykius su kaimynais, šių dienų šalies aktualijas, naująjį politinį sezoną ir šalies laukiančius energetinius iššūkius. VAKARO ŽINIOS
„Bažnytinės vertybės yra didžiulė Lietuvos istorijos dalis. Ir mums reikia saugoti tą istoriją, nes jos labai nedaug turime ir praradę jos nesusipirksime. Daug ką galima nusipirkti, tik negalima nusipirkti istorijos“, – savo mintimis dalijasi žinomas kolekcininkas Vilius Kavaliauskas, kaip tik parašęs knygą „Lietuvos vyskupijų regalijos“. „Be abejonės, tai reikia išmanyti, todėl bent dešimt kanauninkų ir du prelatai mane konsultavo. Tikrai man buvo įdomu pabendrauti su tais žmonėmis: buvau ir pas Kauno arkivyskupą nuvažiavęs, ir pas daugelį kitų mūsų bažnyčių vadovų. Su jais buvo įdomu padiskutuoti kad ir apie bažnytinių vertybių išsaugojimą. Visa mano knyga yra skirta kanauninkams ir prelatams. Kai Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejaus direktorius pamatė mano rankraštį, pasakė: „O Dieve, kokia įdomi tema. Pas mus Lenkijos bažnyčia turi didžiules tradicijas ir niekas nėra pabandęs apie tai parašyti“, – sakė V.Kavaliauskas. RESPUBLIKA
„Mums reikia kur nors prisiglausti“, – taip vakar susitikime su Klaipėdos vicemeru Vytautu Čepu pareiškė asociacijos „Jūros veteranas“ pirmininkas Vytautas Petrulis. Ši jauna organizacija dar tik kuriasi, tačiau tikimasi, kad ji suvienys daugiau nei 200 jūros veteranų. Būtent dėl šios priežasties jiems reikalingos patalpos, kuriose jie galėtų susirinkti, pasidalinti prisiminimais. Per daug metų, praleistų jūroje, veteranai sukūrė ne vieną šedevrą, išleido ne vieną knygą apie jūrininkų gyvenimą. Susitikimo metu buvo ne tik aptartas patalpų klausimas, bet ir pasidalinta prisiminimais apie jūroje praleistas dienas.VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje vakar vyko respublikinė gimtosios kalbos konferencija. Jos dalyviai – moksleiviai, kurie, padedami savo mokytojų, pristato įvairius mokslinius darbus, susijusius su gimtosios kalbos išsaugojimu ir puoselėjimu. Moksleiviai nagrinėjo tarmines smulkmenas, liaudiškus planetų pavadinimus ar net internetinių svetainių kalbą. Taip pat nemažai pranešimų buvo skirta tikroms gyvenimiškoms istorijoms, kurias moksleiviai išgirdo iš senų žmonių arba perskaitė šių žmonių jaunystės užrašuose. Renginio organizatoriai teigia, kad kai kurie moksleivių ir mokytojų bendri darbai tęsiami keletą metų ir išauga į mokslinius darbus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Armėnų kultūra ypatinga tuo, jog mes tikrai mylime savus: mūsų šalyje nėra vaikų ir senelių namų, tokiais žmonėmis paprastai rūpinasi artimieji“, – sakė į renginį žymaus armėnų kompozitoriaus Arno Babadžaniano 90 metų jubiliejui paminėti atvykęs Kauno armėnų bendrijos pirmininkas Aleksandras Bojadžianas. Viešbutyje „Ararat“ vykusiame renginyje skambėjo mūsų miesto armėnų bendruomenės „VAN“ narių ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų atliekami garsiausi kompozitoriaus kūriniai, vakaro svečiai buvo supažindinti su Arno Babadžaniano kūryba ir svarbiausiais gyvenimo įvykiais. „Visos Lietuvoje įsikūrusios armėnų bendruomenės glaudžiai bendradarbiauja, lankosi vienos kitų rengiamose šventėse, padeda jas suplanuoti, parengti“, – džiaugėsi A. Bojadžianas. VAKARŲ EKSPRESAS
Tautos išrinktieji tikėjosi, kad priims smurtautojus tramdantį įstatymą, ir šie išnyks lyg burtų lazdele pamojus. Bet ėmė aiškėti, kad priimtas įstatymas – netobulas, su begale spragų. Teisėsaugininkai tvirtina, kad aukas ginančio įstatymo labai reikėjo, bet tik ne tokio, koks jis yra. Pernai gruodį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas parodė, kad smurtautojų šalyje – daugiau nei manyta. „Kas iš tokio įstatymo, jei kovojama su pasekmėmis, o ne prevenciškai užkertamas kelias nusikaltimams? Įstatymas priimtas nesuderinus jo su kitais teisiniais dokumentais, todėl tik dar didesnį jovalą teisinėje sistemoje padarė“, – kalbėjo Kauno apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis. „ Be abejo, suprantu, kad policijos pareigūnai nėra patenkinti, nes darbo jiems akivaizdžiai padaugėjo. Pagaliau pamatėme, kokis didelis smurto mastas Lietuvoje. O kad įstatyme nekalbama apie smurtautojų teises, nematau nieko blogo. Įstatymas skirtas apginti aukoms – ne smurtautojams.“, – sako Ona Valiukevičiūtė, Seimo narė. VAKARO ŽINIOS
Močiutė, kuriai – 30 metų, greitai gali nebekelti jokios nuostabos. Taip mano Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai, pastebėję, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja nėščių paauglių. Jeigu vėliau ir jų atžalos gimdys panašaus amžiaus, jauniausios močiutės rekordas – ne už kalnų. Apie tai skaitykite straipsnyje „Paauglių seksas be meilės, vaikai be tėvų“. AKISTATA
