Jei mokesčiai Lietuvoje padidėtų, tai dar nereiškia, kad jų būtų surinkta daugiau, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Žilvinas Šilėnas.
„Lietuvoje turime aukštą mokesčio tarifą, dėl to gauname mažus atlyginimus ir turime brangias darbo vietas. Tai čia yra toks paradoksas. Kiekvienas, kuris yra ką nors įdarbinęs, supranta, kad maždaug dvigubai tiek reikia sumokėti mokesčių, kiek tu išmoki žmogui į rankas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ aiškino LLRI ekspertas.
Pasak kompanijos „Ernst and Young“ partnerio Kęstučio Lisausko, Lietuvoje įprasta sakyti „tie, kurie gauna daugiau“, o ne „tie, kurie uždirba daugiau“.
„Tai yra didžiulis filosofinis skirtumas. Po dvidešimties šitos valstybės statymo metų dauguma mūsų turtingesnių žmonių ne gauna kažką, o uždirba. Priežastis, kodėl mes turėtume pagarbiau elgtis su šitais žmonėmis ir labai rimtai pagalvoti prieš siūlydami progresinius mokesčius yra ta, kad jie uždirba daugiau dėl dviejų priežasčių. Viena, todėl, kad jie yra protingesni arba drąsesni. Antra, todėl, kad jie dirba daugiau“, - teigė K. Lisauskas.
Jo manymu, dėl šių priežasčių, būtų neteisinga jiems mokėti neproporcingai didesnę mokesčių dalį, juo labiau, kad jie sumoka visų surenkamų mokesčių liūto dalį ir kuria darbo vietas.
„Jie sumoka PVM mokesčius, mokesčius už akcizus, kadangi turtingi žmonės kontrabandinio kuro nesipila ir kontrabandinių cigarečių neperka. Galbūt atrodo negražu ir nedora, kad jie daug vartoja, tačiau būtent per vartojimą jie suneša pinigus į mūsų biudžetą. Turtingų žmonių įmonės sukuria darbo vietas visiems mums, kurie galbūt yra ne tokie gudrūs, ne tokie drąsūs, kuriems ne tiek pasisekė. Jeigu mes drastiškai elgsimės su šitais žmonėmis, tai ne viena pasaulio valstybė pamatė, kad kapitalas šiandien yra nepaprastas mobilus“, - kalbėjo kompanijos „Ernst and Young“ partneris.
