daugiabučiai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mažiausiai šilumos pernai gruodį suvartojęs daugiabutis Šiauliuose yra įkūręs Kviečių gatvėje. Namo bendrijos pirmininkas Sigitas Kareiva pateikia įspūdingus skaičius: trijų kambarių buto savininkai už šildymą gruodį mokėjo apie 73, dviejų – 53, vieno – 36–38 litus. Finansinės kilpos jie išvengė po namo renovacijos. Išlaidas mažino dar iki renovacijos Kviečių gatvės 56-asis daugiabutis, statytas 1991 metais, renovuotas prieš penkerius metus.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

 Kauno miesto taryba ketvirtadienio posėdyje nepatvirtino kvartalinės gyvenamųjų namų renovacijos projekto, pagal kurį numatoma kitąmet renuovuoti 120 daugiabučių. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis tikina, kad pasiūlymo neatsisakyta, jo įtraukimas į biudžetą atidėtas, o taryba jam pritars po mėnesio. „Reikia įtraukti plano eilutę į biudžetą. Kai su biudžetu bus svarstoma, patvirtinsime.

Buvęs Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas daugiabučių namų renovacijos perspektyvas, džiaugiasi, jog socialdemokratai įgyvendina konservatorių paruoštą ir pateiktą įstatymą. "Valdančioji koalicija siūlė revoliuciją renovacijos reikaluose, tačiau jos įgyvendinimui pasirinko dar mūsų Vyriausybės paruoštą ir pateiktą įstatymą. Džiugu, kad socialdemokratai įgyvendina konservatorių programines nuostatas. Sveikinu!", - ketvirtadienį savo socialinio tinklalapio "Facebook" paskyroje pasirašė jis.

Daugiabučių renovavimą, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, nuo šiol atlikinės speciali agentūra. Toks sprendimas, kurį palaikė tiek valdantieji, tiek ir opozicija, ketvirtadienį buvo priimtas Seime. Ketvirtadienį Seime priimtas įstatymo projektas, pagal kurį patvirtintas naujas daugiabučių renovacijos modelis. Nuo šiol šiuos darbus atliks speciali agentūra, kuri bendradarbiaus su miestų savivaldybėmis.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai palygino 200 daugiabučių, kurie pernai suvartojo daugiausiai šilumos, praėjusių metų ir šių metų lapkričio mėnesio duomenis. Nors du trečdaliai sostinės daugiabučių už šilumą šiemet moka mažiau, yra ir tokių, kurių sąskaitos padidėjo beveik 30 proc. Už oranžerijas moka visas namas Vienas tokių namų – Vilniaus senamiestyje, Arklių gatvės 16-uoju numeriu pažymėtas namas, kuriame neseniai atnaujinta šildymo sistema.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai išanalizavo 200 daugiabučių namų, kurie praėjusiais metais suvartojo daugiausiai šilumos, duomenis. Pastebėta, kad šių metų lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, apie 90 proc. namų šilumos suvartojimas sumažėjo nuo kelių iki keturiasdešimties procentų.

Šeštadienio naktį sostinės Žirmūnų rajone degė dvejos daugiabučiuose padegtos durys. Pasak policijos, pirmasis gaisras Žirmūnų gatvės daugiabučiame name kilo apie 2.30 val. Apdegė padegtos moters buto durys. Kiek vėliau, apie 3.10 val., apdegė dar vienos buto durys toje pat Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name. Gaisrų padaryti nuostoliai nustatinėjami.

Naujai suformuota valdančioji koalicija su ką tik paskirtu Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi priešakyje yra pasiruošusi tęsti buvusio Ministrų Kabineto inicijuotą daugiabučių namų renovacijos programą, tačiau ji turėtų pripažinti jos sukūrimo "autorines teises", teigia l.e.p. Premjeras Andrius Kubilius. " Nesiimu vertinti naujos Vyriausybės Premjero veiksmų.

Daugiabučių renovacijos lėšoms tvarkyti Vyriausybė steigia Viešųjų investicijų plėtros agentūrą. "Logika pakankamai aiški. Iš tikrųjų, iš mūsų sukauptos patirties matome, kad tokia institucija yra reikalinga", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė laikinai einantis pareigas Premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, tokios agentūros įsteigimas paskatintų spartesnę daugiabučių renovaciją.

