daugiabučiai

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Pastaruoju metu Alytuje vykstant vietinės valdžios rengiamiems seminarams, diskusijoms dėl daugiabučių namų renovacijos iškyla valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Alytaus padalinio panaikinimo klausimas. Jo, kaip ir kitų septynių šalies padalinių, užsiimančių konsultacijomis dėl namų atnaujinimo, vadovaujantis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko įsakymu, turėtų nelikti nuo ateinančios liepos 2-osios.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasario mėnesį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausio mėnesį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, vasario mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 32 kWh šilumos, 60 kv. m butui – 1920 kWh.

Ne milijonas ir ne du milijonai litų mokesčių mokėtojams kainuos Šiaulių priemiestyje planuojami gyvenamųjų namų kvartalai. Prieš keliolika metų padarytos klaidos atsigręžė ir prieš sklypų savininkus, negalinčius pradėti statybų, ir prieš visą miestą. „Viduramžiai“, – taip architektas Vytenis Rudokas vadina naujuosius Šventupio, Medelyno ir kitus priemiestyje planuojamus gyvenamuosius kvartalus.

Renovacija pagyvintų ekonomiką ir padėtų sukurti daugiau darbo vietų, tačiau mikrolygmeniu, pavieniui namų gyventojui ji finansiškai neapsimoka, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP)  ir ekspertų apskritojo stalo diskusijoje daugiabučių renovavimo klausimais sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Žmonės iš tikrųjų po renovacijos mokės daugiau mažiau tiek pat, kaip ir be jos, nes sumažėjusias sąskaitas už šildymą atsvers palūkanų mokėjimai ir paskolos grąžinimas“, – sakė ekonomistas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius Seime įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad į valstybės paramą – siekiant didesnio pastatų energetinio efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių namų, bet ir individualių gyvenamųjų namų savininkai.

Trečiadienį Alytuje Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovai žurnalistams organizavo reidą po renovuotus ir nerenovuotus daugiabučius namus, taip siekta įsitikinti renovacijos nauda. Po reido apžvelgta padėtis šalyje dėl atnaujinamų namų.

Alytuje smulkusis verslas dažniausiai įsikūręs daugiabučių pirmuosiuose aukštuose. Pagal 2010-ųjų liepą paskelbtą sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir pernai spalį patvirtintą aprašą, gyvenamuosiuose pastatuose įsikūrusios kirpyklos, grožio salonai, nedidelės krautuvėlės, sporto klubai, nakvynės namai ir kitos paslaugas teikiančios įmonės, kurioms reikalingas higienos pasas, privalo išsikelti arba keisti patalpų paskirtį.

Ar esate ką nors ūkiško nuveikę namie? Kvailas klausimas. Be abejo, kad esate ir baldus rinkę, lemputę keitę, prie kompiuterio dienos darbus užbaiginėję ir daugybę kitokių ūkinių veiklų užsiiminėję. Blogai, nes patalpų paskirtis tai juk ne tokia. Kaip jūs taip ne pagal patalpų paskirtį elgiatės. Juk jūsų daugiabutis gyvenamosios paskirties, o jūs taip neatsakingai elgiatės ir jame ūkine veikla užsiimate. Daugiabutyje galima tik „būti", „gyventi" taip, kad niekam nepasirodytų, jog kažką veikiate.

Alytaus rajone yra 141 daugiabutis, tačiau jų gyventojai kurti daugiabučių namų bendrijų neskuba. Vos per dešimt namų veikia bendrijos, panašus skaičius ir pasirašiusiųjų jungtinės veiklos sutartis. Vyriausybės atstovų paraginta rajono taryba patvirtino tvarką, pagal kurią bus skelbiamas viešasis administratoriaus daugiabučių reikalams tvarkyti pareigų konkursas.

Dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams ren­gia­ma nau­ja val­džios ir ener­ge­ti­kų „do­va­nė­lė“ – iš­si­pirk­ti ši­lu­mos punk­tus, už ku­riuos se­niai su­mo­kė­ta ši­lu­mos mo­kes­čiais. Šiau­lie­čiams tek­tų pa­klo­ti 7 mi­li­jo­nus li­tų. Mies­tie­čiai ket­vir­ta­die­nį ren­gia­si pro­tes­to mi­tin­gui prie Sa­vi­val­dy­bės.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį paskelbė išaiškinimus dėl 507 daugiabučių, kuriuose padidėjusio šilumos suvartojimo priežastys buvo neaiškios. Gauti duomenys bus perduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri toliau turi tęsti tyrimą.

