daugiabučiai

Vyriausybė iš esmės pritarė dviejų Seimo narių siūlymui suteikti teisę į valstybės paramą  ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienos ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet ir jų šeimų nariams. Tokia parama jiems būtų teikiama modernizuojant daugiabučius, kuriuose jie gyvena.

Vilniuje didės finansavimas pastatų fasadų ir balkonų tvarkymui, jis galės būti skirtas nebe tik Senamiestyje, bet ir kai kuriuose kituose mikrorajonuose esantiems pastatams. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus taryba. Skiriama finansavimo dalis pastatų išorės tvarkymui išauga nuo 40 proc. iki 60 proc., avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui – iki 80 procentų.

Vilnius 100 proc. finansuos grupinių šilumos punktų modernizavimą – šilumą ir karštą vandenį gaunantys iš grupinio šilumos punkto gyventojai galės atsijungti nuo kitame name įrengto šilumos punkto su priklausoma (elevatorine) šilumos tiekimo sistema ir įsirengti automatizuotą šilumos punktą savo name. Šiuo pasiūlymu galės pasinaudoti 59 Vilniaus daugiabučiai namai, pranešė sostinės savivaldybė.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Vakarais savo balkone čirškinate mėsą, dešreles ar daržoves, lojantį augintinį uždarote terasoje, o palanges puošiančias gėles laistote leisdami skysčiams tekėti ant kaimynų – gyvenant daugiabutyje, už šias ir kitas veiklas gresia baudos. Kaip ne tik jų išvengti, bet ir būti pavyzdingu kaimynu, pranešime spaudai dalinasi Vilniaus savivaldybė.  Kepsninėms balkone ne vieta Išpopuliarėjus kepsninėms, vis dažniau gyventojai naudoja įvairias kepsnines.

Įmonės teigimu, mažėjantį gedimų skaičių lėmė efektyvi namų priežiūra, kasdienėje veikloje taikomi inovatyvūs sprendimai, nuolatinis bendravimas su klientais bei savalaikė inžinerinių sistemų prevencija, užkertanti kelią galimoms avarijoms. Pirmąjį šių metų pusmetį nuosava „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba klientų turtą Lietuvoje gelbėjo kiek daugiau nei 10 tūkst. kartų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, avarijų klientų namuose sumažėjo 10 proc. Net į 85 proc.

Per septynerius metus šalies savivaldybės stipriai pasistūmėjo senų daugiabučių atnaujinimo srityje, tačiau akivaizdu, kad požiūris į tai keičiasi. Pilotiniai kvartalinės renovacijos projektai parodė, kuria linkme reikėtų judėti ir kokias pamokas išmokti. Svarbius sprendimus anksčiau ar vėliau reikės priimti ne tik savivaldybėms, bet ir gyventojams. Šiais laikais vis daugiau Lietuvos savivaldybių suvokia kvartalinės renovacijos svarbą.

Beveik pusė šalies gyventojų gyvena senos statybos daugiabučiuose, kuriuos jau reikėtų atnaujinti. Dauguma gyventojų žino apie valstybės skiriamą paramą ir sutinka, kad būstą reikia tvarkyti, tačiau nuo šių procesų sulaiko tam tikros finansinės priežastys. Tačiau yra priemonių, kurios paskatintų gyventojus priimti palankius sprendimus. Tai parodė Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą. Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai – buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.

Masiškai senstantys sovietmečiu statyti daugiabučiai, visoje šalyje pamažu vykstanti tokių namų renovacija ir nedarniai tvarkomos teritorijos verčia imtis neatidėliotinų veiksmų. Kaunas pasirengęs transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“. Miestas rengiasi modifikuoti ištisus kvartalus, atnaujinant ne tik energetiškai neefektyvius daugiaaukščius namus, bet ir požeminius tinklus, aplinką bei infrastruktūrą.

Vilniaus savivaldybė iki 2030-ųjų siekia modernizuoti apie pusę senų daugiabučių – apie 2 tūkstančius senos statybos, susidėvėjusių namų. Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga aktyviai dirba su bendruomenėmis, gyventojais, skiria papildomas lėšas kvartalų atnaujinimui. Pasiektas ženklus proveržis – investicinių projektų skaičius išaugo kartais. Vilniaus mieste yra apie 7 tūkst. daugiabučių ir daugiau nei pusę jų – 4,7 tūkst.

Kelmėje per beveik dešimt metų renovuota trys ketvirčiai visų daugiabučių. Du miesto kvartalai sutvarkyti lygiagrečiai su daugiabučiais. Šiuo metu darbų intensyvumas sumažėjęs, tačiau patirtis rodo, kad be aktyvaus bendravimo su bendruomenėmis – rezultatų pasiekti būtų sudėtinga. Per beveik dešimt metų Kelmėje įvairių programų lėšomis modernizuoti dauguma daugiabučių.