Kiek pinigų teks pakloti už šildymą priklauso ne tik nuo kuro kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio. O pastarąjį galima sumažinti ir savo iniciatyva diegiant šilumą taupančias priemones bute ir bendrose patalpose – sandarinant ar keičiat langus bei duris, įrengiant šilumą atspindinčius radiatorius, tinkamai vėdinant patalpas ir atliekant kitus darbus.

Ignalinos rajono savivaldybė pasirengė iki 2013 metų pabaigos atnaujinti 53 daugiabučius. Šalia valstybės JESSICA fondo lėšų pasinaudojus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetu, gyventojams kompensuojamų renovacijos išlaidų dalis padidės nuo 30 iki maždaug 50 procentų.

Ignalinos rajono savivaldybė pasirengė iki 2013 metų pabaigos atnaujinti 53 daugiabučius, informuoja Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Šalia valstybės JESSICA fondo lėšų pasinaudojus Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetu, gyventojams kompensuojamų renovacijos išlaidų dalis padidės nuo 30 iki maždaug 50 procentų.

Daugiabučius renovuoti planuojančioms bendrijoms ir administruojančioms įmonėms per šį pusmetį surengta daugiau kaip pusė tūkstančio susirinkimų, kuriuose Būsto plėtos ir urbanistikos agentūros (BUPA) specialistai pateikė informaciją apie renovaciją pagal JESSICA finansavimo modelį. BUPA pastebi, kad gyventojus ir administratorius labiausiai domina detali informacija apie valstybės paramą, kreditavimo sąlygas, palūkanas bei kompensacijas, energiją taupančias priemones.

Dėl sužlugusios renovacijos programos šešėlis krinta ant Aplinkos ministerijos, kurios darbo rezultatas – vos 500 atnaujintų daugiabučių vietoj keliolikos tūkstančių. Nereaguoja į jokius siūlymus Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas Vytautas Turonis sako, kad renovacija žlugo dėl žmogiškų ir sisteminių priežasčių.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, kad Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo rytojaus, spalio 23 dienos, įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais ar bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009–ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų.

Palangos daugiabučių gyventojai, patikėję savo namų priežiūrą UAB „Palangos komunalinis ūkis“, jau vertina pirmuosius pokyčius: naujasis administratorius nuo lapkričio mažina administravimo bei šilimos mazgų eksploatavimo mokesčius bei bendrovės prižiūrimus namus intensyviai rengia artėjančiai žiemai. Kurorto komunalininkai keturių daugiabučių administravimą iš „Palangos butų ūkio“ perėmė nuo balandžio.

Didelė dalis lietuvių nejaučia aukščio baimės, todėl būtų linkę gyventi viršutiniuose daugiabučių aukštuose. Daugiau nei trečdalis (37 proc.) jų teigia, kad rinktųsi butą paskutiniame aukšte, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ apklausa. Pagrindinėmis tokio pasirinkimo priežastimis respondentai įvardijo geresnį vaizdą per langą, švaresnį orą ir daugiau privatumo. Viduriniai (3-7) daugiabučių aukštai taip pat yra paklausiausių sąraše. Trečdalio apklausos dalyvių (33 proc.

„Mano būstas“ grupės įmonių administruojamuose daugiabučiuose namuose visos šildymo sistemos techniškai parengtos žiemos sezonui. „Visą vasarą ir rudens pradžioje specialistai intensyviai vykdė pasiruošimo darbus. Daugiabučiuose atlikti hidrauliniai bandymai, vykdyta šilumos sistemų profilaktika, izoliuoti vamzdynai, buvo keičiamos susidėvėjusios detalės. Šildymo sezonui paruošti visi namai“, - sako bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.

Susipažinau su partijų politinėmis programomis. Ypač domino vietos, kuriose kalbama apie daugiabučių renovaciją. Ką aš galiu pasakyti – džiugu. Džiugu, kad bent jau pagrindinės partijos jai skiria ypatingą dėmesį. Bent jau žodžiais.

