Saulius Sodonis
Šiuo metu pasaulyje neramu – žvanga ginklai, Europos ir Amerikos politikai ieško būdų, kad nepasikartotų XX a. pasaulinį karą įžiebęs scenarijus. Nes panašumų labai daug. Tačiau XXI amžiuje galimybės žymiai pranašesnės. O Šilutė – miestas, kurį nuo neramios valstybės skiria mažiau nei dešimt kilometrų. Tad kaip su tuo saugumu – pažeidžiami mes, ar ne?
Požeminis „miestas“
Nors plika akimi nesimato, tačiau visai šalia mūsų gyvenamosios erdvės – yra ir požeminis miestas, kuriame vyksta nemažiau intensyvus nei viršuje gyvenimas. Visų pirma – tai gyvybiškai svarbūs dalykai – vandentiekis ir kanalizacija. Taip pat jau daugelyje vietų nebeliko elektros stulpų, kurių laikomais laidais namus pasiekia elektros energija. Dabar jie taip pat po žeme.
Taip pat po žeme yra ir „keliai“, kuriais keliauja informacija. Dar ne taip senai tai tebuvo telefono linijos. Dabar tiems laidams įrengtomis požeminėmis komunikacijomis keliauja tai, ką vadiname duomenimis, arba tiesiog informacija. Tai internetas (gali būti ir televizija). Dar ne taip senai – vos prieš dešimtmetį, balso duomenys buvo perduodami variniais telefonų laidais. Dabar pasaulinės technologijos pasikeitė – senuosius laidus pakeitė šviesolaidis, kuriuo, tiesiogine prasme, informacija perduodama šviesos greičiu. O šios technologijos leidžia ir greičiau, ir daugiau duomenų vienu metu perduoti.
Dar būtų galima priminti, kad Lietuva pagal duomenų perdavimo greitį, turimą šviesolaidinį tinklą bei perduodamų duomenų srautą, šiuo metu viena iš pirmaujančių visame pasaulyje.
Visiški šeimininkai savo „požeminiame mieste“
Visą šį „požeminį miestą“ ir jo ūkį prižiūri tos įmonės, kurios ir teikia šias paslaugas. Tai „Šilutės vandenys“, tiekiančios vandenį ir besirūpinančios nuotekų šalinimu bei lietaus vandens surinkimu. O taip pat elektros energijos tiekimu besirūpinanti respublikinė įmonė LESTO. Akcinė bendrovė „Teo“ valdo tas požemines komunikacijas, kuriomis keliauja duomenys. Sudariusios sutartis jomis taip pat naudojasi ir kitos bendrovės. O tai leidžia konkuruoti ir kitoms duomenis perduodančioms įmonėms. Dėl to miesto gyventojai tik išlošia.
Apie tai, kas ir kaip prižiūri šį požeminį miestą, pasakojo Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas. Jis ir minėjo, kad, jei kokius nors kasimo darbus ketina daryti kuri nors iš šių įmonių – apie tai informuoja Šilutės miesto vadovus. Taip buvo, kai prieš savaitę labai trumpam „Šilutės vandenys“ buvo iškasę Klaipėdos gatvės pradžios dalį – buvo atliekami požeminių tinklų tobulinimo darbai. Tačiau ši gatvė priklauso „Klaipėdos regiono keliams“, todėl kaip sutvarkyti po kasimo, „Šilutės vandenys“ tarėsi ir derino su ta įmone.
Taip pat, kaip sakė A. Ivanauskas, kai TEO ką nors atlieka savo požeminiame ūkyje – jokių leidimų ar informavimų nereikia, jei nėra, kas nors kasama ar ardoma.
Kas sukėlė abejonę?
Tikriausiai, ne vienas šilutiškis yra matęs, kaip atsidarę, dažniausiai ant šaligatvio esančius šulinio dangčius, įlindę į TEO šulinius darbuotojai kažką daro. Jau keletą metų vyksta darbai, kuriuos lyg būtų galima pavadinti plėtros, nes tiesiami vis nauji laidai (greičiausiai šviesolaidžio). Labiausiai tai pastebima Šilutės Lietuvininkų gatvėje.
Įvairių minčių sukėlė gana dažnas naujų laidų tiesimas. Juo labiau paaiškėjus, kad lyg niekas nesidomi, kas ir kodėl ir po miesto žeme kišama. Čia, žinoma, iš sąmokslo teorijos, tačiau kas gali paneigti, kad nedraugiški mums asmenys po miestu vedžioja kažką, kas galėtų leisti kokiu nors metu pradėti šantažuoti miestą, rajoną ar net valstybę. Kad šiuolaikiniame kare gali būti panaudojami iki šiol nematyti ir negirdėti kovos būdai – žalieji žmogeliukai, išradingas propagandinis karas ir t. t. – įsitikinome visai nesenai. Tai kalba apie iš anksto planuotus, labai gerai numatytus bei netikėtus kovos būdus. Todėl, pratęsiant minėtą sąmokslo teriją, užtenka kažkur tame požeminiame mieste išdėlioti sprogmenis, juos sujungti ir šantažo galimybė paruošta. Juk niekas nieko netikrina – pasitiki.
Informacijai nesaugu
Žinoma, čia pačių daugiabučių gyventojų reikalas, tačiau kone visose lankytose laiptinėse yra skydinės, iš kurių į butus keliauja telefono, televizijos ar interneto laidai – visiškai atviros. Kas nori taip pat gali ką nori junginėti. Arba atjunginėti...
O sena gyvenimo tiesa sako – „situaciją valdo tas, kas valdo informaciją“. Tad jos (informacijos) netekimas, ar papildomos netikėtas atsiradimas gali gerokai sujaukti ne tik ramybę, bet ir gyvenimą. Jei ne daugiau įvairių bėdų pridaryti. Juo labiau, kad niekas, pasirodo, taip pat nekontroliuoja ir nesaugo. Tad į pavadinime iškeltą klausimą atsakymą kiekvienas turėtų įvardinti sau pats.
