daugiabučiai

Šiurpus vaizdas miegamajame sostinės rajone. Šalia vaikų žaidimų aikštelės išvirtę, nuo narkotikų apsvaigę vyrai – tokia realybė pribloškė ir išgąsdino Vilniaus Naujininkų rajono gyventojus. Prekyba narkotikais šiame rajone – ne naujiena, tačiau nuo rugpjūčio ji suaktyvėjo. Anot vietinių, tiesiog po daugiabučių langais ar užlindę už krūmų narkomanai leidžiasi narkotikus, o panaudotus švirkštus palieka ten, kur vaikšto vaikai ir augintiniai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Gyventi daugiabutyje dažnu atveju yra paprasčiau nei nuosavame name, kadangi įvairiais remontais ar kitais atnaujinimais pasirūpinama už jus. Tereikia susimokėti ir toliau nebereikės niekuo rūpintis. Visgi neretai kyla kėblumų, kai su planuojamais pokyčiais sutinka ne visi gyventojai. Paprastai tariant, gyvenant daugiabutyje gali tekti susimokėti už pokyčius, kurių net nenorite.

Šiuo metu siūloma keisti daugiabučių renovacijos tvarką. Na, o viena reikšmingiausių naujovių tokia, kad valstybės paramos dydis ateityje priklausytų ir nuo to, kurioje savivaldybėje stovi namas. Dėl šios priežasties už panašią renovaciją vieniems gyventojams gali tekti mokėti daugiau nei kitiems. Rengiamas naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis dar nėra patvirtintas, tad kai kurios sąlygos gali keistis.

Vilniuje, daugiabučių kieme, nufilmuotas vaizdelis, kaip visureigio vairuotoja daužo stovinčius automobilius: atsitrenkusi į vieną, pabandė nuvažiuoti, atsitrenkė į dar 2 automobilius ir galiausiai – į medį. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šokiruojančius vaizdus Pilaitėje užfiksavo vilniečiai: į stovintį automobilį galu atsitrenkė visureigis, jo atsarginis ratas užsikabino už apgadintos transporto priemonės. Visureigis bandė nuvažiuoti.

Pastato priežiūra dažnai lieka nepastebima tol, kol neatsiranda rimtesnių gedimų ar avarinių situacijų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reguliarios apžiūros ir savalaikiai darbai yra būtini norint išlaikyti gerą pastato būklę, išvengti pavojų ir didelių finansinių nuostolių. Pasak „Mano Būstas“ komunikacijos grupės vadovo Pauliaus Ugianskio, pastato priežiūra pirmiausia yra gyventojų saugumo klausimas.

Gegužę Lietuvoje keletą kartų buvo paskelbtas oro pavojus, o gyventojams nurodyta evakuotis iš pastatų ir eiti į artimiausias priedangas. Visgi evakuacijų metu paaiškėjo, kad tokiai situacijai kai kurie miestai buvo nepasirengę: trūko priedangų, į jas netilpo žmonės, o kai kurios iš jų buvo užrakintos. Tada gyventojai dalijosi, su kokiomis problemomis teko susidurti evakuacijos metu. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai atkreipė dėmesį į atstumą iki artimiausios priedangos.

Nuo vartų automatikos iki automobilių numerių atpažinimo sistemų – daugiabučiuose vis dažniau svarstomi technologiniai sprendimai, kurių įgyvendinimas gali pareikalauti nemenkų investicijų. Tokiais atvejais gyventojams svarbi ne tik siūlomų darbų kaina, bet ir aiškus pagrindimas, kodėl jie reikalingi. Ne mažiau svarbu ir tai, kad savininkai turėtų galimybę susipažinti su skirtingomis alternatyvomis prieš priimdami sprendimą.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.