Vilniaus daugiabučiuose, prisijungusiuose prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, 2011 m. gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 35. Šis rodiklis sumažėjo 7 proc., palyginus su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kuomet buvo 38. Tai rodo Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA), visoje Lietuvoje vykdančios minėtą programą, duomenys. Kuo svertinis šilumos koeficientas mažesnis, tuo efektyviau daugiabučiai vartoja šilumą.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos energijos suvartojimas jau daug metų matuojamas sertifikuotais šilumos apskaitos skaitikliais. Šilumos tiekėjai pastaruoju metu dar pradėjo diegti taip vadinamas šilumos skaitiklių rodmenų perdavimo nuotoliniu būdu sistemas. Taip gaunami duomenys apie daugiabučių gyvenamųjų namų suvartotą šilumą, o tiekėjai galimai valdo ir patį šilumos tiekimo procesą.

Šiaulių miesto kelių daugiabučių namų gyventojai pretenduoja tapti nepralenkiamais benamių kačių globėjais. Dainų mikrorajone „savo“ katėms prie namo jie pastatė mažą namelį iš kartono ir faneros, apšiltintą, apdengtą polietilenu. Tačiau katės supriešino gyventojus. Dvi stovyklos Mažas kartoninis namelis skaldo į priešingas stovyklas gyventojus. Jis nešiojamas iš vienos daugiabučio namo kertės į kitą.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas sukritikavo šilumos ūkį prižiūrinčias institucijas dėl nepakankamo savo funkcijų atlikimo. „Tai, kad keliuose miestuose, ypač Vilniuje, sąskaitos už šilumą yra daug didesnės, parodo, kad monopolininkai dar turi daug svertų šaipytis iš valstybės, vartotojų, nes kontroliuojančios institucijos yra gana susiskaidžiusios, reguliacinės procedūros ilgos, institucijos gana silpnos.

Vyriausybei trečiadienį galutinai patvirtinus kompensavimo tvarką, daugiabučius namus renovuojančios bendrijos pagal klimato kaitos programą galės gauti 15 proc. atliktų darbų dydžio kompensaciją, po Vyriausybės posėdžio pranešė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Norinčios nuo kitų metų sausio 1 d. gauti išlaidų kompensavimą bendrijos turės būti pasiekusios 40 proc. šilumos sąnaudų sumažinimą ir taupumo klasę „D“ bei atlikusios kompleksinę namo renovaciją.

Kai smarkiai pabrango šildymas, o nauja statyba dažnai nekokybiška ir neilgaamžė, dilema, kokį būstą – seną ar naują – rinktis, vis aktualesnė. Nuosavo būsto įsigijimas yra tarsi ilgalaikė investicija. Nieko nuostabaus, kad kiekvienas nori, jog ši investicija būtų sėkminga. Tačiau kas gali pasakyti, į kokį būstą verta investuoti? Brangus šildymas „Nuomojuosi butą senos statybos name.

Kiemsargiams mokantys, bet savo nuožiūra kiemuose tvarkytis neturintys teisės daugiabučių gyventojai jau vasarą galės pasijusti tikrais šeimininkais. Miesto Savivaldybė pirmoji šalyje baigia rengti daugelį metų žadėtus daugiabučių namų teritorijų detaliuosius planus. Tačiau bendrijų džiaugsmą gali aptemdyti papildoma finansinė našta. Mat jos bus ne visavertės šeimininkės, bet tik nuomininkės.

Senos statybos daugiabučių namų gyventojai neplanuoja renovuoti savo būsto, rodo „Macroscope tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių senų daugiabučių gyventojų teigia net nesvarstę galimybės modernizuoti savo namą, o beveik penktadalis respondentų tvirtina tokia galimybe domėjęsi, bet dėl jos nesutarę su kaimynais. Šildymo sistemų gamintojo „Viessmann“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 80 proc.

