darbas

Smulkieji rajonų verslininkai užsidirba duonos sau ir padeda užsidirbti tiems, kurie nenori maitintis iš pašalpų. Tik jų atsiranda vis mažiau. „Darbo Lietuvoje yra. Tik darbininkų mažėja“, – tokia smulkiųjų verslininkų išvada sunkmečiu. „Šiaulių kraštas“ tęsia rašinių ciklą „Tarp Vilniaus ir Briuselio“. Šį kartą – iš Pakruojo rajono.

„Bendradarbiai mane išėdė iš darbo“, - prisipažįsta redakcijoje apsilankiusi moteris ir pasakoja neįtikėtiną „išėdimo“ istoriją, griežtai prisakiusi neminėti jos nei pavardės, nei buvusios darbovietės. Darbdavys skundžiasi: „Priėmiau į darbą, regis gerą darbuotoją, bet per metus jis visai apkiauto, ligonlapius nešti pradėjo. O dabar jau prašosi atleidžiamas – dirbs kitur už mažesnę algą.

Garsiausias Lietuvos krepšinio sirgalius. Svarbiausių  rungtynių bei čempionatų simbolis. Išskirtinė asmenybė. Taip būtų galima pristatyti Tomą Balaišį-Sėklą. Tačiau LNK laida „Neišgalvoti gyvenimai“ išsiaiškino, kad ypatingi ryšiai šį 38-erių metų verslininką sieja ne tik su Lietuvos krepšiniu, bet ir... su Seimu. Nes ten, kaip Sėklai bebūtų keista, jau trečius metus sėdi Antanas Nedzinskas.

Laikraščių išnešiojimas rytais savo mikrorajone, kaimynų šuns vedžiojimas, žolės pjovimas, lapų grėbimas ar sniego kasimas už simbolinį alygį – tokius papildomus darbus dirbančius moksleivius galima išvysti amerikiečių filmuose.

Darbe jaučiu monotoniją, nesu pakankamai motyvuojamas, mano darbdavys per daug reikalauja, algos man vos užtenka būtiniausiems dalykams ir pan. – tokių nuomonių tenka dažnai girdėti iš pesimistiškai nusiteikusių darbuotojų. Tačiau juk ne tik darbdavys, atlyginimas ar papildomai motyvuojantys dalykai skatina būti labiau patenkintiems savo darbu. Daug priklauso nuo paties darbuotojo. Darbo paieškos portalas CVbankas.lt paklausė darbuotojų, ką jie patys gali padaryti, kad labiau džiaugtųsi darbu.

Studentai pripažino, kad pats patraukliausias darbdavys – ,,Google“. Įmonė aplenkė tokius galiūnus kaip ,,Microsoft“ ir ,,IBM“. Tyrimų ir konsultacijų įmonė „Universum“ vertino 12 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių žymiausias bendroves ir apklausė 130 tūkst. verslo ir technikos specialybių studentų visame pasaulyje.

Ką tik atidarytas moderniai įrengtas ir šiuolaikiška aparatūra aprūpintas Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrius liko be vedėjos. Dešimt metų jam vadovavusi gydytoja Lina Trokaj išėjo iš darbo ligoninėje. Nuo spalio ji dirba Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje vyriausiąja specialiste-gydytoja. Ligoninė paskelbė konkursą eiti Priėmimo skyriaus vedėjo pareigas. Įstaigos vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas sako labai apgailestaująs, kad L.Trokaj paliko ligoninę.

Likti Lietuvoje ar išvažiuoti laimės ieškoti užsienyje – dažnam lietuviui šis klausimas neduoda ramybės. Vieni nusprendžia dėti visas pastangas susirasti neblogą darbą savo šalyje, o kiti bando susikurti gyvenimą svetimuose kraštuose. Kurį variantą dažniau renkasi darbo ieškantieji? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad darbo ieškantieji turi trejopą nuomonę dėl darbo Lietuvoje ar užsienyje.

Informacinis filmas apie mokslo tyrimus, vykdomus Vilniaus Gedimino technikos universitete....