Seimo narės Zitos Užlytės nuomone, draudimas laikyti pavojingus šunis ir pavojingų šunų mišrūnus tik daugiabučiuose namuose nepadėtų pasiekti pagrindinio tokių šunų laikymo ribojimo tikslo - žmonių apsaugos nuo galimo tokių šunų keliamo pavojaus.

Vai­kas ne­pa­si­ren­ka, ko­kio­je šei­mo­je gim­ti, ta­čiau ro­mų tau­ty­bės vai­kai, kaip Lie­tu­va be­dek­la­ruo­tų ne­disk­ri­mi­nuo­jan­ti žmo­gaus dėl jo ra­sės, jau nuo ma­žens pa­jun­ta esan­tys ki­to­kie. Vie­niems sten­gian­tis, kad ro­mai in­teg­ruo­tų­si į so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą, ki­tiems šios tau­ty­bės vai­kai tam­pa rakš­ti­mi.

Nuo spalio 29 dienos Lietuvai pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, daugiabučių namų administratoriai ragina susisiekti su savo namo priežiūros vadybininku ir išsiaiškinti, ar jūsų name yra reikalingi namo bendro naudojimo antenos bei kitos TV įrangos atnaujinimo darbai. „Rūpinamės, kad bendra namo antena besinaudojantys žmonės ir toliau galėtų matyti mėgstamus kanalus.

Vyriausybė yra priėmusi sprendimą įsigyti sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo darbams ir tai bus padaryta, trečiadienį po vyriausybės posėdžio žurnalistams patvirtino ministras pirmininkas Andrius Kubilius. „Priimtas nutarimas, kad tai bus finansuojama iš ES lėšų – tų lėšų, kurios yra nepanaudojamos kitose programose“, – teigė jis. Tačiau premjeras tvirtina, kad daugiabučių renovavimo programa dėl to esą nenukentės.

Lietuvos gyventojai kiekvieną žiemą gauna į neviltį varančias sąskaitas už šildymą, tačiau retas kuris susimąsto apie vis dar merdinčią renovaciją. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl stringa pastatų modernizacijos procesas – dalis gyventojų nebeturi ekonominės motyvacijos ir mano, kad renovacija paprasčiausiai neatsiperka, nes už būsto atnaujinimą sumokama brangiai, o norimas rezultatas – nepasiekiamas.

Daugiabučių namų bendrijas vienijantys Lietuvos respublikos ir būsto rūmai griežtai prieštarauja užmačioms perskirstyti  daugiabučių atnaujinimui JESSICA fondo lėšas, 40 mln. Eurų nuo būsto infrastruktūros atnaujinimo nukreipiant sraigtasparnių pirkimui. „Toks požiūris į daugiabučių atnaujinimo programą yra skandalingas. Negana to, kad programa yra beviltiškai įstrigusi, dabar mes matome ir nepaaiškinamą elgesį su programos pinigais.

42 proc. gyventojų sutiktų būsto renovavimui skirti daugiau nei 50 litų per mėnesį, dar penktadalis galėtų skirti tiek, kiek po renovacijos sumažėtų sąskaita už šildymą, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. „Tiek lėšų, kiek gyventojai nori ir gali skirti renovacijai, iš esmės visiškai užtenka vidutinio dydžio daugiabučio namo projektui įgyvendinti, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Skolinimo smulkiam verslui skyriaus projektų vadovė Edita Rimokaitytė.

Zarasų savivaldybės vadovai pristatė Vyriausybei daugiabučių renovavimo modelį, pagal kurį paskolą iš banko imtų ne gyventojai, o savivaldybės valdoma įmonė. „Norime pajudinti iš „mirties taško“ daugiabučių namų renovavimą“, – pirmadienį pristatydamas vadinamąją „Zarasų enervizijos programą“ sakė  šio rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Jis akcentavo, kad esminis skirtumas nuo dabar egzistuojančios tvarkos – gyventojams nereikėtų prisiimti finansinių įsiparegojimų bankams.

