Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad šilumos kainos sausį, palyginus su gruodžiu, daugumoje savivaldybių augo vidutiniškai 15,5 proc., labiausiai – dėl padidėjusio PVM tarifo. Pavyzdžiui, pridėjus 21 proc. PVM tarifą, Vilniuje ir Kaune brango 16,3 proc., Klaipėdoje – 18 proc. Lietuvos mastu vidutinė šilumos kaina sausį siekė 9,64 ct/kWh su PVM, o galutinės sąskaitos tapo didžiausios šį šildymo sezoną. Tai yra, net apie 90 proc. didesnės nei prieš metus – dėl šaltų oro sąlygų didėjo 70 proc., dėl kainos ir didesnio PVM 11,2 proc.
Didžiausios sąskaitos neefektyviuose pastatuose
Labiausiai pabrangimą jaučia senų, energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai. Juose už 60 kv. m buto šildymą sausio mėn. teko sumokėti apie 250 eurų ir daugiau, kai tuo metu renovuotuose namuose analogiško ploto butų sąskaitos siekia apie 65 eurų. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad sąskaitų dydį daugiausiai lemia ne šilumos tarifas, o pastato būklė.
„Tame pačiame mieste šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda, tačiau sąskaitos skiriasi dėl suvartoto šilumos kiekio. Jei namas nesandarus, prastos šiluminės varžos, jam reikia daugiau energijos palaikyti higienos normomis nustatytą temperatūrą (18–20 °C). Mokėtiną pinigų sumą šilumos vartotojui sąskaitose lemia ne tiek pačios šilumos kaina, kiek šiluminės energijos vartojimo efektyvumas ir pastato sandarumas, neleidžiantis šilumai sklisti per atitvaras į lauką.
Šilumos kainos neįmanoma sumažinti 2 kartus, bet šilumos suvartojimą, atlikus pastato renovavimo darbus ir vidaus inžinerinių sistemų modernizavimą, iki 2 kartų sumažinti yra labai nesunku. Atskirais atvejais sutaupoma ir daugiau, priklausomai nuo investicijų dydžio, darbų apimties ir jų kokybės“, – pabrėžia V. Lukoševičius.
Jo teigimu, kelis kartus besiskiriančios šildymo sąskaitos skirtinguose namuose daugiausiai nulemtos jų konstrukcijos ir standartų, pagal kuriuos jie buvo pastatyti. Pavyzdžiui, masinės sovietinės statybos nesandarūs aukšti daugiabučiai ar „bendrabučio“ tipo pastatai su daugybe nesandarių langų ir balkonų – patys didžiausi šilumos švaistūnai. Tai reiškia, kad brangstant šilumai, energiškai neefektyvūs namai tampa dar labiau pažeidžiami.
Po renovacijos gerokai sumažėja energijos poreikis
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė pabrėžia, kad vienas iš renovacijos tikslų – sumažinti pastato energijos poreikį ir užtikrinti ilgalaikį sutaupymo efektą, nes brangstant kurui ir keičiantis mokestinei aplinkai centralizuotai tiekiamos šilumos kainos išlieka jautrios išoriniams veiksniams.
„Renovacijos metu siekiama ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės ir ne mažiau kaip 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas. Praktika rodo, kad daugelyje projektų šilumos suvartojimas sumažėja ir apie 50 proc. ar daugiau, kas tiesiogiai veikia gyventojų sąskaitas“, – sako pašnekovė..
Pavyzdžiui, viename iš renovuotų daugiabučių 50 kv. m buto šildymo išlaidos sausį prieš atnaujinimą siekė apie 73 eurus (be PVM), o po renovacijos – apie 27 eurus. Šilumos suvartojimas tokiuose namuose sumažėjo daugiau nei perpus. Pasak G. Burbienės, atšalus orams ir augant šildymo kainoms gyventojų susidomėjimas renovacija tradiciškai išauga.
„Žiemos mėnesiais sulaukiame daugiau skambučių tiek nemokama linija, tiek iš projektų vadovų girdime apie suaktyvėjusį gyventojų domėjimąsi. Paraiškų kiekis šiuo metu auga ir APVIS sistemoje, joje kas savaitę sulaukiame bent 10 paraiškų. Gyventojams svarbu žinoti, kad daugiabučių renovacijos kvietimas galioja iki balandžio 1 d., o finansavimas skiriamas pagal fiksuotą įkainį, taip supaprastinant šį procesą ir mažinant administracinę naštą“, – teigia ji.
Renovuotame daugiabutyje ne tik sumažėja sąskaitos už šildymą, bet ir padidėja komfortas, tolygiau pasiskirsto temperatūra, sumažėja drėgmės bei pelėsio rizika, išauga būsto vertė. Atsižvelgiant į prognozuojamą šilumos brangimą, investicija į pastato modernizavimą tampa ne tik aplinkosauginiu, bet ir ekonomiškai pagrįstu sprendimu.
Naujos technologijos leidžia sutaupyti dar daugiau
Renovacija apima ne tik pastato apšiltinimą, bet ir inžinerinių sistemų modernizavimą. Vien šilumos punkto automatizavimas ir šildymo sistemos subalansavimas leidžia sutaupyti apie 15 proc. šilumos, įrengus termostatus bei apskaitos sistemas – iki 25 proc. Taip sumažėja išlaidos, o šiluma pasiskirsto tolygiai visame name.
Papildomą naudą suteikia atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažymi, kad renovacija ir atsinaujinantys ištekliai sprendžia viena kitą papildančias užduotis.
„Renovacija dažniausiai leidžia sumažinti šilumos suvartojimą bent 40 proc., o neretai – ir dvigubai. Be to, įsirengus saulės elektrinę, mažinamos elektros išlaidos. Pavyzdžiui, investavus 100 eurų į saulės elektrinę, galima tikėtis, kad per kelerius metus bus sutaupoma reikšminga dalis šios sumos – dažnai apie 25 eurus per metus ar net daugiau. Tai papildoma nauda šalia jau sumažėjusių šildymo išlaidų“, – sako M. Nagevičius.
Jo teigimu, renovacija mažina energijos poreikį, o atsinaujinantys ištekliai leidžia dalį reikalingos energijos pasigaminti pačiam. Šių sprendimų derinys didina pastato energetinį savarankiškumą ir mažina priklausomybę nuo svyruojančių energijos kainų.
Daugiau informacijos apie šiuo metu galiojančio daugiabučių modernizavimo įkainio kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė.