Kažkada skalsi buvusi mokytojo duona dabar virto trupiniais. Visuomenės, ypač valdžios akyse šios profesijos prestižas gerokai sumenko. Tai pripažįsta ir Nijolė Šervenikaitė - lituanistė, Lietuvos šviesuolė, keliolikos literatūros vadovėlių autorė, kurios globojami moksleiviai vis skina laurus jaunųjų filologų konkursuose. Tik ji, kaip ir jos kolegos visoje Lietuvoje, dar mato prasmę rengdama vis naujas moksleivių kartas gyvenimui.

Nušalintasis Maskvos meras Jurijus Lužkovas tapo Maskvos tarptautinio universiteto dekanu. Universiteto vadovas Gavrilas Popovas paskyrė jį Didmiesčių valdymo fakulteto dekanu, teigiama universiteto interneto svetainėje. G. Popovas yra J. Lužkovo pirmtakas Maskvos mero poste. J. Lužkovas, vadovavęs Maskvai daugiau nei 18 metų, rugsėjo 28-ąją Rusijos prezidento dekretu buvo atleistas iš pareigų kaip praradęs pasitikėjimą.

Kaip darbas turi nualinti žmogų, kad vienintele išeitimi taptų savižudybė? Vienos didžiausių Europos telekomunikacijų bendrovių „France Telecom“ darbuotojai jau keletą metų mįslingai žudosi. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, nuo krizės pradžios (2008 m.) iš gyvenimo savo noru pasitraukė 58 „France Telecom“ darbuotojai, dešimt iš jų – šių metų rugsėjį.

Medikų kolektyvai, kaip ir visa bendruomenė, sensta. Tai natūralu. O jauni medikai, baigę Kauno ar Vilniaus universitetus, dažnai pasirenka ne provinciją, bet didesnį miestą arba užsienį. Jaunus specialistus ketinta vilioti būstais, tačiau net už sveikatos apsaugą atsakinga vicemerė Alma Javtokienė negali pasakyti, ar vienintelis prašymas šiemet buvo patenkintas.

Šiuo metu Vilniaus darbo biržoje yra registruoti 18455 darbo ieškantys jaunuoliai iki 29 metų. Tai sudaro 28,1% nuo visų 65560 įregistruotų bedarbių. Remiantis turima statistika matyti, kad daugiausiai jaunų bedarbių gyvena kaimo vietovėse, didžioji jų dalis anksčiau niekur nėra dirbę arba neseniai yra įgiję profesiją. Net 27,6 proc. darbo biržoje registruotų jaunų žmonių yra pripažinti ilgalaikiais bedarbiais, o pakartotinai registruoti net 58,4 proc.

Kadenciją baigę Europos Komisijos pareigūnai gauna didžiules pajamas ir greitai susiranda darbus privačiame sektoriuje. O labiausiai juos džiugina garantuotos milžiniškos pensijos. Mokamos, žinoma, Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų sąskaita. Tik princai gyvena geriau „Siųskite senelius į Europą“, – taip skamba senas pašaipus posakis apie pagyvenusius politikus, kurie tarsi kokios nuodingos atliekos, kuriomis norima atsikratyti, siunčiami į Briuselį kokioms nors nereikšmingoms pareigoms.

Valstybės vadovams skelbiant atsigavimo ženklus, žmonės stumiami į vis didesnį skurdą. Paradoksas: žmonių atlyginimams tolygiai mažėjant, sunkmečiu visų įmanomų dalykų kainos šovė į neregėtas viršūnes. Analitikų manymu, tai ne tik globalios ekonomikos, bet ir mūsų išrinktųjų neveiklumo, valstybės lėšų grobstymo padarinys. Todėl kainos tikrai nekris, lietuviams išgyventi bus tik sunkiau, o dalis jų toliau bėgs iš Tėvynės.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,1 tūkst. asmenų, panašiai kaip ir prieš savaitę. Daugiausia registruota nedirbusių nuo pusės iki dvejų metų asmenų. Iš jų tik kas aštuntas darbo neteko per paskutinį pusmetį. Rugsėjo 30 d. šalyje buvo registruota 310,0 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,34 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,45 procentinio punkto mažiau nei mėnesio pradžioje. Nedarbas mažėjo visų didžiųjų miestų darbo rinkose.