Daugiabučių namų savininkams dėl nustatytos jų namo vidutinės, patenkinamos, blogos ar labai blogos techninės būklės nuo š. m. liepos 1 d. gali tekti kaupti lėšas pagal didesnį mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą. Metų pradžioje dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose jau pamatė pasikeitusią kaupiamųjų lėšų eilutę.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai turi progą susipažinti su atrinktais 2025 m. modernizuotais šalies daugiabučiais ir išrinkti geriausią. „Metų renovacijos projekto“ rinkimus organizuojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ragina įsigilinti į dešimties atnaujintų namų istorijas, atidžiai susipažinti su gyventojų priimtais sprendimais, įvertinti pokyčius jų kasdienybėje ir balsavimo metu atiduoti savo balsą už labiausiai įkvėpusį projektą.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia apie pavojingą situaciją daugiabučiuose. Pasak specialistų, šiemet jau fiksuota šimtai gaisrų, kurių metu neišvengta ir skaudžių netekčių. Ugniagesiai pabrėžia, kad dažnai patys gyventojai, siekdami apsisaugoti nuo vagysčių, sukuria papildomas kliūtis evakuacijai kilus gaisrui. Tokie sprendimai gali kainuoti gyvybes, nes užtverti išėjimai ar užvirinti balkonai tampa spąstais.

Metų pradžioje dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose jau pamatė pasikeitusią kaupiamųjų lėšų eilutę. Daug kam tai atrodė kaip dar vienas tylus pabrangimas, bet minimalų kaupiamųjų įmokų dydį nustato valstybė, siekdama paskatinti gyventojus rūpintis savo namų būkle ir ją gerinti, rašoma pranešime spaudai.

Brangstant būsto nuomai ir augant jo paklausai didmiesčiuose, dalis savininkų ieško būdų, kaip iš turimo turto išspausti dar daugiau pelno. Vietoje vieno trijų kambarių buto – keturios mažos studijos, vietoje vienos šeimos – keli atskiri nuomininkai. Tokia praktika sparčiai plinta, tačiau kaimynai klausia: ar tai legalu? Įsivaizduokite, kad jūsų daugiabutyje vieni iš kaimynų savo butą padalija į 3 ar 4 mažus butus.

Gautos sausio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą gyventojų nenudžiugino – jos buvo iki dviejų kartų didesnės nei gruodį. Energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, vien šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, didėjo apie 4 proc., o galutinę sumą augino ir pasibaigusi PVM lengvata bei ypač šaltos žiemos orai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos sausį, palyginus su gruodžiu, daugumoje savivaldybių augo vidutiniškai 15,5 proc.

Daugiabučių namų kiemai, ypač didžiuosiuose miestuose, kasdien tampa tikru išbandymu vairuotojams. Ribotas stovėjimo vietų skaičius, skubėjimas ir vairuotojų neatidumas neretai baigiasi situacijomis, kai vienas neatsakingai paliktas automobilis užblokuoja visą pravažiavimą ar kai kurių gyventojų automobilius. Tokiais atvejais gyventojai neretai negali išvažiuoti į darbą, nuvežti vaikus ar net praleisti greitosios pagalbos ar ugniagesių automobilius.

Nutikus kokiai nors nelaimei daugiabutyje, už laiptinių, liftų, stogų ar rūsių remontą gyventojams tenka mokėti tūkstančius eurų iš savo kišenės. Nors, regis, dėl tokių dalykų tenka mokėti kaupiamąsias lėšas. Negana to dabar pasigirsta siūlymų įvesti privalomą bendrų daugiabučių objektų draudimą, kad nuo to apsaugoti būtų ne tik butai, bet ir visas namas.

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nutarė pratęsti daugiabučių namų modernizavimo kvietimą iki 2026 m. balandžio 1 d. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu rengiama daug investicijų planų, tačiau užtrunka, kol jie patikslinami, kol bendruomenė randa bendrą sutarimą. Turės daugiau laiko įsigilinti Renovacijos kvietimas pratęstas atsižvelgiant į itin didelį parengtų investicinių planų skaičių ir augantį gyventojų susidomėjimą.

Daugiabučių savininkai Vilniuje sukilo prieš namo administratorių. Gyventojai piktinasi, esą sumos už šildymą didinamos net 17 kartų. Vilniuje, Gigalaukio g., esančio daugiabučio namo gyventojų vardu laišką parašiusi skaitytoja Monika neslėpė pykčio dėl namo administratoriaus veiksmų.

