Incidentas baigėsi mirtimi
„Vien dėl trumpojo jungimo, kuris gali įvykti dėl to, kad susidėvėjo laidų izoliacija, liftas gali tapti nevaldomas, pradėti važiuoti atviromis durimis. Baisu pagalvoti, kas gali atsitikti, jei tuo metu žmogus žengs į kabiną ar iš kabinos. Liftas tampa savotiška giljotina, – sako bendrovės „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas Jevgenijus Vasiljevas. –Tai – ne pasakėlė, kurią sekame gyventojams, gailintiems pinigų persenusiems liftams keisti ar modernizuoti, pagąsdinti.“
„Prieš kelerius metus Sankt Peterburge jaunuolių porai važiuojant liftu, jis sustojo tarpuaukštyje. Jaunuoliai bandė išsiropšti nelaukdami, kol atvažiuos specialios tarnybos. Jie atidarė kabinos duris ir bandė išlipti. Vaikinas išlipo, bet lipant merginai kabina pajudėjo ir perrėžė ją per pusę“, – mirtimi pasibaigusį kaimyninėje šalyje nutikusį incidentą prisiminė bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.
Specialistų teigimu, Lietuvoje nelaimės dabar dažniausiai ištinka dėl to, kad būna paliktos atviros lifto durys, o kabinos nėra. Tada neatsargus žmogus įkrenta į lifto šachtą. Gerokai anksčiau, kai liftų priežiūrai buvo skiriama mažiau dėmesio, ir mūsų šalyje yra buvę atvejų, kai lifto kabina perrėžė žmogų, o pastaraisiais metais tokių skaudžių nelaimių kaip Sankt Peterburge esą pavyko išvengti tik dėl to, kad nuolat liftus tikrinantys ekspertai juos apžiūri dažniau. Du kartus per mėnesį juos tikrina prižiūrinti įmonė, o kartą per metus atliekamas nuodugnus techninės būklės tikrinimas.
„Jei bus nustatyta, kad liftas nesaugus, jis bus sustabdytas“, – pabrėžia bendrovės „Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius.
Sustabdyti 24 liftai
Specialistų teigimu, netinkamų naudoti liftų kasmet daugėja. Pavyzdžiui, iš „Baltijos liftų“ prižiūrimų kone tūkstančio liftų 24 yra sustabdyti, nes jais naudoti nesaugu. Liftai tikrinami, įvertintas jų susidėvėjimas ir keliama rizika, o tada sprendžiama, ar liftą dar galima taisyti ir modernizuoti, ar būtina keisti nauju.
Liftai senuose daugiabučiuose kelia daug rūpesčių gyvenamųjų namų administratoriams. Tačiau gyventojai, pasak bendrovės „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojo J. Vasiljevo, dažniausiai susirūpina tik tada, kai liftas sustabdomas. Tada, aiškina jis, apie keturis mėnesius tenka kopti pėsčiomis ir laukti, kol liftas bus pagamintas ir sumontuotas.
Gali būti, jog gyventojai delsia dėl to, kad pakeisti susidėvėjusį liftą nauju kainuoja apie 120 tūkst. litų. Modernizuoti gerokai pigiau – kapitalinis remontas gali kainuoti apie 60 tūkst. litų.
„Bet tai šiokia tokia loterija, nes keičiami labiausiai susidėvėję ir pavojų keliantys mazgai, tačiau niekas nežino, ar po savaitės nesuges dar kas nors”, – įspėja J. Vasiljevas.
„Detales galima keisti vieną po kitos, kartais tenka pakeisti beveik visą liftą. Kaina išauga, tačiau liftas vis tiek yra senas ir negalima teigti, kad jis atitinka šiuolaikinius saugos standartų reikalavimus”, – priduria M. Andriuškevičius.
Į 12-ą aukštą kops pėsčiomis
Liftas – brangus įrenginys. Todėl jį keičiant vienam butui tenka sumokėti daugiau kaip 1 tūkst. litų. Specialistai siūlo pakeisti jį išsimokėtinai – per dvejus metus.
„Geriausia būtų, kad gyventojai susitartų ne tada, kai liftas jau sustoja, bet kol jis dar veikia, ir pradėtų pamažu kaupti pinigus”, – pataria A. Kubilius. Tačiau, pripažįsta jis, daugelio namų gyventojai , net sulaukę įspėjimo, kad reikia keisti liftą arba jis bus sustabdytas ir teks kopti, tarkime, į 12-ą aukštą pėsčiomis, neskuba priimti sprendimo.
„Štai ir šiame name po patikrinimo kitą mėnesį gali būti nuspręsta sustabdyti liftą, nes juo keltis nesaugu. Kad taip gali nutikti, jo gyventojai žino jau kelis mėnesius, tačiau vis dar nenusprendė, ką daryti”, – sakė jis, važiuodamas gerokai trūkčiojančiu vieno sostinės Lazdynų mikrorajono dvylikaaukščio liftu.
Prasčiausi liftai Vilniuje, pasak specialistų, yra Karoliniškėse, Žirmūnuose, Šnipiškėse. Tačiau iš kone tūkstančio liftų, kuriuos prižiūri „Baltijos liftai“, pernai ir šiemet pakeista mažiau negu 20.