Kitą savaitę, gruodžio 7–10 d., iš karto po to, kai Vilnius įžiebė pagrindinę miesto eglę Katedros aikštėje – kalėdinės eglutės papuoš ir miegamuosius kvartalus. Daugiabučius namus administruojančios įmonės, prisidedančios prie iniciatyvos „Mūsų kiemas“, vilniečiams padovanos net 10 Kalėdų eglučių ir surengs jų įžiebimo šventes.

Visuomenės nuomone, šilumos kainos labiausiai priklauso ne nuo tiesioginių veiksnių, tokių kaip žaliavų kainos, o nuo šilumos tiekėjų noro užsidirbti ir neefektyvaus šalies šilumos ūkio. Bendrovės „Macroscope tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, šias priežastis, kaip turinčias didelę įtaką šilumos kainoms, įvardija atitinkamai 65 ir 51 proc. individualių namų bei daugiabučių gyventojų.

Nuo kitų metų pradžios įsigalios Seimo priimtos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, kuriomis siekiama skatinti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus aktyviau dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinime. Už įstatymo pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė du parlamentarai.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Algirdas Čepas penktadienį Vilniuje vykusiame forume pristatė naujausių tyrimų duomenis, rodančius, kad dažniausiai Lietuvos žmonės delsia atnaujinti daugiabučius. Pagrindinė delsimo atnaujinti būstus priežastis – įsitikinimas, jog renovacija – ne kiekvieno kišenei. Tačiau, pasak A. Čepo, atsinaujinti būstą gali net ir pradinių lėšų neturintys žmonės.

Progresą kartais stabdo ne vien žmonių supratimas, bet ir motyvacijos stoka. Vienuose Lietuvos miestuose renovacijos procesas juda gana sparčiai, tačiau yra šalies rajonų, kur rezultatai ne tokie sėkmingi. Be to, prasidėjus naujai daugiabučių namų atnaujinimo programai, gyventojų azartas renovuoti savo būstus kiek atvėso: beveik neabejojama, kad žmones išgąsdino mažesnis finansavimas.

Šiluma trijų didžiųjų Lietuvos miestų daugiabučiuose vartojama nevienodai efektyviai. Tai paaiškėjo palyginus jų svertinį šilumos suvartojimo koeficientą. Vilniuje šis koeficientas siekia 29, Kaune – 30, Klaipėdoje – 32. Didžiųjų Lietuvos miestų, asociacijos narių administruojamų daugiabučių energetinio efektyvumo tyrimą atliko Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA), šį rugsėjį pradėjusi vykdyti iniciatyvą „Taupykime šilumą“. „Šį tyrimą atlikti paskatino gyventojų susidomėjimas.

Šalies daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimą mažinantys darbai tęsiasi ir jau prasidėjus šildymo sezonui. Aktyviausiai šiuo metu keičiami laiptinių langai. „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad atlikus visus minėtoje programoje rekomenduojamus veiksmus, daugiabučio namo gyventojai gali sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Seni daugiabučių laiptinių langai naujais ypač aktyviai keičiami Vilniuje.

Kiekvieną žiemą užšąla vandentiekio vamzdynai. Manote, tokios problemos aktualios sovietinių daugiabučių gyventojams? Klystate. Tai – naujos statybos daugiabučių namų naujakurių galvos skausmas. Skambiai išreklamuoti daugiabučiai tėra gerai užmaskuotas brokas gražioje pakuotėje. Štai į redakciją paskambinęs ir Vilniaus gyventoju Roku prisistatęs žmogus skundėsi, kad daugiabutyje, kuriame 2007-aisiais vilnietis įsigijo butą, jau lupasi sienų dažai, prateka vanduo, ryškėja kitos negerovės.

Šiemet Vilniuje jau kilo 1317 gaisrų, per kuriuos sunaikinta daugiau nei 493 pastatų, 61 padegtas tyčia. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento žiniomis, šiemet pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl padegimų Krokuvos gatvėje 65 ir 70, Giedraičių, 3.  Apklausti du įtariamieji, tačiau jie nesulaikyti pritrūkus įrodymų. Dėl kitų padegimų Lūšių, Vytauto bei Lvovo gatvėse dar renkami duomenys. Savivaldybės duomenimis, sostinėje yra 210 medinių namų, pastatytų iki 1941 metų.