Savaitgalį gaisrai niokojo daugiabučius Vilniuje, Klaipėdoje ir Ignalinos rajone. Žmonės per šiuos gaisrus nenukentėjo, tačiau apgadinta daug turto. Kai kuriuose būstuose ugniagesiai nerado įrengtų dūmų detektorių, kaip to reikalauja įstatymas. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, šeštadienį, 17.17 val., buvo gautas pranešimas, kad kilo gaisras Vilniuje, Naujininkų seniūnijoje esančioje Mechanikų gatvėje.

Birštono savivaldybė buvo viena pirmųjų, kurioje buvo įgyvendintas pilotinis daugiabučių namų kvartalinės renovacijos projektas. Šis atvejis buvo ypatingas dar ir tuo, kad tai – kurortinis miestas, kuriame pastatai turi išskirtinius fasadus, reikėjo spręsti tik šiam miestui būdingus klausimus. Tačiau gauta patirtis padėjo pasiekti puikių rezultatų.

Šių metų gegužės 31 d. pasibaigė vienas iš kvietimų renovuoti daugiabučius. Kvietimo organizatoriai sulaukė beveik 500 paraiškų, o tai rodo, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje tikrai nepraranda pagreičio. Preliminariais skaičiavimais, bendra pateiktų paraiškų investicijų suma siekia apie 440 mln. eurų. Šie skaičiai ženkliai viršija numatytą 100 mln. eurų sumą, tad projektams bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.

Seimas spręs, kaip sugriežtinti daugiabučių administratorių veiklą – Seime kelią skinasi pataisos, kuriomis siūloma trejus metus administratoriams, kurių veikloje rasta pažeidimų, neleisti dalyvauti kitų namų priežiūros atrankoje, taip pat norima uždrausti į šias pareigas skirti nekilnojamojo turto vystytojus ir jų antrines įmones.

Trys sostinės daugiabučių namų bendruomenės, laimėjusios Kaimynų dienos proga surengtą konkursą, praėjusį savaitgalį drauge dalyvavo griliaus šventėse. Iškylas namų kiemuose ir progas pabendrauti kaimynams dovanojo konkurso rengėja – namus administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“. Laimėti iškylą su griliaus švente gryname ore gyventojai galėjo „Mano BŪSTO“ „Facebook“ paskyroje dalindamiesi bendruomeniškomis istorijomis iš kaimynų gyvenimo.

Dar vienas šildymo sezonas Lietuvoje baigėsi. Šiais metais jis gerokai patuštino gyventojų pinigines, ypač dėl itin išaugusių energijos kainų bei infliacijos. Visgi renovuotų daugiabučių gyventojai tai pajuto mažiau. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gyventojams primena, jog šiuo metu galioja du kvietimai, pagal kuriuos gyventojai gali teikti paraiškas ir renovavę savo gyvenamuosius daugiabučius džiaugtis ne tik sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe.

Europos Komisijai paskelbus Naujojo Europos Bauhauzo iniciatyvą, Aplinkos ministerija nusprendė pradėti skatinti daugiabučių kvartalinę renovaciją. Modernizuojant daugiabučius itin didelis dėmesys būtų skiriamas visumai, o tai padėtų mažinti gyventojų socialines problemas ir į daugiabučių atnaujinimo procesus skatintų įsitraukti bendruomenes.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), siekdama visuomenę plačiau supažindinti su atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) priemonių pritaikymu daugiabučių renovacijos projektuose, inicijavo parengti susistemintos medžiagos katalogą. Gyventojams jame suprantamai ir aiškiai pateikiama pagrindinė informacija apie AEI pritaikymą gyvenamuosiuose pastatuose.

Balandžio 7–27 dienomis vykę Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuoti „Metų renovacijos projekto“ rinkimai baigėsi – jų metu visuomenei buvo pristatyti pernai metais modernizuoti daugiabučiai ir jų sėkmės istorijos. Rinkimuose dalyvavo 11 projektų, iš kurių daugiausiai dėmesio sulaukė trys projektai: Pilies g. 3, Klaipėdoje, Dariaus ir Girėno g. 40, Plungėje irTaikos pr. 34, Klaipėdoje.