Alytaus miesto savivaldybė, siekdama paspartinti daugiabučių renovaciją, paskelbė Daugiabučių namų atnaujinimo programą, kurios finansavimu rūpinsis savivaldybė. Norint skolintis Europos banko sukauptų lėšų ir pagal JESSICA programą atsiimti 30 procentų, įsteigta viešoji įstaiga „Alytaus energinio efektyvumo didinimo agentūra". Vieną savaitę buvo leista gyventojams teikti prašymus pirmojo namo atnaujinimui savivaldybės lėšomis. Gautos aštuonios paraiškos, jau paaiškėjo ir bendrija laimėtoja.

Naujos statybos daugiabučių gyventojai gali būti ramūs, kad nenukentės nuo žaibo - praktiškai visuose juose įrengti žaibolaidžiai, sako žaibosaugos specialistai. Tuo tarpu ne visi senos ar senesnės statybos daugiabučiai būstai turi žaibolaidžius ar jie gali būti susidėvėję, ir tai gali kelti grėsmę saugumui. Trečiadienio naktį šalyje nuvilniję žaibai privertė suklusti ne tik kaimų, bet ir miestų gyventojus.

Trys ketvirtadaliai (72,5 proc.) daugiabučių gyventojų tiki, kad jų butą apsaugos puoselėjami geri santykiai su kaimynais ir šarvo tipo durys. Tokie duomenys gauti „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikus didžiųjų miestų respondentų, gyvenančių daugiabučiuose, apklausą. Paradoksalu, nors žmonės tiki, kad atsitikus nelaimei, ją pastebės ir pagelbės kaimynai, du trečdaliai artimų santykių su kaimynais nepalaiko.

Didžioji dalis – 75 proc. – visų vagysčių įvykdoma gyvenamuosiuose namuose, ir tik ketvirtadalis – butuose. Vienos vagystės metu vidutiniškai vagys pasisavina turto už daugiau nei 2500 litų, skelbia didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Iškalbinga statistika Tikimybė, kad būtent vasarą bus įsilaužta į namą ar butą, draudikų duomenimis, padidėja daugiau nei 2 kartus.

Austrų architektas Erichas Wagneris įsitikinęs – senus nerenovuojamus daugiabučius reikia arba atnaujinti, arba nugriauti. Birželio 13 dieną Šiuolaikinio meno centre įvyko nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovės „MG Valda“ organizuojama architektūros konferencija. Renginio metu Lietuvos ir užsienio architektai diskutavo apie pasaulyje vyraujančias daugiabučių gyvenamųjų namų architektūros tendencijas bei jų sklaidą Lietuvoje.

Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas siūlymas, kaip palengvinti ir paskatinti daugiabučių renovaciją. Planuojama artimiausiu metu išplėtoti tokį modelį, kad gyventojams nereikėtų banke skolintis lėšų renovacijai ir prisiimti rizikos, tai, skatindamas efektyvesnį šilumos vartojimą, darytų pats miestas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo Vyriausybės parengtą daugiabučių renovavimo programą. Šalies vadovės vertinimu, būstų renovacija atskirta nuo paties tikslo - sumažinti šildymo kainas, o tesirūpinta namų sienomis, langais ir stogu, bet ne šilumos mazgais. Tokią poziciją D. Grybauskaitė išsakė duodama interviu savaitraščiui „Veidas“. „Apie prievartinę renovaciją kabutėse ar be jų nesu girdėjusi niekur pasaulyje.

Seimo opozicijos lyderis, LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad daugiabučių renovaciją išjudins tik naujas patrauklus jos modelis. „Renovaciją išjudinsime taikydami šalies gyventojams patrauklų modelį, valstybei (jos įgaliotai institucijai) perimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti kreditinių įsipareigojimų“, - teigia A. Butkevičius.

Nuo liepos 1 d. parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn butą notarui reikės pateikti atsiskaitymo su daugiabučio namo bendrija pažymą. Toks reikalavimas numatytas Seimo priimtuose Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimuose. Jais įtvirtinta daug namų bendrijoms ir gyventojams aktualių naujovių, teigia pastatų administravimo įmonių grupės „ADMI“ specialistai.

