„Sveiki, norėčiau patarimo. Man 12 metų klasėje esu vienas iš linksmiausių vaikinų. Daug kas mano, kad esu toks ir už mokyklos ribų, tačiau užtenka pasižiūrėti į mano rankas – jos subjaurotos, ypač kairioji. Aš žaloju save, pjaustausi, deginu odą, žnaibausi.Galvoju, kad kalta nelaiminga meilė... – tai tik vienas iš daugybės laiškų, kurio į anoniminės psichologinės pagalbos tarnybą kreipėsi jaunas žmogus, kita mergina rašo: „Nežinau nei nuo ko pradėti, tiesiog noriu išeiti, dabar stengiuosi būti kuo daugiau viena, kad kiti primištų, jog esu. Viską susitvarkysiu ir tuomet išeisiu, o priežastis ta, kad galiu būti nėščia...“ Tai tik pora pavyzdžių, su kokiomis problemomis susiduria vaikai. Įvairiose pasaulio šalyse gegužės 17-oji minima kaip tarptautinė vaikų linijų diena, deja ši diena Lietuvoje šiemet nebuvo paminėta labai džiugiai.
Gegužės 17-osios rytą BNS konferencijų centre vyko spaudos konferencija, kurioje Viešosios įstaigos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis sakė: „Šią spaudos konferenciją rengiame dėl susidariusios kritinės padėties „Vaikų linijoje“. Iškilo grėsmė, kad psichologinės pagalbos vaikams teikimas telefonu ir internetu būsime priversti stabdyti.“
R. Povilaičio teigimu, „ Nuo 1997 metų „Vaikų linija“ kasdien nuo 11 iki 21 valandos teikia anonimišką, nemokamą psichologinę pagalbą telefonu bei internetu. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje nusižudė 55 vaikai, o apie kartų daugiau vaikų yra galvoję apie savižudybę ir bandę žudytis. Vaikų savižudybių rodiklis Lietuvoje keturis kartus lenkia bendrą ES vidurkį.“
„Vaikų liniją“ galima apibūdinti kaip tam tikrą garsiakalbį, kai vaikai pasakoja įvairiausiu savo rūpesčius, apie tai, dėl ko jiems skaudi. Mūsų pareiga įgarsinti tuos rūpesčius ir perduoti suaugusiems. Tai, kad vaikams reikalinga pagalba, matyti ir skambučių bei laiškų srauto.Nuo 1997 metų „Vaikų linija“ plėsdama savo veiklą didino psichologinės pagalbos prieinamumą: 1997 metais atsiliepta į 702 skambučius, tai 2009 metai šis skaičius siekė jau 91 tūkst., o šiais metai planuojama sulaukti 170 tūkst. skambučių“, – kalbėjo R. Povilaitis.
„Teikti pagalbą galimybės yra, bet pagalbos poreikis taip didėja. Per du mėnesius atsiliepėme į 28474 skambučius, bandymų paskambinti buvo net 888838, vadinasi mes atsiliepiame tik į kas 31 skambutį.Lietuvoje turime 442 tūkst. vaikų ir vienam vaikui tenka 12 bandymų skambinti.“
Kalbėdamas apie „Vaikų linijos“ darbo resursus, R. Povilaitis akcentavo, kad vieną linijos darbo valanda kainuoja 42 litus, o per metus vidutiniškai dirbama 11 tūkst. valandų, o tai sudaro 458 tūkst. sumą. „Vaikų linijos vadovo teigimu, ketvirtadalį reikiamos sumos „Vaikų linija“ surinko iš rėmėjų lėšų, bet dar 74 proc. reikalingos sumos trūksta.
„Nuo liepos mėnesio „Vaikų linija“ Vilniuje nebeturės patalpų. Iš šiuo metu turimų patalpų turime išsikraustyti iki liepos mėnesio galo ir nebegalime toliau nuomoti patalpų komercinėmis kainomis. Prieš keletą metų kreipėmės į savivaldybę, bet atsakymo sulaukėme neigiamo, buvo argumentuojama, kad tokia įstaiga negali gauti patalpų pagal panaudos sutartį, panašu, kad būsime priversti pagalbos teikimą stabdyti. Šiuo metu „Vaikų linija“ turi apie 80 savanorių, su kuriais gali tekti atsisveikinti ir kaip pasakyti šiems žmonėms, kad jie nebereikalingi?“ – kalbėjo R. Povilaitis.
„Vaikų linijos“ vadovas pateikė pavyzdį, kad resursų Lietuvoje yra, tik klausimas ar panaudojami ten, kur reikėtų: „Jeigu Valdovų rūmų biudžetas, kuris sudaro 367 mln. būtų skirtas „Vaikų linijai“, tai ji galėtų veikti 800 metų, mes statome rūmus valdovams, kurių seniai nebeturime, bet nesirūpiname savo vaikų sveikata šiandien“.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras kalbėjo: „Atstovauju nevyriausybinių organizacijų grupę bei vaikų psichinės sveikatos specialistus. Esame sunerimę dėl liūdnų tendencijų valstybės veikloje, tokių kaip emigracijos mastai ir kitos socialinės problemos. Būtent vaikai aiškiausiai signalizuoja, kad ne viskas yra gerai, kad jie prastai jaučiasi. Prie kelis metus atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos vaikai jaučiasi bene prasčiausiai visoje ES. Prasta savijauta virsta tragedijomis – savižudybėmis, prievarta. Prie dvidešimt metų padėtis psichologinių paslaugų teikimo buvo gerinama, bet vėliau, deja, valdžios požiūris į šią problemą tapo formalus.“
D. Pūro teigimu, dažnai pastebima tendencija, kad valdžios institucijos, tik imituoja girdinčios apie šias problemas, o nevyriausybinės organizacijos, kurios nepalaiko valdžios politikos, būna labai subtiliai baudžiamos mažinant finansavimą.
Jau ketverius „Vaikų linijoje“ dirbanti savanorė Kotryna Bruzdaitė apie savo darbą kalbėjo: „Manau, kad labai svarbu palaikyti kitą žmogų jam sunkiu laikotarpiu. Kažkada perskaičiau tokią citatą „Jei praėjai pro verkiantį vaiką, praradai akimirką tapti laimingu“ – šie žodžiai puikiai atskleidžia, ką man ir mano kolegoms reiškia darbas „Vaikų linijoje“ laimingu. Su vaikais tenka kalbėtis pačiomis įvairiausiomis temomis, teko bendrauti su smurtą patiriančiais vaikais, žmonėmis, kurie jaučiais vieniši, o kartais vaikams norisi pasikalbėti apie tai, ko jie niekada nesiryžtų papasakoti suaugusiems, tad labai svarbi galimybė paskambinti ar parašyti nepažįstamam žmogui, kuris pasiruošęs išklausyti, palaikyti“
Laiškas, kuriuo „Vaikų linija“ kreipėsi pagalbos buvo išsiųtas visiems aukščiausiems šalies vadovams ir institucijoms.
