darbuotojai

Nedarbas Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, sumažėjo tik Latvijoje, o užimtumo lygis krito tik Lietuvoje, skelbia Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų rezultatais. Vidutinis nedarbo lygis Lietuvoje pakilo nuo 8,6 proc. iki 9,3 proc., Estijoje – nuo 7,1 proc. iki 7,7 proc., o Latvijoje – nukrito nuo 8,6 proc. iki 8,4 procento.

Šiemet dėl pandemijos smarkiai sumažėjus klientų srautams, „Eglės“ sanatorija Druskininkuose ir Birštone atleidžia apie pusę savo darbuotojų. Bendrovė pranešė ketinanti atleisti 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone. „Sodros“ duomenimis, Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje šiuo metu dirba 616, „Birštono šaltinyje“, kurį valdo „Eglės“ sanatorija – 177 darbuotojai. „Esame priversti žengti šį labai sunkų žingsnį, siekdami išsaugoti likusias darbo vietas.

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.  Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.  Lietuvoje apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8 tūkst.

Italijos ligoninėse per antrąją naujojo koronaviruso pandemijos bangą trūksta medicinos darbuotojų ir beveik nebelikę ligoninių lovų, trečiadienį perspėjo šalies Gydytojų terapeutų asociacijos vadovai. „Ligoninės priartėjo prie perdegimo. Tai lemia keletas priežasčių: medicinos personalo trūkumas, nepakankamas ligoninių lovų fondas. Be to, dėl sparčiai plintant virusinei infekcijai naujai atvykstančių ligonių skaičius yra anomaliai didelis“, – rašoma atvirame asociacijos laiške.

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, pirmas įspūdis darbo pokalbio metu susiformuoja per 7 sekundes. Tai itin trumpas laikas, per kurį vos spėjama paspausti ranką ar pasisveikinti. Dėl šios priežasties labai svarbu užbėgti įvykiams už akių ir gerą nuomonę užsitarnauti susikūrus tinkamą CV bei motyvacinį laišką. Kaip tai padaryti, pataria Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė.

Šiandien mūsų šalies darbo rinkoje – tikri paradoksai. Vyrauja ryškus pasiūlos ir paklausos neatitikimas. Užimtumo tarnyba skelbia tendencingai augantį ir net 14,9 proc. pasiekusį nedarbo lygį, tačiau naujų darbuotojų negali rasti rekordinis kiekis statybų sektoriaus darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad darbdaviai jaučia nekvalifikuotos darbo jėgos perteklių ir kvalifikuotos – trūkumą.

Pasaulio aviacijos verslui išgyvenant krizę, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS pranešė, kad numatoma atleisti 38 aviacijos saugumo darbuotojus, keturis ugniagesius-gelbėtojus ir šešis vairuotojus.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi skaitytoja Inga, kuri papasakojo apie Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namuose įvykusią klaidą. Moteris tikino, jog praėjusio penktadienio vakarą paskambinę darbuotojai pranešė, jog mirė jos uošvienė. Po kelių valandų apie gedinčią šeimą nieko neįtardama anyta paskambino šeimai ir pasidžiaugė, jog gerai jaučiasi, o slaugytoja pamasažavo jai kojas.

Sekmadienį, lapkričio 1 dieną, nustatyti šeši nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19 infekcija atvejai. Koronavirusu užsikrėtė darbuotojos Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Joniškyje. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau tose pačiose „Maxima“ parduotuvėse ir jų padaliniuose dirbantys kolegos jaustų COVID-19 infekcijai būdingus simptomus.

Ukrainos avarinė tarnyba trečiadienį likvidavo gaisrą vienoje iš rytinės Charkivo srities dujų perdirbimo stočių, kur vidurdienį nugriaudėjo dviejų žmonių gyvybių pareikalavęs sprogimas. Per sprogimą „du žmonės žuvo (kūnai rasti po griuvėsiais), dar aštuoni nukentėjo“, patvirtino Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovai. Nukentėjusieji buvo hospitalizuoti. Pranešimas apie sprogimą Derhačių rajone esančioje gamtinių dujų perdirbimo įmonėje buvo gautas apie 11 val. 47 min.

Negalinti biudžetininkams ženkliai kelti algų, Vyriausybė valdininkams leidžia mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis. Nuo šiol valdininkams 17 apmokamų darbo dienų bus skirtos poilsiui, mokymams ir sveikatinimuisi, jei jie įstos į profsąjungą valdiškoje įstaigoje. Vyriausybės atstovų teigimu, čia tarsi kompensacija už tai, kad kitąmet tik 1 euru padidės bazinis atlyginimo dydis.

