darbuotojai

Lietuvoje daugybė darbuotojų neturi darbo ir turi pragyventi iš menkų išmokų, kurioms pinigai skiriami iš visų sumokamų mokesčių. Nepaisant to, į mūsų šalį atsivežama dešimtys tūkstančių darbuotojų iš pigesnių šalių. Darbdaviai dažnai naudojasi jų kalbos nesupratimu, moka mažesnius atlyginimus nei lietuviams ir iš viso slepia mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per 282 tūkst. registruotų bedarbių.

Karantino metu daugelis darbuotojų ėmė dirbti iš namų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau darbuotojų požiūris apie nuotolinį darbą šiose šalyse išsiskyrė. Lietuviams darbas iš namų mažiausiai patinka, tuo metu estai tokia galimybe džiaugiasi, be to, mūsų šalyje daugelis taip dirba ir viršvalandžius.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Nei pernai, nei šiemet didžiųjų prekybos tinklų veiklai koronaviruso pandemija netrukdo. Šiemet jie žada atidaryti dar daugiau parduotuvių ir priimti daugiau darbuotojų. Tačiau prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad pasikeitė pirkėjų įpročiai – jie nori apsipirkti greičiau ir saugiau. Todėl dar didesnis dėmesys bus skiriamas savitarnos kasų tobulinimui.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė įstatymo pataisas, numatančias tikslines išmokas Europos Sąjungos sankcijų paliestos Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojams, tačiau Prezidentūra teigia, kad tai problemą sprendžia tik iš dalies. „Tai, valstybės vadovo vertinimu, „Belorus“ darbuotojų problemą sprendžia tik iš dalies.

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių pernai trūko darbuotojų, o labiausiai – pramonės ir statybos įmonėse, rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Darbuotojų kur kas labiau stinga didiesiems darbdaviams: 75 proc. įmonių su 750 ir daugiau žmonių, ir 60 proc. su daugiau nei 50 žmonių pernai sunkiai sekėsi ieškoti tinkamų darbuotojų.  Anot apklausos, dažniausiai sunku rasti tinkamų darbuotojų dėl nepakankamos jų kvalifikacijos (42,9 proc.) bei motyvacijos (26,3 proc.

Nuo šių metų padidinus valstybės skiriamas subsidijas prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ketina aktyviau tikrinti, kaip jų laikomasi.  „Valstybei skiriant didesnę paramą verslui, tikimės, kad darbdaviai elgsis sąžiningai ir atsakingai tiek su savo valstybe, tiek su savo darbuotojais. Tačiau joks piktnaudžiavimas ar kiti neteisėti veiksmai nebus toleruojami“, – pranešime teigė VDI vadovas Jonas Gricius.

Čekijos kapitalo Plungės metalo konstrukcijų gamybos bendrovė „Technoexport Storage LT“ stabdo veiklą ir numato atleisti didžiąją dalį darbuotojų. Tačiau įmonės vadovas viliasi, kad jei įmonę įsigis naujas savininkas, žmonės nebus atleisti.   Įmonė Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti 100 žmonių. „Sodros“ duomenimis, bendrovėje šiuo metu dirba 129 darbuotojai.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ prtaikius Europos Sąjungos (ES) sankcijas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vienintelė galimybė padėti įmonėje dirbusiems žmonėms – pasiūlyti kitą darbą.  Monikos Navickienės teigimu, dalis sanatorijos darbuotojų tikrai galėtų gauti darbą šalia esančių  savivaldybių slaugos ar socialinių paslaugų įstaigose.  „Dabar suprantame, kad trūksta ir slaugių, ir socialines paslaugas teikiančių žmonių.

Pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis ir skausmingi įmonių veiklos bei gyventojų mobilumo apribojimai skaudžiai smogė daliai darbuotojų ir paliko jų darbo vietas nežinioje. Tačiau COVID-19 sukelta epidemija turi ir kitą, kiek mažiau pastebimą pusę – spartesnę ateities darbo rinkos transformaciją.  Ši transformacija yra apibrėžiama, kaip perėjimas prie dar platesnio skaitmeninių technologijų naudojimo, robotizacijos ir dirbtinio intelekto įvairiuose ekonomikos sektoriuose.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Druskininkuose sanatorijos „Belorus“ darbuotojai surengė protesto akciją – reikalauja padėti. Vienas Lietuvos bankas įšaldė įstaigos sąskaitas, motyvuodami, kad tai – Europos Sąjungos sankcija prieš Baltarusijos režimą. Sanatorija priklauso Baltarusijos valstybei, tačiau dauguma jos darbuotojų – lietuviai, kurie nebegavo atlyginimų ir išmokų už prastovas. Kolona automobilių šiandien per pietus suko ratus po Druskininkus.

Dėl koronaviruso krizės mokama darbo paieškos išmoka ir toliau bus įskaičiuojama į žmogaus gaunamas pajamas. Tai gali sumažinti įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, arba žmogus gali visai jų negauti.   Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Akcinei bendrovei Lietuvos paštas baigus įgyvendinti išmaniojo siuntų skirstymo programą, šių metų kovo-balandžio mėn. ji atsisakys apie 380 darbo vietų. Šis pokytis, kuris buvo iš anksto suderintas su bendrovės darbuotojų atstovais, vykdomas pradėjus veikti moderniam Vilniaus logistikos centrui. Jo atidarymas leido automatizuoti ir centralizuoti siuntų skirstymo veiklą, tuo pačiu ženkliai sumažinant rankinio darbo poreikį.

Paskelbti naujausi duomenys, kam atlyginimai per per pastaruosius keletą metų didėjo daugiausiai. Atlyginimų tyrimo Manoalga.lt duomenimis, 2015–2020 laikotarpiu daugiau nei 50 proc. atlyginimai išaugo: valdymo, informacijos technologijų, bankininkystės, ekonomikos, finansų, statybos, elektros ir energetikos inžinerijos, viešojo administravimo, žmogiškųjų išteklių, mechanikos inžinerijos, administravimo, medicinos, draudimo, žemės ūkio ir apsaugos srities darbuotojams.

Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ darbuotojai antradienį rengia simbolinę akciją dėl jų darbovietei pritaikytų Europos Sąjungos sankcijų ir sanatorijos ateities. „Dabar žmonės rinktis negali, tad bus iškabinti plakatai ant sanatorijos tvoros, o jos pastate bus įžiebtos šviesios, kurios palaipsniui viena po kitos bus gesinamos“, – BNS sakė sanatorijos darbo tarybos pirmininkas Vladislavas Šaruckis. „Tuo norime simbolizuoti mūsų sanatorijos uždarymą“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad Druskininkuose esančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojų problemos žinomos ir ieškoma geriausių sprendimų, kaip jiems padėti. Ministrė sako pirmadienį inicijavusi nuotolinį pokalbį su sanatorijos darbuotojų atstovais ir pristačiusi siūlomas pagalbos priemones. „Labai svarbu nepalikti žmonių likimo valiai.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje padidėjo 3,9 punkto, o per mėnesį nepasikeitė ir lapkritį buvo 10,4 procento. Didesnis nedarbas buvo tik Ispanijoje ir siekė 16,4 procento. ES nedarbas vidutiniškai siekė 7,5 proc. – 0,9 punkto daugiau nei prieš metus ir 0,1 punkto mažiau nei prieš mėnesį, rodo ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje nedarbas siekė 8,1 proc.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.    Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, nusprendusiems palikti darbą šioje įstaigoje, Vyriausybė siūlo mokėti specialias išmokas. Tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, nors finansų ministrė išsakė abejonių. Galutinį sprendimą priims Seimas.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Praėjusiais metais sprendimas dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlė kaip niekad daug diskusijų. Darbuotojų atstovai tikino, kad kelti algą būtina. To metu darbdaviai tvirtino, kad ne visi verslai turi tam pinigų. 2021 metais minimali alga, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, didėja nuo buvusių 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“. „Į rankas“ tai reikštų algos padidėjimą nuo 447 iki 467 eurų. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 138 tūkst.