Lietuvos architektų sąjunga kviečia atsižvelgti į Europoje sėkmingai pritaikomus holistinės renovacijos principus ir pradėti rūpintis ne tik pavienių daugiabučių modernizavimu, bet ir kvartalų visuma. Pasak architektų, tai padeda išspręsti urbanistinius ir socialinius klausimus, suvienija bendruomenes, žmonių gyvenimai tampa lengvesni, o verslas turi daugiau galimybių prisidėti prie atnaujinimo procesų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti daugiabučių modernizacijos projektus Lietuvoje, inicijavo patogios skaičiuoklės sukūrimą. Ji padės įvertinti, kiek kainuotų ir kokią naudą suteiktų name įsirengus atsinaujinančios energijos išteklius (AEI), tokius kaip šilumos kolektoriai, saulės elektrinė ir pan. Skaičiuokle naudotis paprasta, ji nuolat atnaujinama, o rezultatus lengva išsisaugoti, tad gyventojai ir daugiabučių administratoriai raginami pasinaudoti šiuo įrankiu.

Šiais metais APVA rengiamuose „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose dalyvauja daugiabučiai iš visos Lietuvos. Birštone, Lelijų g. 7, ir Kuršėnuose, V. Kudirkos g. 34, stovintiems gyvenamiesiems pastatams modernizacija padėjo ne tik sumažinti sunaudojamos šilumos energijos kiekį, bet ir išspręsti jau ilgą laiką kilusias problemas. Be to, po atnaujinimo šie pastatai tapo teigiamu pavyzdžiu aplinkiniams daugiabučių gyventojams.

Atlikusi vidinį auditą, įmonė nutraukė sutartis su dalimi rangovų, kurie, prisidengę infliacija, galėjo piktnaudžiauti didesnėmis kainomis. Anot bendrovės, rangovų darbų kokybė bei kainos ir toliau bus griežtai kontroliuojamos, kad klientai gautų kokybiškas paslaugas už optimalią kainą. Daug aktyvesnę partnerių kontrolę padiktavo per pastaruosius metus kilusios dalies remonto darbų ar paslaugų kainos - visoje šalyje įsismarkavusi infliacija, kuri praėjusių metų pabaigoje sudarė net 21,7 proc.

Jau šiandien prasideda „Metų renovacijos projekto“ konkursas, kuriame Lietuvos gyventojai gali susipažinti su ne anksčiau kaip 2022 m. šalyje atnaujintais daugiabučiais ir iš jų išrinkti labiausiai patikusį. Kviečiame apžvelgti modernizuotų daugiabučių istorijas, jiems pritaikytus sprendimus, renovacijos procesu ir kitus svarbius kriterijus. Visuomenės verdiktui pateikiami praėjusiais metais renovuoti daugiabučiai, iš kurių geriausią atviro balsavimo metu išrinks portalo skaitytojai.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo programą Lietuvoje, 60-yje šalies savivaldybių organizuoja seminarus gyventojams, juos atstovaujančioms ir vienijančioms organizacijoms. Šių seminarų metu gyventojai turi galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus bei gauti naujausią informaciją teisiniais, ekonominiais ir inžineriniais klausimais daugiabučių renovacijos srityje.

Europos investicijų banko (EIB) valdovas Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondas daugiabučių atnaujinimui Lietuvoje skirs 58 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjos Agnės Markauskienės, tai aštunta Lietuvai skirta fondo investicija.  58 mln. eurų leis atnaujinti kelis šimtus daugiabučių ir sutaupyti apie 20 tūkst. megavatvalandžių (MWh) energijos ir beveik 5 tūkst. tonų CO2 per metus.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose vasarį, kaip ankstesnius šešis mėnesius, pigo, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina mažėjo 0,3 proc. iki 911 eurų už kvadratinį metrą. Skelbiama, jog nepaisant besitęsiančio tokių butų pigimo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų, vasarį nebrangių butų pasiūlos beveik neliko.

Atsižvelgus į aplinkos ministerijos užsakytą tyrimą, galima pastebėti, kad gyventojams, modernizavusiems savo daugiabutį iki A energetinio efektyvumo klasės, finansinė nauda yra itin didelė. Tiesa, renovacijos kainuoja daugiau, tačiau skirtumas nėra žymus, o praėjus 20 metų laikotarpiui sutaupyta suma už šildymą yra didesnė nei 200 tūkst. Eur.

Gyventojai, norintys renovuoti senus daugiabučius, nuo vasario 24 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti ir sutaupyti sąskaitas už šildymą. Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad pareiškėjams reikės atitikti tam tikras keliamas sąlygas. Svarbiausia jų – pasiekti A energetinio naudingumo klasę.

