Atnaujinti daugiabučiai ir kvartalai: Lietuvos savivaldybės investuoja į kvartalinę renovaciją

Šiais laikais vis daugiau Lietuvos savivaldybių suvokia kvartalinės renovacijos svarbą. 2016 metais kelios iš jų, tokios kaip Šiaulių miesto, Utenos rajono ir Birštono savivaldybės, įgyvendino pilotinius kvartalinės renovacijos projektus, kuriais buvo atnaujinti ne tik daugiabučiai, bet ir ištisi kvartalai. Ši iniciatyva apėmė aplinkos sutvarkymą, inžinerinių tinklų modernizaciją, vaikų žaidimo aikštelių įrengimą, automobilių stovėjimo vietų tvarkymą, apšvietimo atnaujinimą ir kitus darbus.

Siekdamos šių patobulinimų, Lietuvos valdžios institucijos įtvirtino kvartalinės renovacijos prioritetą. Keliami svarbiausi tikslai – ne tik sutvarkyti senus daugiabučius, kurie ne tik neatitinka higienos normų, bet ir suvartoja daug energinių išteklų, bet ir paskatinti savivaldybes bei gyventojus investuoti į kvartalinę renovaciją, skatinti juos aktyviau įsitraukti į šiuos procesus. Ryškiausi pavyzdžiai matomi Kauno ir Vilniaus miestuose, kur savivaldybės steigia šiam darbui skirtas įstaigas, kurios aktyviai dirba su gyventojais, rengia ir įgyvendina projektus, konsultuoja bendruomenes. Tai davė reikšmingų rezultatų.

Švarus, modernus miestas

Tačiau negalima nuvertinti ir kitų savivaldybių iniciatyvų. Štai mažesnių rajonų savivaldybės – Kelmės rajono ar Elektrėnų rajono – aktyviai dirba šioje srityje, atliko išsamią esamos situacijos analizę, nusistatė tikslus ir prioritetus, tada ėmėsi svarbiausių darbų. Visos savivaldybės ir energetikai, kurie įgyvendino kvartalinės renovacijos projektus, pabrėžia, kad šilumos trasų ir kitų inžinerinių tinklų atnaujinimas yra viena iš sudedamųjų dalių, kurios padeda pasiekti efektyviausių rezultatų. Todėl daugiau ar mažiau visos šios savivaldybės pirmiausiai sutvarkė šilumos trasas.

Kelmės rajono ir Elektrėnų rajono savivaldybėse iš esmės sutvarkyti beveik visi daugiabučiai ir kvartalai, tvarkomi visuomeninės paskirties pastatai. Tai padeda sumažinti ne tik energetinių išteklių suvartojimą, aplinkos taršą, pagerina estetinį vaizdą, bet daro taką žmonių gerbūviui, gyvenimo kokybei. Atnaujinus senus daugiabučius ir kvartalus, Lietuvos savivaldybės žengia į priekį link švaraus, modernaus ir efektyvaus miesto vystymo. 

Energetinė krizė paskatino imtis veiksmų

Šie tikslai pasidarė ypač aktualūs energetinės krizės fone, kai dėl Rusijos sukelto plataus masto karo Ukrainoje smarkiai išaugo energinių išteklių kainos, gyventojams ir verslui smarkiai pabrango gamtinės dujos, elektra, centrinis šildymas. Valstybei iš biudžeto teko skirti didžiules kompensacijas. Sutvarkius senus daugiabučius, visuomeninės paskirties pastatus, inžinerinius tinklus, užtikrinamas mažesnis poreikis energinių išteklių, padeda sutaupyti gyventojų ir valstybės lėšas.

Kitas, ne ką mažiau svarbus prioritetas – energetinė nepriklausomybė, kurią pasiekti padeda atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas renovacijos projektuose. Gerieji pavyzdžiai rodo, kaip suderinus saulės ir vėjo elektrines bei panaudojus jų išgaunamą energiją galima efektyviau užtikrinti gyventojų elektros ir šilumos energijos poreikius, o valstybei – pačiai pasigaminti daugiau energijos, tuo sumažinant importą, kuris dažnu atveju lemia didesnes energijos kainas. Valstybės institucijos pabrėžia, kad be savivaldybių ir pačių gyventojų aktyvaus įsitraukimo šių tikslų pasiekti nepavyks.

Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė