darbo kodeksas

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, artėjant Vasario 16-ajai primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Pagal Darbo kodeksą darbo laikas – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasak jos, darbo ir budėjimo laiką apibrėžia darbo teisės normos, kurių privalu laikytis, vadinasi, net dirbdamas nuotoliu darbuotojas yra pavaldus darbdaviui ir negali laisva valia disponuoti savo darbo laiku.

Gerokai atšalus orams, ne vienas gyventojas susiduria su netikėta problema – ryte neužsivedančiu užšalusiu automobiliu. Dėl to dalis pavėluoja ir į savo darbus.  Specialistai pastebi, kad neįspėjus apie vėlavimą ar vėluojant dėl nepateisinamos priežasties, darbuotojas gali sulaukti rimtų nemalonumų. Tokiu atveju darbdavys gali ne tik paprašyti raštu pasiaiškinti, bet ir atleisti iš darbo.

Telefonas ar kompiuteris yra įprastinė darbo priemonė daugeliui darbuotojų. Dažnas jų tokią įrangą naudoja ne tik tiesioginiams darbams atlikti, bet ir asmeniniais reikalais. Vis dėlto tai darydami žinokite, kad darbdavys kone bet kada gali patikrinti, po kokias interneto svetaines landžiojate, su kuo bendraujate socialiniuose tinkluose ar el. paštu ar net kaip dažnai einate į tualetą.

Paprastai metų pradžioje daugelyje darboviečių sudaromas darbuotojų būsimų atostogų grafikas. O renkantis kasmetines atostogas, jas pravartu derinti su ilgaisiais savaitgaliais. Taip poilsio dienų galima gauti daugiau, taip pat galima išlošti dėl didesnių atostoginių. Darbo kodekse numatytos šventinės dienos, per kurias darbuotojai paprastai nedirba. Jeigu tokios dienos išpuola pirmadienį ar penktadienį, tuomet išeina ilgasis trijų dienų savaitgalis.

Darbo kodekse numatytos šventinės dienos, per kurias darbuotojai paprastai nedirba. Jeigu tokios dienos išpuola pirmadienį ar penktadienį, tuomet išeina ilgasis trijų dienų savaitgalis. Kitais metais tokių ilgųjų savaitgalių bus penki. Be to, kitų Kalėdų švenčių savaitę bus tik dvi darbo dienos. Taigi, verta paplanuoti tokias ilgesnes išeigines. Ilgieji savaitgaliai 2024 m. Pirmas ilgasis savaitgalis kitais metais bus jau vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

Dalis darbuotojų susiduria su algų vėlavimu arba apskritai algų nemokėjimu. Galiausiai neapsikentę žmonės išeina iš darbo, tačiau pinigų vis tiek neatgauna. Teisininkas pataria, kaip atgauti pinigus ir primena, kad už laiku nesumokėtą atlyginimą darbuotojai gali prisiteisti delspinigius arba netesybas. Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo. „Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių.

47 metų Rasa Pilelienė 7 metus dirbo Salantų gimnazijos rūbininke, tačiau vieną dieną iš mokyklos vadovės sulaukė netikėtos žinios – buvo naikinamos jos pareigybės, todėl jai buvo pranešta, kad yra ruošiami dokumentai dėl atleidimo iš darbo ir rytoj moteris jau gali nebeateiti. Gimnazija paaiškino, kodėl buvo priimtas sprendimas naikinti šią pareigybę. Rasa gyvena viena su mažamečiu vaiku.

Darbo metu darbuotojai turėtų ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Taip numato Darbo kodeksas. Tačiau teisininkai pastebi, kad žmonės darbo metu bijo ilsėtis, nes nenori išsiskirti iš kolegų ar supykdyti darbdavio. Tačiau kitas dalis darbuotojų darbo metu randa laiko ne tik poilsiui, bet ir apsipirkinėjimui. Advokatė Evelina Kiznė savo socialinių tinklų paskyrose dalijasi teisiniais patarimais. Vienas jų – apie pertraukėles darbo metu, dirbantiems kompiuteriu, sukėlė audringas diskusijas.

Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, kuri yra įdarbinusi ir šimtus darbuotojų Lietuvoje, neseniai informavo apie planus kasmet sutaupyti 400 mln. eurų. Dėl to visame pasaulyje panaikins tūkstančius darbo vietų savo automobilių pramonės padalinyje, praneša užsienio žiniasklaida. Tikslus darbo vietų mažinimo mastas kol kas nėra aiškus, tačiau jis esą sieks bent kelis tūkstančius.

Paprastai daugelis gyventojų kasmetinį poilsį planuoja iš anksto. Jeigu norite atostogauti kartu su artimaisiais, tenka derintis ir prie jų ar mokyklinių atostogų grafiko. Vis dėlto jeigu yra galimybė bent kiek lanksčiau pasirinkti atostogų laiką, kai kuriais mėnesiais tai darydami ne tik neprarasite pinigų, bet ir gausite jų daugiau nei paprastai.

