Nuo atlyginimo nuskaitė 500 eurų: būkite atsargūs – įspėja, kada pinigus gali atimti ir iš jūsų algos

Akivaizdu, kad tokiais atvejais atsiranda tam tikra žala arba nuostoliai. Tačiau kiek jų darbdavys teisėtai gali pareikalauti ir nuskaičiuoti nuo darbuotojo atlyginimo?

Automobiliu atsitrenkė į medį

Į tokią situaciją pateko portalo tv3.lt skaitytojas Lukas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), kuris dar neseniai dirbo bendrovėje „Barbora“.

„Nutiko nemaloni, žeminanti situacija. Darbdavys be jokio pagrindo neišmokėjo man pinigų kuriuos aš uždirbau. Išėjau iš darbo ir su manim neatsiskaitė iki galo, argumentuodami, kad sugadinau darbo įrankį kuris man buvo skirtas atlikti darbo funkcijas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Trumpiau pietaujate ar liekate visai be pietų? Nemanykite, kad dėl to darbą galima baigti anksčiau

„Barbora“ pernai patyrė didžiausius nuostolius per veiklos istoriją

Šeimos ir darbo derinimas: atostogų rūšys ir pirmenybės teisė pasirinkti atostogų laiką

Su šia darbdavio man primesta pozicija nesutikau, atsisakiau padengti išlaidas, tačiau jie savavališkai man neišmokėjo paskutinio viso atlyginimo“, – pasakojo Lukas.

Jis patikslino, kad vieną dieną darbo metu pristatinėjo užsakymus klientams, kai pateko į nemalonią situaciją.

„Pakliuvau pas viena klientą, kur aplink jį vien medžiai, parkas, siauri keliukai. Na, ir bandydamas apsisukti automobiliu užkliudžiau medį“, – prisiminė skaitytojas.

Jis tikino, kad įvykis buvo normaliai užfiksuotas, yra tą patvirtinantis protokolas. Esą visa automobiliui įvertinta žala siekė 4500 eurų. O kai Lukas išeidinėjo iš darbo, darbdavys neva iki galo su juo neatsiskaitė ir neišmokėjo 500 eurų.

Paaiškino, kodėl išskaitė pinigus

„Barboros“ personalo vadovė Asta Juodeškaitė tikino, kad eismo saugumas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų.

„Savo darbuotojus raginame būti atsakingais kelyje, saugoti tiek savo, tiek kitų gerovę ir laikytis kelių eismo taisyklių, kurių pažeidimų netoleruojame“, – komentavo įmonės atstovė.

Pasak jos, visi „Barboros“ darbuotojai yra atsakingi už jiems patikėtą bendrovės turtą, o žalą turi atlyginti tik tais atvejais, kai yra nustatomi pareigų pažeidimai dėl darbuotojo kaltės ir tik laikantis Darbo kodekso (DK) nuostatų.

Esą, kaip nurodo DK, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

„Todėl padarytos turtinės žalos atlyginimo reikalaujame tik išskirtiniais atvejais, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (darbuotojo neteisėtiems veiksmams, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), laikantis DK nustatytos tvarkos“, – aiškino A. Juodeškaitė.

Ji pripažino, kad visi bendrovės automobiliai yra draudžiami tiek civilinės atsakomybės, tiek kasko draudimu.

„Draudimas atlygina žalą, tačiau taiko besąlyginę išskaitą, kurios dalį, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ir prašome atlyginti darbuotojo, kuris yra atsakingas už įmonei sukeltą žalą.

Šiuo atveju, suprasdami darbuotojo patiriamą finansinę naštą, nusprendėme padengti dalį dėl darbuotojo kaltės patirtų nuostolių“, – komentavo pašnekovė.

Ji sakė suprantanti, kad ši situacija gali kelti nepasitenkinimą.

„Bet teiginiai, kad darbuotojui nesumokėtas visas atlyginimas, yra nepagrįsti“, – patikino „Barboros“ atstovė.

Kiek ir kada gali nuskaičiuoti pinigų

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė paaiškino, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos DK nustatytais atvejais:

grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;

• grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
• atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
• išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.

Be to, DK numatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

• netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
• žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
• žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
• faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Pasak VDI atstovės, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Tiesa, teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti 12 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

DK numatyti atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, t. y.: 

• žala padaryta tyčia;
• žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
• žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
• žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
• darbdaviui padaryta neturtinė žala;
• kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. 

Tokios išskaitos dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. 

Darbdavio rašytinis nurodymas darbuotojui išieškoti žalą turi būti priimtas nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Darbdavio rašytiniu nurodymu išieškant žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio privalo būti laikomasi Civilinio proceso kodekso numatytų išskaitų dydžių:

• iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos (MMA), išskaitoma 20 proc.;
• pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 proc.;
• iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma – 50 proc.

Jeigu darbuotojas mano, kad žalos išieškojimas yra nepagrįstas ar neatitinka DK numatytos žalos išieškojimo tvarkos, per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.