Lietuvoje bus renkamas gražiausias gėlynas prie daugiabučio. Konkursą organizuoja viešoji įstaiga „Mūsų kiemas“ ir didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučių namų administratoriai. Šia iniciatyva siekiama prisidėti prie pagrindinės „Mūsų kiemo“ idėjos – prikelti daugiabučių kiemus naujam gyvenimui – įgyvendinimo ir skatinti gyventojus gražinti aplinką, kurioje gyvena.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Ekonomistas, Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis baiminasi, kad kol vyko diskusijos ir nesutarimai, kaip turėtų būti vykdoma visuotinė daugiabučių renovacija, buvo prarasti itin svarbūs metai Lietuvos ekonomikos ūkiui.

40 proc. visos Europos šalių energijos suvartojama energetiškai neefektyvių pastatų poreikiams. Tai parodė speciali studija, kurią inicijavo Europos mineralinės vatos gamintojų asociacija (EURIMA). Šią problemą galėtų išspręsti ypač daug energijos sunaudojančių pastatų renovacija. Tačiau jos tempus tiek Lietuvoje, tiek labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse dažnai stabdo visuomenės ir valstybės administracijos atstovų nepakankamos žinios šiuo klausimu.

Daugiabučių atnaujinimo procesas įsibėgėja, tačiau kai kurie gyventojai vis dar nesiryžta imtis namo atnaujinimo iš esmės. Priežastys įvairios – baiminamasi, kad būsto atnaujinimo  programa pagal iniciatyvą JESSICA pernelyg komplikuota, kiti abejoja, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Pasak ekspertų, patarti čia paprasta: jei bendrija priėmė sprendimą dėl namo modernizavimo, reikia kuo daugiau tuo domėtis ir bendromis pastangomis siekti aukščiausios kokybės.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kaunietis architektūros profesorius Kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Minkevičius net neabejoja, kad šis būstų renovavimo procesas nuo pat pradžių buvo pasmerktas nesėkmei, tik valdžia to niekaip nenori pripažinti. Dar blogiau – profesorius pranašauja, kad sovietmečiu statytų daugiabučių laukia katastrofa, o jų gyventojų – nepavydėtina ateitis, rašo „Respublika“. „Renovacija susijusi su žmonių psichologija, su didelėmis išlaidomis.

Šią savaitę Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO duris atvers tradicinė, jau 19-oji tarptautinė statybos ir remonto paroda „Resta 2012“. Renginio metu balandžio 12–13 dienomis Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA) kviečia į organizuojamą seminarą  „Ar žinote, kad pastatų šildymui išleidžiami pinigai išmetami į balą?“ Šis renginys skirtas ne tik statybų ekspertams, tačiau ir visiems besidomintiems šilumos energijos taupymo bei pastatų modernizavimo klausimais.

Jau kitų metų rudenį Vilniuje  Šeškinės ir Fabijoniškių mikrorajonų sankirtoje iškils trijų daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas „LightHouse“, kurio plėtojimu užsiims viena didžiausių nekilnojamojo turto vystymo bendrovių Lietuvoje MG Valda“. „Pastaraisiais metais daug diskutuojame apie išaugusius gyvenimo kokybės standartus, tačiau vidutinės klasės projektuose vis dar pasigendame aukštų kokybinių rodiklių ir novatoriškų sprendimų, kurie palengvintų buitį“,– pasakojo „MG Valdos“ direkto...

Panevėžio rajone daugiabučių bendrijas kol kas galima suskaičiuoti ant pirštų, tačiau ir jų administravimas – tik formalumas, greitai galintis virsti papildoma finansine našta. Jau daugiau nei dešimtmetį pagal Civilinio kodekso nuostatas reikalaujama, kad daugiabučiuose namuose būtų arba bendrija, arba sudaryta butų savininkų jungtinės veiklos sutartis, arba paskirtas administratorius.

Šalies gyventojus jau pasiekusios kovo mėnesio sąskaitos už daugiabučiuose namuose suvartotą šilumą – vidutiniškai apie 40 procentų mažesnės nei vasarį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, kovo mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. m. butui – 1080 kWh. Žymiai šaltesnį vasario mėnesį 1 kv.