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų. Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Daugiabučių modernizacijos metu dažniausiai daugiausia dėmesio skiriama pastato šiltinimui – tai vizualiai matomi ir ekonomiškai greičiausiai  juntami pokyčiai. Tačiau norint dar labiau padidinti energinį efektyvumą ir sumažinti energijos sąnaudas, svarbu apsvarstyti galimybę įdiegti atsinaujinančius energijos šaltinius. Saulės elektrinės, šilumos siurbliai leidžia ne tik pasiekti aukštesnę energinio naudingumo klasę, bet ir seną daugiabutį paversti beveik klimatui neutraliu pastatu.

Butus daugiabučiuose turintys gyventojai nuo liepos 1 d. už namo priežiūrą ir remontą kas mėnesį turės mokėti daugiau. Toks sprendimas buvo priimtas Vyriausybės nutarimu, esą iki šiol galioję minimalūs kaupiamųjų lėšų tarifai, mokami namų administratoriams, buvo per maži.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė paskolinti iki 40 mln. eurų nacionaliniam plėtros bankui ILTE – paskola skirta daugiabučių atnaujinimui finansuoti.  Finansų ministerija siūlymu iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų Daugiabučių namų modernizavimo fondą administruojančiai ILTE bus suteikta paskola 10-čiai metų.

Nuo liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės plačiau atverti pinigines. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra nepavydėtina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.

Daugiabučių modernizavimas – tai ne tik galimybė sumažinti šildymo sąnaudas bei padidinti būsto vertę, bet ir atsakingas procesas, kurio kokybė priklauso nuo kiekvieno jo dalyvio – nuo projektuotojo iki gyventojo. Kad renovacija būtų sklandi ir atitiktų visų poreikius, būtinas visų suinteresuotų šalių įsitraukimas.

Jau nuo šių metų liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai privalės kaupti daugiau lėšų. Ministerija, dalis namų administratorių ir savivaldybių atstovai sako, kad dabartinė pastatų būklė yra apverktina, todėl susimokėti papildomai teks tūkstančiams gyventojų. Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst.

Daugiabučių namų gyventojai privalo labiau rūpintis savo namų technine būkle. Gegužės 7 d. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučiams namams atnaujinti skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams. Numatyta, kad naujoji tvarka įsigalios nuo liepos 1 d. Butų savininkai, palyginus su dabar galiojančiais tarifais, kaupiamųjų lėšų privalės mokėti tris kartus daugiau.

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje pastatyti prieš kelis dešimtmečius ir dar seniau, todėl šiandien jų konstrukcijos ir inžinerinės sistemos susiduria su rimtais iššūkiais, kuriuos lemia ne tik pastato amžius ar klimato sąlygos, bet ir nuoseklios priežiūros stoka.  Išeitis -  renovacija, jei ji atliekama kompleksiškai ir kokybiškai, galima ne tik atkurti pastato saugumą, bet ir gerokai prailginti jo eksploatacijos trukmę.

Lietuvos gyventojai kviečiami iš arčiau pažvelgti į dvylika renovuotų daugiabučių ir iš jų išrinkti labiausiai vertą „Metų renovacijos projekto“ vardo. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuojamų rinkimų tikslas – ne tik pagarsinti įkvepiančius pavyzdžius, bet ir paskatinti pokyčius kituose šalies miestuose bei bendruomenėse.

Vis daugiau žmonių Lietuvoje draudžia savo būstus, siekdami apsisaugoti nuo netikėtų nelaimių ir finansinių nuostolių. Tačiau daugelis net nesusimąsto, kad jų atsakomybė dažnai nesibaigia ties buto durimis. Bendro naudojimo patalpos ir kita bendra nuosavybė taip pat yra jų rūpestis – kilus žalai, už ją gali tekti atsakyti patiems gyventojams.

Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas savo kadencijos metu iškėlė netikėtą ir daug diskusijų sukėlusį siūlymą – griauti senus, prastos būklės daugiabučius ir jų vietoje statyti naujus. Šią idėją perėmė ir toliau plėtoja dabartinis ministras Povilas Poderskis. Vis dėlto šis planas susilaukia aštrios kritikos iš aplinkosaugininkų. Dalis specialistų skeptiškai vertina siūlymą, pabrėždami, kad ilgalaikėje perspektyvoje jis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Apie savo seno daugiabučio modernizavimą svarsto vis daugiau butų savininkų, nes prieš tris dešimtmečius ar dar anksčiau pastatyti namai nuolat kelia problemas, dėl kurių patiriama nemažai išlaidų. Įtakos turi ir augančios energijos kainos, ir noras gyventi patogesnėje, šiltesnėje ir tvaresnėje aplinkoje.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.

Daugiabučius namus norintys modernizuoti Vilniaus rajono gyventojai galės pasinaudoti savivaldybės parama. Šiemet tam numatyta paskirstyti 350 tūkst. eurų. Savivaldybės finansuos 70 proc. remonto kaštų, jei darbų metu bus atliekamas stogų remontas ir šiltinimas, fasado sienų ir cokolio remontas, langų ir durų keitimas bendrojo naudojimo patalpose, šildymo sistemos modernizavimas ir kt. Tuo metu 50 proc.

Kauno valdžia siūlo padengti visas išlaidas gyventojams, kad šie pritaikytų po daugiabučiais esančius rūsius priedangoms. Tačiau žmonių tai beveik nedomina. Per pusmetį savivaldybė gavo vos 5 paraiškas. Net ir pastarųjų savaičių nerimastingi politiniai įvykiai pasaulyje žmonių aktyvumo nedidina.

Rūkymas daugiabučiuose – daug diskusijų ir nuomonių sulaukianti tema, ypač po prieš keturis metus įvestos tvarkos, pagal kurią, jei bent vienas gyventojas prieštarauja, viso daugiabučio balkonuose, terasose ir lodžijose uždraudžiama rūkyti. Žmonės piktinasi, kad po tokio įstatymo atsirado dar daugiau problemų – gyventojai rūko butuose, o uždrausti jiems tai daryti sudėtinga.

Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 2 katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių. Dėl jų nukentėjo nemažai pastatų, ypač seni daugiabučiai. Ekspertai perspėja, kad dėl klimato kaitos gamtos stichijos ateityje taps dažnesnės ir intensyvesnės, o žalą seniems pastatams gali sušvelninti renovacija. Pastarųjų metų įvykiai ir klimato prognozės rodo, kad Lietuvoje vis dažniau pasireiškia ekstremalūs klimato reiškiniai.

Kėdainių Respublikos g. 22-ojo namo gyventojai sunerimo dėl savo rūsių – laiptinėse pamatę namo pirmininko pranešimą susirūpino, kas gi per rūsio pertvarkos name prasidės? Kai kurie gyventojai išsigando, kad netrukus galimai bus apkrauti papildomais mokesčiais, o dar kai kurie liko nesupratę – nejau reikės vėl pirkti rūsius, kurie priklauso butams? Respublikos g. 22 gyvenančius kėdainiečius šokiravo daugiabutyje pakabintas skelbimas.

Energetikos ministerijos iniciatyva tęsiama suskystintų naftos dujų (SND) balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemonė – šiandien startuoja naujas paramos kvietimas, kuriam skirta 700 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiuo metu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenų bazėje yra registruoti 395 daugiabučiai, kuriuose maisto gamybai naudojami SND balionai.

Į naujienų portalą tv3.lt nusprendusi kreiptis kaunietė Vaiva teigia, kad ji ir jos daugiabučio, esančio Baltų pr., gyventojai susidūrė su galimu  UAB „Mano Būstas“ apgaudinėjimu. Anot kaunietės, siekiant atlikti mažąją renovaciją jos gyvenamajame daugiabutyje, daugiabučio administratorius ragina gyventojus sutikti su renovacijos projekto ruošimu, nors daugiabutis galimai neatitinka reikalavimų, pagal kuriuos būstas galėtų gauti dalinį valstybės finansavimą.