Dalis darbuotojų šiomis dienomis atostogauja kartu su vaikais, lanko kapines ir artimuosius. Tačiau nemažai gyventojų vis dėlto dirba. Lapkričio 1-oji yra Visų Šventųjų diena, o lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena. Šios dienos laikomos šventinėmis. Tad jų išvakarėse antradienį dirbama valanda trumpiau.

Valstybinė darbo inspekcija primena apie Darbo kodekse numatytą teisę darbuotojams, kurie turi šeiminių įsipareigojimų, pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, rašoma pranešime. Papildomos garantijos užtikrina geresnes galimybes siekiant suderinti šeimos gyvenimą ir profesinę veiklą, taip pat sudaro sąlygas bendrai abiem tėvams dalytis šeimos rūpesčiais ir skatina moteris dalyvauti darbo rinkoje.

Bent dalis darbdavių Lietuvoje ilgai laikėsi nuostatos, kad su savo darbuotojais gali elgtis kone bet kaip ir netgi nemokėti sutartos algos. Esą, jei nepatinka, niekas darbe nelaiko – už durų yra eilė pretendentų į tavo vietą. Nuolankesni darbuotojai su tuo dažniausiai taikstėsi ir negynė savo teisių galvodami, kad gal neverta, nepavyks, susigadins savo reputaciją ar pan. Tačiau padėtis, panašu, gerokai keičiasi.

Škotijos vyriausybė kai kuriems viešojo sektoriaus darbuotojams įves keturių dienų darbo savaitę – bandomasis projektas prasidės šiais metais, praneša vietos žiniasklaida. Toks pažadas buvo įrašytas į rinkimus Škotijoje neseniai laimėjusių valdančiųjų programą. Keturių dienų darbo savaitė turėtų būti išbandyta 12 mėnesių viešajame sektoriuje, o jei bus nuspręsta, kad ji pasiteisins, ketinama ją taikyti plačiau.

Rugpjūčio 15-oji yra Žolinė arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip rugpjūčio 14 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti antradienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Per vasarą pailsėję nemažai darbuotojų nusprendžia keisti darbus. Vis dėlto išėjimas iš senos darbovietės gali apkarsti. Kita vertus, ir finansiškai galima nukentėti.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Skelbiama, kad beveik dvigubai didės dienpinigių dydis, mokamas komandiruočių Lietuvoje metu – nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną – lieka galioti.

Kasmet Lietuvoje sudaroma apie 16 tūkst. santuokų. Vadinasi, bent 32 tūkst. gyventojų, jeigu tik jie dirba, šia proga gali gauti laisvo laiko. Be to, laisvų dienų darbdavys privalo suteikti ir kitomis progomis. Darbo kodekso (DK) 137 str. numato atvejus, kada darbuotojui turi būti suteikiamos nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.

Daugelis žino, kad įprastai per metus galima gauti keturias savaites atostogų. Vis dėlto, jeigu viename darbe dirbate ilgiau ir nuolat neišnaudojate visų atostogų, po kurio laiko jos išnyksta. Kita vertus, už ilgus metus darbo turi būti suteikiama ir daugiau poilsio. Kaip numato Darbo kodeksas (DK), kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

Liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip liepos 5 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti ketvirtadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Penktadienį Lietuvoje bus ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. O kad vakarą pradėtumėte greičiau, darbus turite pabaigti viena valanda trumpiau. Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Šeštadienį, birželio 24 d., Lietuvoje yra Joninės – oficiali šventinė diena.

Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Šeštadienį, birželio 24 d., Lietuvoje yra Joninės – oficiali šventinė diena. Taigi jos išvakarėse penktadienį dirbama valanda trumpiau. Pavyzdžiui, jei įprastai darbą penktadieniais baigiate, pvz., 17 val., tai šį penktadienį turėsite dirbti iki 16 val.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Daugelis darbuotojų darbe naudoja darbdaviui priklausantį turtą – pavyzdžiui, automobilį, kompiuterį, telefoną, kitą brangią techniką ar įrankius. Kartais tokie darbuotojai sukelia avariją ir sudaužo automobilį, sugadina kitas priemones. Akivaizdu, kad tokiais atvejais atsiranda tam tikra žala arba nuostoliai.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūloma riboti suminio darbo laiko apskaitą. Už demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos inicijuojamus pakeitimus balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo tik konservatorius Andrius Vyšniauskas, o susilaikė 41. Toliau pataisos Seime bus svarstomos birželio 20 dieną.

Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip kovo 10 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti šeštadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų indeksavimas neturėtų būti reglamentuotas Darbo kodekse, antradienį bendru sutarimu nutarė Trišalė taryba. Darbdavių atstovai mano, jog indeksavimo tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, tam pritaria ir profesinės sąjungos, kurios pasisako ir už reglamentavimą Darbo kodekse.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis). Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojai, kuriems taikomas sutrumpintos darbo laiko normos, yra nurodyti Lietuvos Respublik...

