darbo kodeksas

Seimas šią savaitę pritarė Darbo kodekso pokyčiams, kuriais keičiama tvarka dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, darbo ginčų ir streikų reguliavimo. Taip suteikiama daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai.

Seimas svarstys Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma uždrausti darbdaviams sumažinti atlyginimus darbuotojams už darbą švenčių dienų išvakarėse, kai jie dirba viena valanda trumpiau.  Seime antradienį vyks priešpaskutinis balsavimas dėl tokių Darbo kodekso pakeitimų.   Dabar yra nerašyta taisyklė, kad prieš šventes viena valanda trumpiau dirbantiems žmonėms atlyginimas nemažinamas.

Ar normalu, kad po darbo pokalbio darbdavys siūlo dirbti kelias dienas be užmokesčio? Tokį klausimą socialiniuose tinkluose uždavė vienas gyventojas. Teisininkai įspėja – tokie pasiūlymai darbdaviams baigiasi didelėmis baudomis. Vienas asmuo socialiniuose tinkluose pasakoja, kad po darbo pokalbio darbdavys pasiūlė kelias dienas ateiti į darbą. Gyventojas pasakoja, kad taip darbdavys tarsi tikrina, kaip žmogui seksis darbe.

Darbo rinkoje – naujos taisyklės: darbdaviams teks keisti skelbimus, atskleisti atlyginimą ir atsisakyti kai kurių klausimų per darbo pokalbius. Ekspertai sako, kad skaidrumo bus daugiau, tačiau diskriminacijos problemos – ypač dėl lyties ar amžiaus – vis dar išlieka.

Parlamentas ketvirtadienį nusprendė svarstyti Vyriausybės pateiktus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo aiškiau reglamentuoti darbo santykius, stiprinti kolektyvines sutartis ir paprasčiau spręsti darbo ginčus bei streikus. Pasak ministerijos, siūlomi pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programą ir sustiprina darbuotojų apsaugą, kartu didindami profesinių sąjungų ir darbdavių galią derėtis.

Pernai Seimui nepritarus siūlymui papildyti Darbo kodeksą nauja – studento praktikos darbo sutartimi, šis klausimas pavasario sesijoje vėl sugrįš į parlamentarų darbotvarkę.  Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Lukas Savickas ketina teikti patobulintas Darbo kodekso pataisas, sudarančias galimybę studentams teisėtai dirbti praktikos metu ir įgyti patirtį.

Viršvalandžiai – viena dažniausių darbo organizavimo temų, ypač didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Kas laikoma viršvalandžiais? Pagal Darbo kodekso 119 straipsnį viršvalandžiai – tai darbas, viršijantis nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio normą.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Darbo kodekso (DK) pakeitimams, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo aiškiau reglamentuoti darbo santykius, stiprinti kolektyvines sutartis ir paprasčiau spręsti darbo ginčus bei streikus. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, siūlomi pakeitimai įgyvendina Vyriausybės programą ir sustiprina darbuotojų apsaugą, kartu didindami profesinių sąjungų ir darbdavių galią derėtis.

Romantiniai santykiai tarp kolegų – tabu laikoma tema, apie kurią dažniausiai kalbama puse lūpų, tačiau realybėje su ja susiduria ne vienas. Ar darbo teisė apskritai reglamentuoja tokius santykius? Ar darbdavys gali juos uždrausti? Kada nekaltas romanas gali baigtis rimtais teisiniais ginčais? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja teisininkė, teismo mediatorė Raimonda Joskaudienė.

Kai kurie darbuotojai vis dar susiduria su išnaudojimu darbe. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teigimu, Lietuvoje dirbantys užsieniečiai kartais atleidžiami be paaiškinimo. Profesinių sąjungų atstovai pažymi, kad ne visi darbuotojai žino, kada patiria išnaudojimą. Profesinių sąjungų atstovų teigimu, iki šiol gaunama nusiskundimų dėl netinkamo elgesio su darbuotojais.

Nuo 2026 metų birželio 7-osios Lietuvoje įsigalios naujos Darbo kodekso nuostatos, kurios turės įtakos visiems dirbantiems – tiek biuro darbuotojui, tiek pardavėjui ar net darbininkui gamykloje. Darbdaviai nebegalės slėpti atlyginimų, klausinėti apie algas ankstesniame darbe, o darbuotojai turės daugiau teisių sužinoti, ar jiems mokama teisingai.

Šiuo metu svarstomas pakeitimų paketas keistų taisykles tiek aukštas pajamas gaunantiems darbuotojams, tiek viešojo sektoriaus žmonėms, o taip pat paliestų darbo užmokesčio skaidrumą, nuotolinį darbą, atsiskaitymo tvarką ir streikų reguliavimą. Ką tai reiškia darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja advokatų kontoros „Glimstedt" teisininkė, darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.