Seimui nepritarus senosios valdžios siūlymui nuo sausio 1 dienos neleisti vaistininkų padėjėjams dirbti be vaistininko priežiūros, vaistininkų padėjėjai gali lengviau atsikvėpti, nes be darbo jie neliks, bent jau kurį laiką. Tiesa, sprendimą leisti vaistininkų padėjėjams be vaistininkų priežiūros darbuotis dar 2,5 metų kritikuoja opoziciniai valstiečiai. Jie prašo Prezidento, kad šis įstatymą vetuotų.

Vyriausybei nusprendus padaryti išimtį dėl Europos Sąjungos sankcijų taikymo, Druskininkuose veikiančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojus atlyginimai turėtų pasiekti artimiausiu metu, ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas. „Mūsų žiniomis, derinimas vyko šiandien, todėl tikėtina, kad pinigai artimiausiu metu turėtų pasiekti darbuotojus.

Elektra mums brangsta, o „Ignitis" grupės vadovai laukia premijų. Nueidamas buvęs finansų ministras Vilius Šapoka leido jiems išsidalinti išsidalinti daugiau nei 200 tūkst. eurų vertės bendrovės akcijas.

Vyriausybė rengia planą, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams, kai dėl Europos Sąjungos sankcijų buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos banke, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Šiuo metu rengiame planą, ieškome sprendimo dviem būdais (...) Svarbiausias tikslas, kad būtų tinkamai pasirūpinta žmonėmis, kurie ten dirba“, – BNS sakė ministrė. Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ bankas įšaldė gruodžio 18 dieną.

Nuo sausio didėja atlyginimai bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų vadovams, taip pat auklėtojams, akompaniatoriams, koncertmeisteriams, mokyklų bibliotekininkams.

Klaipėda, Lietuvos uostamiestis, kviečiantis praleisti prie jūros ne tik šiltąjį sezoną, bet ir pasilikti ilgesniam laikui, gauti darbą tarptautinėse informacinių technologijų kompanijose bei augančių startuolių komandose.

Per pandemiją Europoje iš namų dirbančių asmenų skaičius išaugo iki maždaug trečdalio visų dirbančiųjų. Tačiau vis daugiau jų pradėjo susidurti su ta pačia problema – išnykstančia darbo ir poilsio riba. Ne išimtis ir Lietuva. Darbuotojams, pasibaigus darbo dienai, turi būti užtikrinta teisė neatsakyti į vadovo ar darbdavio skambučius, elektroninio pašto laiškus, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Proto negalią turintys Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai trokšta dirbti ir įsilieti į darbo rinką, bet net ir siūlantis darbuotis už dyką darbdaviai bijo tokios darbo jėgos. Ir be reikalo, sako šio centro darbuotojos. Praktika įrodė, kad globotiniai labai darbštūs, nesiskundžia, pareigingi ir be galo kruopštūs, gebantys atlikti nesudėtingus verslininkų reikalavimus.

Kitais metais politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos bazinis dydis bus 177 eurai – vienu euru didesnis nei šiemet. Už tai antradienį balsavo 116 Seimo narių, du buvo prieš ir septyni susilaikė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, bazinio dydžio padidinimas vienu euru papildomai biudžetui kainuos apie 21 mln. eurų per metus. Dėl to išmokos ir atlyginimai apie 200 tūkst. darbuotojų kitąmet didės nuo 4 iki 32 eurų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Pandemijos paveiktoms įmonėms mažinant veiklą, darbo sparčiai netenka paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo įmonių darbuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus šiemet pranešė 113 bendrovių, įspėta beveik 4,9 tūkst. darbuotojų. Tuo metu pernai gauti 64 pranešimai, įspėta 3,25 tūkst. žmonių.  Tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, kad dabar stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje.

Didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ kitąmet planuoja sparčiai plėstis bei dukart padidinti darbuotojų skaičių – ji žada pasamdyti dar 600 darbuotojų. „Vinted“, šiemet komandą auginusi dukart iki beveik 600 darbuotojų, 400 specialistų ketina įdarbinti vien Lietuvoje, pranešė bendrovė. „Per šiuos metus darbuotojų prasme išaugome dvigubai, kitąmet planuojame išlaikyti tokį patį tempą ir metų pabaigoje siekiame turėti apie 1,2 tūkst.

Lietuvai gyvenant karantino sąlygoms, dalis darbuotojų skundžiasi, kad jų darbdaviai neleidžia dirbti iš namų, nors tam yra visos galimos sąlygos. Tiesa, nors Valstybinė darbo inspekcija (VDI) patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė tikina, kad tokių skundų yra, tačiau jų nėra daug, o kiekvienas atvejis yra skirtingas.  „Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skambučių su klausimais apie tokias situacijas, tačiau jų nėra daug.

Pandemijos metu vis dažniau dirbant iš namų – dažnam darbuotojui dingsta riba tarp darbo ir asmeninio laiko. Ir žmonėms neretai po darbo valandų tenka atsiliepti į darbinius skambučius ar atsakinėti į laiškus. Kaip gi kitaip – juk galima užsitraukti darbdavio nemalonę. Darbdaviai, pasak profsąjungų – tuo piktnaudžiauja. Europos parlamentarai nusprendė ieškoti išeities – nori garantuoti žmonėms „teisę atsijungti“ ir būti nepasiekiamam po darbo valandų.

„Coca-Cola“ ketvirtadienį pranešė, kad, įgyvendindama įmonės pertvarkymo planą, atsisakys 2 200 darbo vietų, po šių metų pardavimų nuosmukio ruošdamasi rinkos atsigavimui po pandemijos 2021 metais. Pandemijos metu įvykdyti atleidimai paveiks maždaug 2,6 proc. „Coca-Cola“ pasaulinės darbo jėgos, o Jungtinėse Valstijose bus atleista 1 200 darbuotojų.

Į Kauno apygardos teismą ketvirtadienį ryte paskambinęs asmuo pranešė apie pastate padėtą sprogmenį, iš teismo evakuoti darbuotojai.  Teismo atstovė Milda Bučnytė BNS informavo, kad skambučio teisme sulaukta prieš dešimtą ryto.

Skandalas krečia Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. Aiškėja, kad čia ilgus metus galėjo būti fiktyviai įdarbinta darbuotoja. O tokią galimą aferą į viešumą iškėlusios ir už fiktyvią kolegę dirbdavusios slaugytojos padėjėjos atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Viena neatlaikiusi spaudimo ir pašlijus sveikatai pati išėjo iš darbo, kita gydosi. Savo tyrimą atlieka ir Kauno klinikos, ir teisėsauga.

Lietuvoje nuo trečiadienio įsigalioja griežti ribojimai, apibrėžiantys ne tik judėjimo, bet ir kontaktinio darbo su klientais taisykles. Tiesa, medicinos įstaigoms taikomos išimtys, todėl jos dirbs ir toliau, ne išimtis ir odontologijos klinikos. Dalis gyventojų ryte jau sulaukė informacinių pranešimų, nurodančių, kad karantino sugriežtinimas odontologų darbo neapribos. „Norime jus nuraminti.

Karantinas Lietuvoje vis griežtinamas, o sveikatos specialistai jau primygtinai prašo gyventojų laikytis visų saugumo priemonių. Tačiau panašu, kad verslininkai šių prašymų negirdi. Siuvykloje dirbančios moters dukra skundėsi, kad darbuotojos serga koronavirusu, kontaktuoja tarpusavyje, tačiau saviizoliacija joms netaikoma. Įmonė tai neigia ir tikina, kad visų numatytų taisyklių laikosi.