Nuolatinis dviženklis nedarbas neaplenkė nei vienos pramonės šakos. Milijonams amerikiečių esant be darbo, konkurencija dėl algos tapo nežmoniška. „Pagrindinis dalykas, norint susirasti darbą yra ne tai, ką turėtum daryti, o greičiau tai, ko nereikėtų“, - sakė karjeros instruktorius Fordas Myersas. „The Street“ pateikia F. Myerso išskirtų, dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro ieškantys darbo. 1 klaida.

Laikinoji komisija, tirianti galimai neteisėtą 2005-2010 metais politinių ir interesų grupuočių darytą poveikį teisėsaugos institucijoms, ketina prašyti Seimo pratęsti jos darbą iki šių metų lapkričio 15 d. Tokį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, kai Seimas nesutiko pratęsti jos darbo iki gruodžio 1 d. Šių metų gegužės 13 d. sudaryta komisija turėjo pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus iki spalio 1 d. Seimo ...

Vakar į Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdį kviesti ne tik profesinių sąjungų atstovai, bet ir darbdaviai, ne tik politikai, bet ir politikų sprendimų vykdytojai. Bene pasyviausiai į kvietimą reagavo darbdaviai, nors jų balsas šiandien, kai žmonės jaučiasi nepagrįstai skurdinami ir alinami, labai svarbus.

Valdantiesiems teko svarbi misija – išvesti šalį iš ekonominio sunkmečio gniaužtų. Vos tik pradėjus įgyvendinti pasirinktą krizės įveikimo kelią, Lietuva gana greit susidūrė su šalutinio poveikio rezultatu – išaugusia emigracija. Todėl šiame straipsnyje susikoncentruokime į ją, į keturgubai išaugusius emigracijos iš Lietuvos srautus.

Panevėžio policija tiria panevėžietės pareiškimą – ji apskundė įdarbinimo agentūrą. Aštuoniolikmetė E.T. pranešė, kad radusi skelbimą internete agentūrai „Europos darbai“ kovo pabaigoje pervedė 500 litų. Už šiuos pinigus agentūra įsipareigojo surasti darbą Anglijoje, tačiau praėjus pusmečiui jo mergina taip ir negavo. „Europos darbai“ pinigų negrąžino, todėl E.T. kreipėsi į policiją. Patikrinus internete, pasirodė, kad apie tokią įmonę duomenų nėra.

Buvusiai Alytaus rajono Simno gimnazijos vienintelei pradinių klasių mokytojai metodininkei Danutei Vepštienei po 45 mokytojavimo metų šis rugsėjis pirmasis – ne darbo. Ji, ketverius metus dirbanti pensininkė, buvo susitaikiusi su mintimi, kad anksčiau ar vėliau teks užleisti vietą jaunesniems. Tik šis užleidimas paliko didelį kartėlį. Ilgametė mokytoja pasijuto apgauta ir, kadangi myli tiesą, nusprendė atvirai papasakoti savo istoriją.

Kaip dažnai užsimezga tarnybiniai romanai? Kaip dažniausiai jie baigiasi? Ar kartą surizikavę, asmenys ir vėl rizikuotų į tai veltis? Atsakymai į šiuos bei kitus pikantiškus klausimus. Amerikiečiai atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti, kaip dažnai užsimezga tarnybiniai romanai, kokia jų baigtis bei kitus su tuo susijusius aspektus. Gautieji skaičiai buvo tokie: - Ar kada buvote įsitraukę į tarnybinį romaną? Taip – 58 proc. Ne – 30 proc. Ne, bet norėtų tai išbandyti – 12 proc.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

2009 metais vidutinis darbuotojų skaičius – įskaitant ir individualiąsias įmones – palyginti su 2008 metais sumažėjo 11,3 procento ir sudarė 1,155 mln. Statistikos departamento parengtame 2009 metų Darbo statistikos metraštyje teigiama, kad darbuotojų, lyginant su užpernai, privačiajame sektoriuje sumažėjo 15,6 procento iki 737 tūkst., valstybės sektoriuje – 2,6 proc. iki 417,5 tūkst.