Atėjus žiemos šventėms darbuotojams svarbu žinoti, kada jie gali ar negali būti priversti dirbti šventinėmis dienomis, kada darbą turi baigti anksčiau arba kokia alga jiems privalo būti išmokėta. Specialistai primena, kad dalis darbuotojų per šventines dienas gali dirbti tik davę raštišką sutikimą, o už papildomą darbą jiems priklauso nebūtinai didesnis darbo užmokestis – tai gali būti ir papildomas poilsis.

Daug darbuotojų metų pabaigoje skaičiuoja, kiek turi nepanaudotų atostogų. Kai kurie sąmoningai jas kaupia, tikėdamiesi ateityje išeiti ilgesniam poilsiui, tačiau teisininkai perspėja – sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos nėra amžinos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nepanaudotą jų dalį darbuotojai gali prarasti dar šiemet, jei teisė į šias atostogų dienas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad tam tikri darbuotojo atliekami veiksmai prieš pradedant darbą ar jam pasibaigus yra laikomi darbo, o ne poilsio laiku, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tai aiškiai nustatyta Darbo kodekso 111 straipsnyje, kuris reglamentuoja, kas laikoma darbo laiku ir kokie laikotarpiai privalomai į jį įtraukiami.

Kai kuriems darbuotojams maksimalus išbandymo laikotarpis netrukus gali pailgėti dvigubai – nuo dabartinių 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Jiems negalios įprastos taisyklės dėl atleidimo iš darbo, taip pat – dėl minimalios algos. Reikalauti dirbti nuotoliu taip pat gali būti sunkiau. Be to, kai kuriais atvejais sukauptos atostogos pradės dingti ne po 3 metų, kaip dabar, o po 2 metų – t. y. gerokai greičiau.

Darbovietėse dažnai kyla konfliktų dėl įvairių priežasčių. Kartais net tokia smulkmena, kaip rūkymas gali tapti kibirkštimi tarp kolegų – ypač kai tai reiškia, kad kai vieni ilsisi, kitiems tenka toliau dirbti. Taigi kaip tokiose situacijose išvengti konfliktų? Įsivaizduokite, kad dirbate darbovietėje, kur yra nemažai rūkančių kolegų, o darbdavys rūkymo pertraukėlių nekontroliuoja.

Pasvarstymai trumpinti darbo savaitę nėra nauji nei vadovėliuose, nei praktikoje. Keturių dienų darbo savaitės idėja yra populiari, daugelis mūsų tikrai nesiskųstume ilgesniu savaitgaliu, tačiau bandant ją įgyvendinti nacionaliniu mastu lauktų nemažai nepageidautinų šalutinių efektų.

Pastaruoju metu orų prognozės Lietuvoje nevilioja imti atostogų, tačiau visi ne tik turime teisę, bet ir privalome pailsėti. Darbo kodeksas nustato ir prievolę – kartą per metus nepertraukiamai atostogauti 10 darbo dienų. Vis tik dalis darbuotojų poilsį atideda, neįvertinę, jog atostogų neišnaudojus laiku, jos tiesiog išnyks. Tai ne tik prarasta galimybė atgauti jėgas, bet ir finansinis nuostolis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė pritarė siūlymui koreguoti Darbo kodeksą, kuriuo būtų sudaryta galimybė tėvams gauti papildomas poilsio dienas iki tol, kol vaikams sukaks 14 metų. Įstatymo projektą rengusi parlamentarė Jurgita Šukevičienė argumentuoja, kad tai stiprintų šeimų ryšius, leistų tėvas skirti kokybiškesnį ir didesnį kiekį laiko ne tik mažametėms atžaloms, bet ir paaugliams, tuo pat metu užkertant kelią ankstyvam žalingų įpročių formavimuisi.

Šiltuoju metų laiku, kai vaikai leidžia vasaros atostogas, ne visi tėvai gali turėti tiek laisvo laiko, kiek jų atžalos. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbo kodeksas įtvirtina galimybes tėvams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Nuotolinis darbas – tėvų teisė Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą.

Vasaros metu daugelis žmonių renkasi atostogas, nes tai puikus metas pailsėti nuo kasdienės rutinos. Artėjant kasmetinių atostogų sezonui, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbuotojams apie atostoginių apskaičiavimo tvarką. Pasak inspekcijos pranešimo, žinant esmines atostoginių apskaičiavimo taisykles, kils mažiau klausimų ir netikrumo matant už kasmetines atostogas pervestą sumą.

Nors pastaraisiais metais daugėja įmonių, sakančių, kad darbuotojų kaita yra vienas didžiausių darbo rinkos iššūkių, tačiau žmonių noras ieškoti vis naujų darboviečių jau mažai ką stebina. Daugėja ir norinčių vienu metu dirbti per dvi ar kelias darbovietes.  Darbo teisė gyventojams tokią galimybę suteikia, tačiau kartais tai gali sukelti nesutarimų tarp įmonės ir darbuotojo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad darbo ginčų komisijose tarp dažniausių reikalavimų atleidimo iš darbo bylose ir toliau išlieka reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo „savo noru“ (DK 55 str. 1 d.) neteisėtu.

Darbo kodeksas numato, kad kovo 11 d. yra šventinė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, per kurią įprastai nedirbama. Tačiau išimtiniais atvejais darbas galimas: tik darbuotojui sutikus; jei darbas švenčių dienomis numatytas kolektyvinėje sutartyje; jei taikoma suminė darbo laiko apskaita, pranešime žiniasklaidai primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). „Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis te...

Valdančiajai koalicijai vis dar priklausančios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis socialiniame tinkle pasidalijo įstatymo projektu, kuriuo siūloma riboti parduotuvių darbo laiką sekmadieniais. „Siekiama sekmadieniais riboti mažmeninių prekybos įmonių prekybą jų prekybos vietose.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma vadovaujantis darbo teisės normomis ir turi užtikrinti darbuotojų teisę į tinkamą poilsį. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, darbdaviai negali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai turi ilsėtis – sprendimai dėl kasmetinių atostogų laiko turi būti priimami suderinus su darbuotojais ir laikantis nustatytos tvarkos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria tam, kad sausio 13 d. būtų paskelbta šventine nedarbo diena. Tačiau tuo pačiu valdininkai siūlo iš šventinių dienų išbraukti lapkričio 2 d., Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Tokio Vyriausybės nutarimo, kuriuo siūlomos išvados Darbo kodekso pataisoms, projektas oficialiai registruotas antradienį. Primename, kad atitinkamą Darbo kodekso pakeitimą dėl papildomos nedarbo dienos pernai pateikė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Antradienį darbuotojų, darbdavių ir valstybės institucijų atstovus vienijanti Trišalė taryba pritarė siūlymui pakeisti Darbo kodeksą ir šventine diena paskelbti sausio 13-ąją Laisvės gynėjų dieną. Tokį įstatymo projektą neseniai registravo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pozicijai šią dieną laikyti šventine, tačiau tarybos narių pozicijos gerokai išsiskyrė.

Prasidedant naujiems metams įprastai organizacijose nusirita ir metinių pokalbių su darbuotojais banga. Šių susitikimų metu įvertinami ne tik praėjusių metų darbo rezultatai bei pasiekimai, bet ir keliami nauji tikslai. Vis tik personalo specialistė atkreipia dėmesį, kad metinio pokalbio metu aptarti atlyginimo didinimo klausimą ne visada yra tinkamas laikas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Ruošiantis metiniam pokalbiui su vadovu, darbuotojai turėtų tikėtis trijų dalykų.

Darbo kodeksas numato, kad Kūčios (gruodžio 24 d.), Kalėdos (gruodžio 25 ir 26 d.) ir Naujieji metai (sausio 1 d.) yra švenčių dienos, per kurias įprastai nedirbama.

Ar už dalyvavimą kalėdiniame vakarėlyje po darbo valandų turėtų būti mokama? Šis klausimas viešojoje erdvėje pasigirsta vis dažniau, ypač jaunimo tarpe. Vieni mano, kad dalyvavimas darbo vakarėlyje – tokia pati darbo dalis, kiti – priešingai. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Apie tai pranešime žiniasklaidai kalba teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.

Kasmetinės atostogos yra darbuotojo teisė, tačiau ši teisė nėra amžina. Jei sukauptų atostogų neišnaudojate per tam tikrą laikotarpį, teisė į jas gali būti prarasta. Taigi svarbu žinoti, kaip veikia atostogų kaupimo ir „nusirašymo“ taisyklės ir kokios aplinkybės gali apsaugoti jūsų teisę į poilsį, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena pranešime žiniasklaidai.

Darbo kodekse numatyta, kad lapkričio 1-oji paprastai yra šventinė nedarbo diena, nes ją minima Visų Šventųjų diena. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena ir informuoja, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Kasdien šimtai lietuvių skrenda į Turkiją, Egiptą ar kitus šiltus kraštus. Ir tikriausiai dar daugiau jų mėgins ištrūkti trumpų atostogų per artėjančius ilguosius savaitgalius. Vis dėlto kažkam reikės ir dirbti, tad jeigu norite pasinaudoti palankia kalendorine situacija, turėtumėte pirmi paprašyti atostogų, kad eilėje dėl jų neliktumėte už kolegų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi nerimą keliančią tendenciją – darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru. Praktikoje girdima net tokių atvejų, kai pradėjusiems dirbti darbuotojams iškart pateikiamas pasirašyti prašymas dėl darbo santykių nutraukimo be nurodytos datos, o toks dokumentas panaudojamas tada, kai darbdaviui prireikia nutraukti darbo santykius su darbuotoju.

Jeigu daugiau kaip 5 metus dirbate toje pačioje darbovietėje ir darbdavys nusprendžia jus atleisti, jūs turite teisę ne tik į išeitinę išmoką iš darbdavio, bet į ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“. Darbo kodeksas numato keletą skirtingų darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Tarp tokių yra ir jos nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Darbo kodekse numatyta, kad rugpjūčio 15-oji paprastai yra nedarbo diena, nes ją minima Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Kodeksas numato, kad Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Graikijoje nuo liepos 1 d. daugelis pramonės, mažmeninės prekybos, žemės ūkio ir kai kurių paslaugų sektorių darbuotojų turės dirbti ne įprastą 5, bet 6 dienų darbo savaitę, jei darbdaviai nuspręs, kad tai būtina. Už šeštąją darbo dieną darbuotojams bus mokamas 40 proc.

Regionų administracinis teismas pripažino, kad Mariaus Čiuželio įkurtas M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas pažeidė Užimtumo įstatymą ir Darbo kodeksą laiku nepranešęs apie į darbą priimtą asmenį. Fondo skundas atmestas kaip nepagrįstas, penktadienį pranešė teismas.

Artėjant vasarai, jūsų prašo pavaduoti kolegas? Darbo kodeksas numato, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, primena Valstybinė darbo inspekcija. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Seimo opozicijoje gimė idėja pailginti dirbantiems lietuviams kasmetines atostogas – pridėti dar dvi dienas. Tai reikštų, kad pagal įprastą darbo sutartį plušantis tautietis per metus atostogautų ne 20, o 22 darbo dienas. Profsąjungos palaiko šį siūlymą: esą lietuviai atostogauja mažiausiai Europos Sąjungoje, tačiau verslininkai kritikuoja projektą.

Dažnai sakoma, kad lietuviai yra darbšti tauta. Tačiau, sprendžiant bent jau iš oficialios statistikos, darbuotojai Lietuvoje viską spėja padaryti įprastu darbo metu, nes gana retai dirba ilgas valandas. Gegužės 1 d. proga „Eurostat“ paskelbė statistiką, kiek, kokiose šalyse darbuotojai dirba ilgas darbo valandas. Ilgas valandas dirba daug rečiau Laikoma, kad ilgas darbo valandas dirba tai darbuotojai, kurie darbe praleidžia 49 ir daugiau valandų per savaitę.

Lietuvių fizinė ir psichinė sveikata nėra pati geriausia. Ją reikia gerinti ilginant įprastas darbuotojų kasmetines atostogas, kurios suteikiamos kiekvienais metais. Taip yra įsitikinusi Seimo narių grupė, antradienį oficialiai registravusi Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma darbuotojams suteikti daugiau atostogų. Tai yra jas pailginti dviem dienomis.

Kad ir kaip keistai skambėtų, Tarptautinė darbo diena yra nedarbo arba šventinė diena. Ji yra minima gegužės 1 dieną – tai yra rytoj, trečiadienį. Prieš tokias dienas dirbti trumpiau. Jeigu vis dėlto teks padirbėti ilgiau ar juolab šventinę dieną, tuomet jums priklausys daugiau pinigų.

Darbdavys siūlo šalia pagrindinių pareigų padirbėti papildomai? Dažniausias klausimas – ar reikia sudaryti naują darbo sutartį? Ne, nereikia. Dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo pas tą patį darbdavį darbo sutarties šalys gali susitarti susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, ra6oma pranešime žiniasklaidai.

Dažnai naują darbą radę žmonės taip apsidžiaugia, kad skuba kuo greičiau pasirašyti visus įdarbinimo dokumentus ir pradėti dirbti. Vis tik advokatė pataria nepasiduoti euforijai ir pirmiausia atidžiai perskaityti tiek darbo sutartį, tiek kitus dokumentus. Anot jos, neapdairiai padėtas parašas vėliau gali sukelti teisinių problemų.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų apie 4 darbo dienų savaitę. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia nemažai darbdavių klausimų, kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų taikyti 4 darbo dienų savaitę. Akivaizdu: visuomenėje didėja poreikis lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

Į darbą be pateisinamų priežasčių neatvykęs darbuotojas šiurkščiai pažeidžia savo pareigas. Toks nepasirodymas darbe laikomas pravaikšta, darbdavys pravaikštą fiksuoja ir už ją neišmoka atlyginimo. Vis dėlto toks darbuotojų elgesys gali sukelti ir rimtesnių pasekmių. Kokių pasekmių gali turėti neatėjimas į darbą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja portalo „cvonline.