Dėl kitąmet numatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimo augs ne tik mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, bet ir kai kurie su jomis susiję mokesčiai. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad MMA kėlimas iš dalies yra gyventojų apgaudinėjimas, rašo portalas lrt.lt. Asociacijos teigimu, pavyzdžiui, kartu su MMA didėjimu verslo liudijimai brangtų mažiausiai 66 eurais per metus. „Verslo liudijimo mokesčiai yra skaičiuojami nuo minimalios algos.

Statybų sektoriaus darbo rinkoje – paradoksai: tendencingai auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau naujų darbuotojų ieško vis daugiau darbdavių. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) teigimu, statybose jaučiamas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos – trūkumas.

Lietuvoje kasmet auga įdarbinamų užsieniečių skaičius, tiesa koronaviruso pandemija jų įdarbinimą šiek tiek sustabdė. Transporto, statybos, viešojo maitinimo sektoriaus bendrovės tikina, kad užsieniečius samdo, nes tam tikrų profesijų darbuotojų su patirtimi darbuotojų Lietuvoje neranda. Be to, jiems lietuviškas atlyginimas patrauklesnis negu tautiečiams.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Sekmadienį, spalio 4 dieną, Šiaulių „Akropolyje“ esančios „Maxima XXX“ parduotuvės darbuotoja pranešė, kad jai nustatytas koronavirusas. Šiai darbuotojai COVID-19 testas buvo atliktas rugsėjo 30 dieną (rezultatų sulaukta spalio 3 dieną), o darbe paskutinįsyk ji lankėsi rugsėjo 20 dieną ir nuo to laiko saviizoliavosi namuose, nes COVID-19 buvo nustatytas jos šeimos nariui.

„American Airlines“ nuo ketvirtadienio pradės 19 000 darbuotojų atleidimo procesą, pranešė bendrovė, nes JAV įstatymų leidėjams nepavyko susitarti dėl naujo paramos paketo krizės ištiktam oro kelionių sektoriui. JAV vežėjos, gavusios milijardinę paramą iš Kongreso, pažadėjo neatleisti savo darbuotojų iki rugsėjo pabaigos. „Mūsų išrinkti pareigūnai nesugebėjo susitarti dėl COVID-19 pagalbos paketo.

Šiandien Kėdainiuose veikiančios prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvės darbuotojai nustatytas koronavirusas. Ši darbuotoja paskutinįsyk darbe lankėsi rugsėjo 19 dieną ir nuo to laiko saviizoliavosi namuose, nes COVID-19 buvo nustatytas jos šeimos nariui. Prekybos tinklo atstovai nurodo, kad šiuo metu neturi žinių, kad daugiau Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 93C esančios „Maxima XX“ parduotuvės darbuotojai jaustų COVID-19 būdingus simptomus. Parduotuvės vidaus patalpos yra pilnai dezinfekuotos.

Kino teatrus valdanti bendrovė „Forum Cinemas“, keleivių vežimo bendrovė „Lux Express“ ir bankrutuojanti Gargždų plytų gamykla atleidžia darbuotojų.  Apie tai bendrovės per pastarąjį mėnesį pranešė Užimtumo tarnybai, po kelių mėnesių atnaujinusiai viešus skelbimus apie grupės darbuotojų atleidimus. „Forum Cinemas“, kurią perka Estijos verslininko Marguso Linnamae bendrovė „UP Invest“, rugsėjo pradžioje tarnybai pranešė atleidžianti 32 darbuotojus.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Savarankiškose savivaldybių ir valstybės įstaigose turės būti steigiami korupcijos prevencijos padaliniai arba paskiriami specialūs darbuotojai. Tai numatoma prezidento parengtoje naujoje Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijoje. Antradienį Seimas jai pritarė po pateikimo, toliau dokumentą svarstys parlamento komitetai. „Siūlomas korupcijos rizikų valdymo modelis yra praktiškai išbandytas ir taikomas atskirose įmonėse“, – pateikdamas projektą sakė prezidento patarėjas Darius Kuliešius.

Lietuvoje laisvų darbo vietų antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Laisvų darbo vietų, į kurias darbdaviai aktyviai ieškojo darbuotojų, dalis balandį-birželį siekė 1,3 proc. visų pozicijų, arba 0,3 punkto mažiau nei vidutiniškai ES (1,6 proc.), rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu 2019 metais – šis rodiklis Lietuvoje sumenko 0,1 punkto.