Kauno savivaldybė rengiasi kvartalais renovuoti sovietmečiu statytų daugiabučių rajonus. Kaip penktadienį pranešė miesto savivaldybė, Kaunas ruošiasi transformuoti ligšiolinę programą „Svajonių kiemas“ ir parengė urbanistinę studiją su konkrečiais siūlymais. Balandžio pradžioje viziją planuojama pristatyti kauniečiams. Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ pagal urbanistinę studiją pradėjo rengti kvartalų išplanavimo schemas, jos vėliau bus derinamos su gyventojais.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Viena dažniausių priežasčių, dėl ko gyventojai kreipiasi į būsto administratorius – problemos, susijusios su vandentiekio avarijomis. Pasenusi vamzdynų sistema, santechnikos brokai bei žmonių neatsakingumas – visa tai gali baigtis ne tik savo buto, bet ir kaimynų užliejimu. Ekspertai sako, kad prasiveržęs vanduo pridaro žalos ir už dešimtis tūkstančių eurų, tačiau ne visi gyventojai noriai imasi prevencinių priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė skyrusi dar 3,8 mln. eurų. Tai numatyta energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakyme. Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Tuo metu paramos priemone ankstesniais metais jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis daugiabučių namų.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ pernai pagerino visus esminius veiklos rodiklius. Į tai netruko sureaguoti ir įmonės klientai. Palyginti su ankstesniais metais klientų, kurie rekomenduotų „Mano BŪSTO“ paslaugas, padaugėjo beveik ketvirtadaliu. Praėjusiais metais „Mano BŪSTAS“ pirmenybę teikė klientų aptarnavimo ir atliekamų darbų kokybės užtikrinimui, o taip pat – stiprios komandos formavimui, kuri dar geriau atlieptų daugiabučių namų gyventojų lūkesčius.

Nors valstybė kelia kartelę daugiabučių renovacijai, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nemano, kad tai taps neįkandama prabanga gyventojams. Ministro teigimu, netrukus bus sukurta tvarka, kuri leis gyventojams patiems apsispręsti, ką daryti su nusidėvėjusiais, jau ne antrą ir ne trečią dešimtmetį skaičiuojančiais daugiabučiais. Vienas iš kelių... juos griauti.

Daugiabučių gyventojai sprendimus kai kuriais klausimais nuo kitų metų kovo galės priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujant penktadaliui savininkų, o garažų bendrijų savininkams kvorumas nebūtų reikalingas.  Seimas penktadienį priėmė tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų neaktyvumo problemą: už balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė du.

Sušaukti visuotinį daugiabučio bendrijos susirinkimą bus paprasčiau – nuo 2023 metų kovo juos galės šaukti penktadalis gyventojų, o ne ketvirtadalis, kaip dabar.      Seimas antradienį priėmė tai numatančias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o penki susilaikė.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gruodžio 12 dieną skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.  „Šis kvietimas išryškina strategines daugiabučių namų atnaujinimo programos kryptis – einame į aukštesnę energinio naudingumo klasę bei prioritetą teikiame kvartalinei daugiabučių namų renovacijai“, – pranešime teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Daugiabučių renovaciją valstybė rems tik tada, kai atnaujinant pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinė klasė, pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos pasiūlytiems valstybės paramos daugiabučiams atnaujinti pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Prieš tris mėnesius paskelbusi kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui  Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gavo 66 paraiškas, prašoma finansuoti darbus už 2,3 mln. eurų. Kaip penktadienį pranešė agentūra, 43 daugiabučių siekia ne tik modernizuoti šilumos punktą, bet ir susitvarkyti šilumos sistemą. Likusiuose planuojama atnaujinti tik šilumos punktą.

Šiemet gali būti baigta daugiau nei 400 daugiabučių renovacija – ketvirtadaliu daugiau nei pernai, sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovė. Pasak Gintarės Burbienės, rangovų dar neturi 340 dėl renovacijos apsisprendusių daugiabučių, todėl bus aiškinamasi, kodėl procesas stringa.

Daugiabučių namų finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.  „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Už rūkymą daugiabučių balkonuose trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – per pusantrų metų nubausta 30 žmonių. 29 baudos skirtos Kauno gyventojams, vienas žmogus nubaustas Klaipėdoje. Tuo metu sostinėje rūkantys balkonuose asmenys įspėti žodžiu. Draudimai – 2 tūkst. daugiabučių Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis, šiuo metu mieste rūkyti negalima 323 daugiabučių namų balkonuose.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie š. m. liepos 28 d. paskelbtą kvietimą teikti paraiškas daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui. Paraiškų bus laukiama iki 2023 m. liepos 27 d., tačiau kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jeigu bus išnaudotos skirtos lėšos.