Metų pradžioje premjeras Andrius Kubilius gyrėsi, jog šiais metais pats svarbiausias Vyriausybės uždavinys bus nedarbo mažinimas. Kaip manote, ar A. Kubilius puolė skatinti verslą, naujų darbo vietų steigimą? Ne. A. Kubilius su savo parankiniais pradėjo įgyvendinti kitą programą – bedarbių išvarymą iš Darbo biržos ir iš Lietuvos. Tai padaryti nėra taip jau sunku ir didelio proto nereikia.

Kuba rengia darbo rinkos reformą ir žada atleisti iki milijono viešojo sektoriaus darbuotojų. Tokie pokyčiai turėtų išjudinti šios šalies ekonomiką, rašo BBC. Pranešama, kad atleidžiami valstybės tarnautojai bus skatinami užsiimti individualia veikla, todėl manoma, jog ši reforma įtakos šalies privataus sektoriaus plėtrą. Kubos vyriausybė šiuo metu kontroliuoja daugumą šalies ekonomikos ir ūkio sektorių, juose dirba milijonai valstybės tarnautojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paruoštas naujasis įstatymo projektas dėl nelegalaus darbo papiktino kai kuriuos verslininkų atstovus. Anot jų, įstatymas yra būtinas, tačiau dabartinis jo projektas visą atsakomybę „užkrauna“ darbdaviams, nors atsakyti turėtų ir nelegaliai įsidarbinantys darbuotojai. „Nematau, kad už nelegalų darbą būtų atsakingas darbuotojas, numatyta neadekvati atsakomybė darbdaviui, ir jokios atsakomybės darbuotojui.

Darbo birža, spėju yra antroji valstybinė institucija po Mokesčių inspekcijos pagal apsilankiusių žmonių skaičių. Pranešama, kad rugsėjo 1 d. šalyje buvo registruota 319,8 tūkst. bedarbių, arba 14,8 proc. visų darbingų šalies gyventojų. Turbūt pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių mynė Darbo biržos slenksčius, laukė eilėse. Ko žmonės eina į darbo biržą ir ko ten ieško? Na, kadangi tai – Darbo birža – tikėtina, kad žmonės ten turėtų ieškoti darbo.

Visi – nuo aukščiausios šalies valdžios iki valdininkų savivaldybėse susirūpinę, kad jaunimo ir jaunų šeimų pas mus mažėja. Prieš kelis metus Lietuvoje ūgtelėjęs gimimų skaičius kai kur atsisuko nauja problema. Jaunos mamos, norėdamos grįžti po vaiko auginimo atostogų, neturi kur padėti savo atžalų. Didžiuosiuose miestuose kuriasi privatūs darželiai, yra ir auklių agentūros.

Po devynerių metų gyvenimo už Atlanto, 33 metų Vladimiras Ugolnikovas tik šį mėnesį įkvėpė gimtinės oro. Svajonių šalyje, Čikagos priemiestyje įsigijęs nuosavą namą tauragiškis sėkmingai bando plėtoti verslą. Konsultuojant amerikiečius būsto atnaujinimo klausimais pastarieji stebisi: „Iš kur tu taip plačiai apie viską žinai“. Vladimiras juokauja:„Baigiau savo šalyje „darbščiųjų rankelių“ mokyklą“ ( „Handyman school“- angl.

Po to, kai dešimties metų  Wangas dėl prastų pažymių buvo pašalintas iš mokyklos, jo šeima išsiuntė jį dirbti dėdės automobilių servise, rašo Dailymail.co.uk. Smulkaus sudėjimo berniukas dažnai net negali pasiekti lentynose sudėtų įrankių, tačiau jis vis tiek keičia automobilių ratus ir atlieka kitus automobilių remontininkui įprastus darbus.

Darbo netekusių ir vis jo susirasti negalinčių tautiečių akys krypsta į užsienio darbo rinką. Nusivylusiais bedarbiais skuba pasinaudoti įdarbinimo bei tarpininkavimo paslaugas siūlantys sukčiai. Darbo automobilių remonto įmonėje netekęs kaunietis Irmantas V. (27 m.) nusprendė užsidirbti išvykęs į Didžiąją Britaniją. Daugiau kaip pusmetį darbo Lietuvoje nerandantį jauną vyrą sudomino vienoje interneto svetainėje patalpintas skelbimas.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko aptikti net kelis vienas į kitą panašius straipsnius, kuriose transporto ar statybos sektoriaus atstovai vienu balsu kartoja, kad nors ir bedarbių Lietuvoje virš 18 procentų , tačiau jų įmonės nesulaukia kvalifikuotų darbininkų.

Užsienin išvykusių  ir badmiriauti paliktų tėvų vaikai tampa valstybės rūpesčiu. Basi, vieniši ir mirštantys badu. Tuo metu tėvai uždarbiauja užsienyje. Toks vaizdas vaikų  teisių globėjams tampa vis labiau įprastas. Į užsienį emigranto duonos krimsti išvažiavę šiauliečiai kartais ne tik pamiršta pasirūpinti laikinąja savo atžalų globa, bet ir pamiršta jiems palikti maisto ir pinigų.

Sklando liūdni gandai, neva mūsų šalyje pilna bedarbių, bet tiesa yra kitokia: bedarbių Lietuvoje apskritai nėra. Yra tik žmonės, bandantys prisidengti neapsakomu Vyriausybės gerumu ir išpešti pašalpą. Toje šimtatūkstantinėje bedarbių armijoje beveik visi ką nors dirba. Ėjimai į talką pas kaimynus, grybavimas, uogavimas. Visi ką nors dirba, bet įžūliai bando gauti valstybės grašius.

Beveik visi geri dalykai turi liūdną savybę – jie baigiasi. Štai ir vasaros pabaiga, atostogos daug kam baigėsi – laikas vėl ruoštis į darbą. Jei dar vakar Jūs lepinotės pliaže, apkraudami galvą tik tuo, kiek laiko sveika mėgautis saulės voniomis, kokteilių kainomis ir ekskursijų maršrutais, tai šiandien Jums vėl reikia pasinerti į sandėrių, pardavimų, derybų pasaulį.

Pastaruoju metu situacija darbo rinkoje pamažu gerėja - darbdaviai kuria naujų darbo vietų, o darbuotojai teigia, kad rimtai dalyvaujant atrankose darbą tikrai galima surasti.Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per paskutinius vienerius metus beveik visi darbdaviai ieškojo naujų darbuotojų. Dauguma jų siūlė nuolatinį darbą, o kiti ieškojo dirbančiųjų, kurie galėtų atlikti konkretų laikiną darbą. CVbankas.

Šiandien trisdešimt projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvių pradeda savaitės praktiką Vyriausybės institucijose. Jų laukia susitikimai su Premjeru Andriumi Kubiliumi, ministrais, dalyvavimas Vyriausybės posėdžiuose, įvairiuose susitikimuose. Moksleiviai galės stebėti šių institucijų veiklą bei kasdienį darbą. „Džiaugiuosi Vyriausybės posėdžių salėje ministrų vietose matydamas tiek jaunų gabių žmonių, kurie neabejingi ir domisi, kaip valdoma valstybė.

Geriausiai dirbti nuteikia kavos pertraukėlės, kelionė į darbą bei bendri pietūs su kolegomis, rodo HP kartu su portalu „CV Online“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šią vasarą atliktas tyrimas. Dauguma lietuvių (65 proc.) pirmenybę atiduoda rytinei kavos pertraukėlei darbe, o latviai (64 proc.) ir estai (63 proc.) produktyviai dirbti nusiteikia keliaudami į darbą arba iš jo. Tyrimas yra šią vasarą HP vykdomos kampanijos dalis.

Vis dažniau „1-ojo pasaulio“ gyventojai meta gerai apmokamus tačiau varginančius darbus ir leidžiasi į keliones po pasaulį. Arba, pradeda dirbti internetu ir apsigyvena kraštuose, apie kuriuos vaikystėje tik svajojo. Tačiau likimas tokiems keliautojams ne visada palankus: Indija sunkina vizų išdavimo tvarką o turistų pamėgtoje Goa valstijoje valdžia grasinasi registruoti ir išmesti visus nelegaliai čia gyvenančius asmenis. Neseniai pasikeitė ir vizos reikalavimai Šri Lankoje.

Artėjant rugsėjui vis aktualesnis ir mokytojų trūkumo klausimas. Kaip „Tauragės kurjeriui“ pavyko išsiaiškinti, Tauragėje mokytojų kol kas netrūksta, tačiau priešinga situacija yra Pagėgių savivaldybėje. Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Petkienė sakė apie tai, jog trūksta mokytojų, informacijos neturinti. – Kol kas apie mokytojų stygių Tauragėje neteko girdėti. Situacija priešinga.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, nuo šių metų balandžio iki birželio šalyje įsidarbino rekordinis skaičius nebritiškos kilmės darbuotojų. Darbo rinkos skaičiai rodo, kad per minėtą periodą JK dirbti pradėjo 186 tūkstančiai žmonių, iš kurių 145 tūkstančiai yra atvykėliai iš kitų valstybių. Statistika teigia, kad šiuo metu JK dirbančių užsieniečių skaičius siekia 3,85 milijono ir yra taip pat rekordinis.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, nuo šių metų balandžio iki birželio šalyje įsidarbino rekordinis skaičius nebritiškos kilmės darbuotojų. Darbo rinkos skaičiai rodo, kad per minėtą periodą JK dirbti pradėjo 186 tūkstančiai žmonių, iš kurių 145 tūkstančiai yra atvykėliai iš kitų valstybių. Statistika teigia, kad šiuo metu JK dirbančių užsieniečių skaičius siekia 3,85 milijono ir yra taip pat rekordinis.

Darbo rinkos situacija vėl sugrįžo 4–5 metus atgal, kai dabdaviai žinojo, jog už durų laukia 100 žmonių, tad nesuko sau galvos vieną kitą atleisdami. Darbdaviai nebesiguodžia, kad stinga kvalifikuotų darbininkų – jau yra iš ko rinktis, bet įmonės labai taupo. Tiek pat metų atgal pasukome ir skaičiuodami Darbo biržos duris varstančius įvairių mokyklų absolventus. Darbo nerandančių jaunuolių vis daugiau, o pagrindinis jų klausimas – kokios galimybės rasti darbą užsienyje.

Užsienyje gimę Britanijos darbuotojai graibstyte išgraibsto laisvas darbo vietas, tuo tarpu britams lieka tik nedarbo pašalpos, rašo Express.co.uk. Paskutiniųjų trijų mėnesių statistika rodo, kad beveik aštuonias iš dešimties laisvų darbo vietų Britanijoje užėmė ne Jungtinėje Karalystėje gimę darbuotojai. „Britai paliekami už borto“. Per tris mėnesius iš 188 tūkstančių laisvų darbo vietų, 145 tūkst. arba 77 proc. atiteko gimusiems užsienyje.

Iki šiol jau gerą dešimtmetį buvo daug kalbama apie „žinių ekonomiką“, „žinojimu grįstą ekonomiką“. Buvo aiškinama, kad ji reikalinga Lietuvai, kuriami įvairūs projektai, bet nuo planų ir idėjų prie darbų taip ir nesugebėjo pereiti nei R. Pakso, nei A. Brazausko, nei G. Kirkilo vyriausybės. Gražios idėjos taip ir likdavo svajonėmis.

Keliasdešimties nuotraukų komiksu, kurių kiekvienoje ant baltos lentos išdėstytos priežastys, kodėl mergina palieka darbą, per parą jau spėjo apskrieti pasaulį. Merginos tapatybė dar nėra atskleista, tačiau ji – greičiausiai britė arba amerikietė. Mergina apie tai, kad nusprendė išeiti iš darbo, tiesiogiai nei kolegoms, nei viršininkui nepranešė. Rytą, nepasirodžiusi darbe, kiekvienam atsiuntė šį nuotraukų albumą.