Dar 2024-ųjų pradžioje tuometinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie radikalų sprendimą seniems, prastos būklės daugiabučiams – griauti ir vietoje jų statyti naujus. Ar naujasis ministras Povilas Poderskis perims šią idėją? Apie tai ir kitus ateities darbus aplinkos ministras Povilas Poderskis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Senos statybos daugiabučiai yra energiškai neefektyvūs ir švaisto didelius šilumos kiekius, o tai gyventojams tiesiogiai atsiliepia didesnėmis sąskaitomis už šildymą. Be to, butuose dažnai žiemą būna šalta, kaupiasi drėgmė, o vasarą pernelyg karšta. Šias problemas efektyviai sprendžia renovacija. Užtikrinti, kad modernizavimo procesas būtų kokybiškas, padeda kasmet atliekamas atnaujintų namų monitoringas.

Pora daiktų prie buto durų, kur nors laiptinėje, rūsyje ar bendrame balkone iš pradžių gali atrodyti lyg menkniekis, tačiau už tai gali tekti mokėti ne tik baudas – tai gali kainuoti ir gyvybę. Dėl to specialistai primena, kokių taisyklių griežtai reikia laikytis, ir aiškina, kodėl už vieno asmens pažeidimus gali tekti mokėti visai laiptinei.

Lietuviai neretai skundžiasi savo daugiabučių namų administratoriais, dažniausiai – jų atliekamais darbais ir itin didelėmis jų kainomis. Vis tik, kad ir kiek tenka mokėti, yra tikimasi, kad darbai bent jau bus atlikti ten, kur reikia, ir nebus pridaryta dar daugiau žalos. Tačiau atvejų būna visokių.

Daugiabučių kiemuose, ypač didmiesčiuose, neretai stovi po keletą nenaudojamų automobilių. Rūdijančios, prakiurusiomis padangomis, o kartais ir be valstybinių numerių, tokios transporto priemonės ne tik gadina bendrą aplinkos vaizdą, bet ir kelia nemažai problemų gyventojams. Tačiau jų savininkai retai kada susimąsto, kad už tokio automobilio laikymą kieme, galėtų tekti susimokėti didesnę nei vidutinis metinis atlyginimas sumą.

Apšiurusios senų daugiabučių laiptinės pamažu grimzta užmarštin – Vilniuje šiemet sparčiai daugėja norinčiųjų atsinaujinti senas laiptines. Pastatų priežiūros specialistai, padedantys tai įgyvendinti sako, kad smarkiai išaugusį susidomėjimą laiptinių remontu stebi pirmą kartą per pastaruosius 20 metų. Nors sostinės senos statybos daugiabučiuose vis dar apstu nuo namo pastatymo laikų neremontuotų laiptinių, situacija pastaruoju metu ženkliai gerėja.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar suteikti nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusiai „Invega“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimui.   Finansų ministerija siūlo paskolą suteikti iki 11 metų, valstybės vardu pasiskolintų lėšų kainą padidinant 0,1 proc. punkto.  „Suteikus paskolą būtų sparčiau įgyvendinamas daugiabučių namų atnaujinimas didinant energinį efektyvumą“, – teigia ministerija.

Didinti energinį efektyvumą savo daugiaubučiuose namuose ir mažinti išlaidas už energiją gyventojai  gali modernizavę pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų punktus/mazgus. Mažojo renovacija – efektyvus ir naudingas pasiūlymas daugiabučių gyventojams, o investicijų intensyvumas gali būti nuo  60 iki 100 procentų.

Norint pritaikyti būstą žmonėms turintiems negalią, jie turi kreiptis į savo savivaldybę, tikėdamiesi gauti kompensaciją. Tiesa, Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) pirmininkas Ignas Mačiukas atkreipia dėmesį, kad jei negalia turintis žmogus gyvena didžiajame mieste, jam gali tekti laukti ilgesnėje eilėje. O ir lėšų, skiriamų būsto pritaikymo darbams, užtenka ne visiems.

Su Europos Sąjungos investicijų pagalba sustiprinta energijos baterijų parko veikla. Įmonė džiaugiasi pasiekimais ir planuoja tolimesnę plėtrą....