Prieš kelerius metus buvo pakeistas Darbo kodeksas. Jame buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, per kiek laiko reikia išnaudoti sukauptas atostogas. Šis laikas iš dalies baigiasi gruodžio 31 d. Iki tol neišnaudojus anksčiau sukauptų atostogų, dalis jų gali pranykti be jokios kompensacijos.

Lietuvoje duoną užsidirbantys užsieniečiai neretai pakliūva į išnaudotojų pinkles. Su nežmogiškomis darbo sąlygomis susiduriančių imigrantų pagalbos šauksmas vos girdimas, tačiau retai girdimi ir mūsų tautiečių skundai. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius papasakojo, kokių skundų sulaukia Darbo inspekcija ir kokių profesinės sąjungos.

Seimas svarstys Darbo kodekso pakeitimus, numatančius kasmet indeksuoti dienpinigius ir komandiruočių išlaidas.    Už, kad pataisa būtų Seime svarstoma, ketvirtadienį balsavo 96 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 21. Toliau ji bus svarstoma gavus Trišalės tarybos išvadą – pavasario sesijoje.

Kasmetinės atostogos turėtų trukti ne 20 darbo dienų, o viena ilgiau. Tačiau iš šventinių dienų, kurios yra nedarbo dienos ir gali sutapti su savaitgaliais, išbraukti gegužės 1 d. Tokias Darbo kodekso pataisas registravo valdančiųjų koaliciją sudarančios Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Simonas Gentvilas.

Seime skinasi kelią Darbo kodekso pataisa, leidžianti darbuotojui gauti papildomų atostogų savišvietai.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė tokiai pataisai, kuri darbdavius įpareigotų per metus suteikti iki penkių darbo dienų neapmokamas atostogas darbuotojų savišvietai. Dėl papildomų garantijų, pavyzdžiui, ilgesnio mokymosi laiko arba jų apmokėjimo, darbuotojai su darbdaviu tartųsi kolektyvinėje sutartyje.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius – darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Ką daryti norint įrodyti smurtinius veiksmus darbo vietoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aiškino Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius. Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Kas tiksliai keisis darbdaviams ir darbuotojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius ir Seimo narys Gintautas Paluckas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Nuo šio lapkričio 1 d. įsigalios svarbūs Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies praktiškai visus darbuotojus ir darbdavius. Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, priekabiavimą. Darbdaviai, turintys daugiau kaip 50 darbuotojų, privalės turėti pasitvirtinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas.

Nuo šio lapkričio Darbo kodeksas griežtina požiūrį į smurtą, rašoma pranešime spaudai. Darbdaviai turintys daugiau kaip 50 darbuotojų privalės turėti pasitvirtinę smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas, įskaitant ir emocinį, bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kurios leis paprasčiau derinti šeiminius ar asmeninius poreikius su darbo įsipareigojimais. Viena iš svarbiausių naujovių – papildomos poilsio dienos suteikimas vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams.

Seimas linkęs papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kurios turėtų padėti kovoti su mobingu darbe. Šią savaitę parlamentas po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma kodekse apibrėžti smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Už šias pataisas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė 28 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Lietuvoje dirba tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Pastaruoju metu jie vis dažniau prašo darbdavių išleidžiami ginti tėvynės, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). VDI sulaukia klausimų dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir įdarbintų Ukrainos piliečių, t. y., kaip išleisti iš darbo atlikti pareigų valstybei dėl karo veiksmų.

Seimas linkęs pritarti tvarkai, kaip būtų skiriamos prastovų išmokos darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.  Už prastovas siūloma mokėti taip pat, kaip ir 2021 metų pradžioje – kas mėnesį, išmokos siektų ne daugiau kaip 1095 eurus – 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), kuris dabar yra 730 eurų. Jei karantinas truktų savaitę, dvi ar tris, proporcingai būtų skaičiuojama ir išmoka.

Siekiant užkirsti kelią mobingui darbe, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, taip pat numatyti prevencines priemones, kurių turėtų imtis darbdaviai. Kaip nurodoma antradienį išplatintame ministerijos pranešime, smurtas ir priekabiavimas prieš kolegas turėtų būti numatytas kaip vienas iš atleidimo pagrindų dėl darbuotojo kaltės.

Nuo kitų metų liepos darbdaviams gali tekti atlyginti dalį darbuotojų išlaidų bylinėjantis Darbo ginčų komisijoje. Tokias Darbo kodekso pataisas Seime įregistravo aštuoni socialdemokratai.  Jeigu Seimas jas priimtų, darbo ginčus laimėję darbuotojai galės darbdavio reikalauti padengti advokatų, teisininkų, ekspertizių, laboratorinių tyrimų ar vertimų išlaidas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti 32 valandų arba 4 darbo dienų savaitę. Tiek laiko galėtų dirbti darbuotojai, grįžtantys iš vaiko priežiūros atostogų. Pataisoms Seimo nariai pritarė bendru sutarimu.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kuriomis sumažinamos išeitinės išmokos, jeigu žmogus iš darbo išeina dėl karantino sąlygomis paskelbtų prastovų.