Darbdaviai artimiausiu metu veikiausiai atlyginimų nejudins nei pirmyn, nei atgal. Rugpjūčio pradžioje atlikta SEB grupės verslo klientų apklausa parodė, kad dauguma – keturi penktadaliai įmonių neplanuoja artimiausiais mėnesiais keisti darbo užmokesčio darbuotojams.  Algas kirpti ketina kas šešta  Ekonomikos padėtis vasarą atsigavo ir daugelio ekonomikos sektorių veikla beveik sugrįžo iki lygio, buvusio prieš pandemiją.

Po karantino daliai dirbančiųjų neskubant grįžti į biurus ir dirbant nuotoliniu būdu, automobilių spūsčių sostinėje sumažinti vis tiek nepavyko. Skaičiuojama, kad transporto priemonių gatvėse net šiek tiek padaugėjo, nors dalis įmonių teigia, kad būtent dėl laiko sugaištamo kelyje dalis darbuotojų ir nusprendžia nevykti į darbovietes.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) po karantino, atnaujinus daugelio sektorių veiklą, aktyviai tikrino įmones dėl nelegalaus (neteisėto) darbo. Dažniausiai tikrinti statybų, viešojo maitinimo ir apgyvendinimo, transporto ir apdirbamosios pramonės sektoriai, kuriuose nelegalus darbas labiausiai paplitęs.

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro surengtuose nuotoliniuose mokymuose pristatytos rekomendacijos, kurių turėtų būti laikomasi darbo vietoje. Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės teigimu, įmonėms svarbu žinoti, kaip elgtis, jeigu darbuotojui nustatytas koronavirusas. „Reikia ne tik sukurti planą, bet ir periodiškai organizuoti mokymus darbuotojams, kad jie žinotų, kaip turėtų elgtis konkrečiu atveju.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Mokslo ir žinių diena – neretai svarbi šventė vaikams ir jų tėveliams. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tėvams, norintiems dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, kad jie gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų. Visgi pabrėžiama, kad ši garantija taikoma ne visiems. Artėjant Rugsėjo 1-ajai, VDI primena – Darbo kodekse nurodyta, kad tėveliai, auginantys vieną ir daugiau vaikų gali pasinaudoti garantija darbo metu dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje.

Mokytojai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai, jei to pageidaus, jau artimiausiomis dienomis galės išsitirti dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Jiems bus atliekami greitieji serologiniai testai, kurie parodo, ar žmogus buvo užsikrėtęs šiuo virusu. Gavus teigiamą rezultatą, darbuotojai turės išsitirti, ar šiuo metu neserga. Operacijų vadovo sprendimu, kuris buvo pasirašytas rugpjūčio 27 d., savivaldybės įpareigotos organizuoti ir atlikti testavimą per dvi savaites.

Liepos mėnesį didžiausi mokėti atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose, palyginti su birželiu, buvo mažesni. Visgi didesniu nei 10 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu praėjusį mėnesį pasižymėjo 9 įmonės. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skaičiuoja, kokius vidutiniškai atlyginimus moka įmonės ir organizacijos. Didžiausiu atlyginimu liepą pasižymėjo šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemų ir kitos įrangos pardavėjai „FlaktGroup Baltics“, šiuo metu turintys 8 darbuotojus.

LRT darbuotojui nustatytas koronavirusas, jis galėjo užsikrėsti nuo sergančiojo artimoje aplinkoje. Apie tai BNS pirmadienį informavo LRT atstovė spaudai Jovita Bazevičiūtė. Jos teigimu, darbuotojo būklė gera, šiuo metu jis gydosi namuose, identifikuoti su juo dirbę asmenys. „Susirgęs darbuotojas LRT patalpose pastarąjį kartą lankėsi rugpjūčio 17 dieną. Apie susirgimą LRT darbuotojai informuoti, su susirgusiu asmeniu bendravę kolegos yra identifikuoti“, – teigė atstovė spaudai.

Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu finansiniai klausimai užėmė trečią vietą. Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Dėl koronaviruso paskelbtas ir tris mėnesius trukęs karantinas sulėtino gyventojų pajamų augimą antrąjį metų ketvirtį. Tačiau jau birželį žmonių pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje, skelbia „Sodra“. Be to, liepą 14 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą nei atleista – tai aukščiausias rodiklis per pastaruosius mėnesius. „Sodros“ teigimu, tai reiškia, jog žmonės aktyviai grįžta į darbus.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Vyriausybė trečiadienį ketina paskirstyti apie 190 mln. eurų paramai nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam verslui bei darbuotojams. 11 mln. eurų numatoma skirti savivaldybėms – jos galės kompensuoti įvairias išlaidas, patirtas dėl koronaviruso.   Didžiausia lėšų dalis – 177,9 mln. eurų – bus skirta darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimui. 20 mln. eurų iš šios sumos numatoma kompensuoti darbdaviams už darbuotojų prastovos laiką, 94,9 mln.

Švedijos visuomeniniai transliuotojai Švedijos televizija (STV) ir Švedijos radijas (SR) pirmadienį pranešė, kad saugumo sumetimais uždraudė savo darbuotojams tarnybiniuose telefonuose naudotis populiaria trumpų vaizdo įrašų platforma „TikTok“. „SVT IT saugumo departamentas nustatė, kad „TikTok“ programėlė pasiekia daugiau informacijos, nei, kaip manoma, yra būtina“ programėlės savininkei Kinijos bendrovei „ByteDance“, rašoma SVT interneto svetainėje.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Registruotas nedarbas liepą Lietuvoje siekė 12,8 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 4,8 proc. punkto didesnis nei prieš metus, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.  Pasak tarnybos, panašūs registruoto nedarbo rodikliai buvo fiksuoti 2012 metų pradžioje. Šių metų rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota 221 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 83,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 12,9 tūkst. daugiau nei šių metų liepos 1 dieną.

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ trijų žuvusių įmonės darbuotojų artimiesiems nusprendė skirti finansinę paramą – artimiausius tris mėnesius mokės žuvusiųjų atlygį jų šeimoms. Pranešime pažymima, kad tokį sprendimą bendrovė priėmė nelaukdama šiuo metu Valstybinės darbo inspekcijos bei policijos pareigūnų atliekamų tyrimų išvadų, po kurių, kaip tikimasi, ir paaiškės tragedijos aplinkybės.

Užimtųjų skaičius Didžiojoje Britanijoje balandžio–birželio mėnesiais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 220 tūkst. iki 32,92 mln., rodo Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) antradienį paskelbti duomenys. Šio rodiklio trijų mėnesių nuosmukis buvo didžiausias nuo 2009 metų gegužės–liepos mėnesių laikotarpio. Palyginti su 2019 metų antruoju ketvirčiu, užimtųjų skaičius balandį–birželį padidėjo 113 tūkst. ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2012 metų kovo–gegužės mėnesių laikotarpio.

Vasara – atostogų metas, tačiau ne visi gali atostogauti tiek, kiek norėtųsi. Lietuvoje kasmetinės atostogos mažiausiai trunka 20 darbo dienų, bet yra Europos Sąjungos (ES) šalių, kur darbuotojai gali leisti pailsėti sau gerokai ilgiau. Pačios ilgiausios įstatymu įtvirtintos kasmetinės atostogos yra Liuksemburge. Čia darbuotojai turi teisę į 26 darbo dienas trunkančias atostogas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ketvirtadienį pranešė, kad koronavirusas nustatytas vienam populiaraus sostinės baro „Bardakas“ darbuotojui. Susisiekus su šio baro atstovais paaiškėjo, kad susirgo baro salės pagalbininku dirbantis vaikinas.  NVSC patikina, kad kol kas šiuo metu nėra aišku, kaip asmuo galėjo užsikrėsti koronavirusu. Jam pirmieji infekcijos simptomai pasireiškė liepos 26-ąją.

Tarptautinė viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platformos booking.com valdytoja priversta atleisti 25 proc. darbuotojų visame pasaulyje, koronaviruso pandemijos krizei nuniokojus turizmo pramonę. Pasak bendrovės „Booking Holdings“ pranešimo, deramasi su darbuotojų organizacijų atstovais dėl darbo vietų sumažinimo bei kitų priemonių, siekiant apkarpyti išlaidas bei pertvarkyti verslą. Booking.com turi daugiau kaip 17 tūkst. darbuotojų, iš jų apie 4,25 tūkst.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Lankytojus aptarnaujantiems darbuotojams ir patiems lankytojams valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse grąžinamos privalomos kaukės. Šis ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pavadavusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus sprendimas įsigalioja nuo šeštadienio. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją Lietuvoje.