Seimo stalčiuose ketverius metus guli daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisos. Bendrijų vadovai sako, kad galiojantis įstatymas pasenęs, kartais net prieštaraujantis kitiems teisės aktams, o politikai tikina norintys sukurti įstatymą įvairioms bendrijoms, praneša LTV „Panorama“. Daugiabučiais namais, jei jų neprižiūri administruojanti bendrovė, rūpinasi bendrijos.

Kauno miesto savivaldybėje trečiadienį numatytas „Demonstracinės kvartalo atnaujinimo programos“ parengimo pirminis svarstymas. Jame dalyvauti žada aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas su 15 ekspertų delegacija. Iš pradžių Kauno miesto savivaldybės administracijos, Būsto urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) ir UAB „Miesto renovacija“ organizuojamoje išvykoje bus apžiūrėti trys siūlomi atnaujinti miesto kvartalai, kurie galėtų tapti taikomojo projekto modelio bandymo pagrindu.

Valstybiniam renovacijos projektui mindžiukuojant vietoje, gyventojų požiūris į senų daugiabučių modernizavimą išlieka skeptiškas. Nepaisant to, jog šildymo kainos kasmet kopia į viršų, renovuotų daugiabučių yra mažai, o pati modernizacijos kokybė gyventojams kelia daug abejonių. Nekilnojamo turto specialistai pastebi, jog vis daugiau žmonių randa išeitį – užuot renovavę senus neperspektyvius būstus, juos parduoda ir keliasi gyventi į naujos statybos daugiabučius.

Balsas.lt skaitytojas Gediminas pranešė, kad pirmadienio vakarą kai kuriuose sostinės daugiabučiuose buvo pradingusi elektra. Skaitytojas pasakojo, kad elektra dingo apie 19.30 val. dalyje Žirmūnų kvartalo. Susisiekus su LESTO, tinklus administruojančios įmonės atstovas patikino, kad gauta nemažai gyventojų pranešimų apie dingusią elektros energiją. Po geros valandos elektros tiekimas buvo atnaujintas.

Lietuvoje grėsmingai auga finansinių nusikaltimų, susijusių su daugiabučių namų savininkų bendrijų valdymu, skaičius. Policijos pareigūnų taikiklyje – vis daugiau bendrijų pirmininkų ir buhalterių, grobstančių ir švaistančių gyventojų pinigus. Specialistų teigimu, rankas bendrijų vadovams atriša spragos šalyje galiojančiuose įstatymuose  ir silpna jų kontrolė. Vien praėjusią savaitę policijoje buvo užregistruoti du pareiškimai, susiję su bendrijų valdymu.

Automobilių stovėjimo aikštelės prie daugiabučių namų turi vieną bendrą savybę – jose vietos visuomet mažiau, nei jose statomų automobilių. Taip jau yra ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse. Siūlome jums pažiūrėti Rusijoje nufilmuotą vaizdelį. Jį užfiksavo daugiabučio balkone sumontuota kamera. Scenarijus čia buvo tradicinis – kažkas „trumpam“ automobilį paliko užstatydamas išvažiavimą iš aikštelės.

Trečiadienį ministrų kabinetui nepavyko apsispręsti, ar didinti valstybės kompensuojamą būsto renovacijos dalį iki 50 proc. Galimybė iki pusės namo atnaujinimui iš banko pasiskolintų pinigų susigrąžinti iš valstybės būtų suteikta artimiausiems porai metų, tačiau šio klausimo svarstymas Vyriausybėje atidėtas. Premjeras Andrius Kubilius purtosi, esą žmonės turėtų suprasti, kad renovacija reikalinga ne Vyriausybei, o jiems patiems.

Biurokratų sukurtos ir daugiabučių namų gyventojams pateiktos pastatų valdymo sistemos dantračiai surūdiję ir nebesisuka. Tai vieningai tvirtina ekspertai, vartotojų teisių gynėjai ir bendruomenių atstovai, gvildenantys daugiabučių namų priežiūros problemas. Pasak jų, dvi pagrindinės daugiabučių valdymo formos – administravimo įmonės ir bendrijos – turi ydų.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti.

„Panevėžio energijai“ ir Kranto gatvės 47-ojo namo bendrijai nesusikalbant, renovuotuose butuose įrengti šilumos energijos skaitikliai antrus metus tėra tik puošmena. Skaitikliai – dėl įdomumo Net ir įsirengusiems nemenkai kainuojančius šilumos apskaitos prietaisus gyventojams ir toliau mokestis už šildymą skaičiuojamas ne pagal sunaudotą energijos kiekį, bet pagal buto kvadratūrą, kaip buvo dar prieš renovaciją.

Keturių sublokuotų Žuvinto gatvės daugiabučių (5, 5a, 5b, 5c) gyventojai jau kurį laiką savo namus atnaujina be valstybės paramos. „Aš pritariu butų savininkams, kad, ką galima tvarkyti patiems, ir reikia tvarkyti. Aš ne prieš renovaciją, bet prieš tokį modelį, koks dabar siūlomas“, - teigė daugiabučių namų bendrijos pirmininkė Kazytė Morkeliūnienė.

Vyriausybė bando įpūsti gyvybės naujajai daugiabučių renovacijos programai – siūlo kompensuoti visas išlaidas projektams rengti ir statybų techninei priežiūrai. Tačiau bendrijų atstovai tokius pakeitimus vadina kosmetiniais ir baiminasi, kad kompensuojant projektavimo darbus gali gerokai šoktelėti jų kaina. Nors valdantieji yra svajoję per metus renovuoti apie 1–2 tūkst.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose. Naujosios Akmenės rajono gyventojai su džiaugsmu sutiko galimybę renovuoti daugiabučius. Pasak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šalyje atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų.

Netrukus miesto daugiabučių gyventojams šilumos punktų priežiūra kainuos dar daugiau. Šildymo sistemų prižiūrėtojai dėl to trina rankas, mat ankstesni tarifai jiems nešė vienus nuostolius ir vertė eiti nemokamų atostogų. Šią žiemą miesto daugiabučių gyventojų piniginę plonins ne tik mokesčiai už šilumą, bet ir šoktelėję šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatavimo įkainiai.

Nuo 2005-ųjų daugiabučių renovacijos programoje dalyvaujančių namų skaičius šiemet pasiekė 539, o kitąmet planuojama, kad bus renovuojami 10-20 daugiabučių per mėnesį. Tai, kad per penkerius metus visoje Lietuvoje renovacija užbaigta 335 daugiabučiuose, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teigimu, yra žmonių savimonės ir mentaliteto problema, bet palaipsniui šis procesas turėtų įsivažiuoti kaip traukinys. Iki 2020 m. į programą ketinama įtraukti per 23 tūkst. daugiabučių.

Smarkiai sumažėjus kauniečių, išvengdavusių mokesčių už atliekų išvežimą, susidarė sąlygos atpiginti paslaugą. Daugiabučiuose gyvenantys ir už atliekų išvežimą pagal buto plotą mokantys kauniečiai nuo kitų metų už šią paslaugą turėtų mokėti 8 proc. mažiau, jei tam pritars miesto politikai.

„Gerb. Buto savininke, vykdoma Jūsų daugiabučio namo butų savininkų ir gyventojų apklausa“, - būtent taip skamba laiško, primenančio atsakingos institucijos išvaizdą, pradžia. Viskas būtų lyg ir įprasta, tačiau šios apklausos kaina 7 litai 11 centų.

Šiauliuose šildymas jungiamas, nepaisant gyventojų norų taupyti pinigus. Pradėti šildyti visus namus nurodė Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius. Nors 70 daugiabučių ir prašė atidėti šildymo pradžią. Keli namai dėl renovacijos dar neturi veikiančio vamzdyno.

Valstybės kontrolė konstatuoja, kad daugiabučių renovacija stringa, o ir renovuotų pastatų energijos sąnaudos neatitinka lūkesčių. Aplinkos ministerija aiškina, kad pirmieji penki renovacijos metai tebuvo įsibėgėjimo stadija, esą atnaujinti planuotus 24 tūkst. daugiabučių iki 2020-ųjų metų dar įmanoma.