biudžetas

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Mes dabar turime nepasiskiepijusių pandemiją. Vyriausybės planas pavyko, tačiau planas neišdegė tiems, kurie planavo nieko nedaryti, teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  Jo manymu, visos Vyriausybės priemonės suveikė tiek, kiek ir turėjo suveikti, o problema dabar yra kitur, sakė ministras TV3 žinių „Dienos komentare“.  Praėjusį penktadienį prezidentas jums pasiūlė du kelius, matyt, tiksliau parodydamas vieną kelią. Tai ar ketinate atsistatydinti? Ne, neketinu.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad Vyriausybės siūlomas 2022 metų biudžeto projektas yra per daug optimistinis „išlaidų vakarėlis“. Anot jo, pernelyg optimistiškai suplanuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) neaugs tiek daug, kaip planuojama, dėl to valdžios deficitas bus didesnis. „Greičiausiai biudžeto deficitas sieks ne 3 proc., o daugiau, dėl to, kad BVP nepaveš tokių optimistinių prognozių. Lietuvos ekonomika jau pasiekė priešpandeminį lygį ir augti po 4 proc.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Vidutinė socialinio draudimo pensija nuo kitų metų turėtų augti 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais (11 proc.) iki 489 eurų, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Prioritetas yra skurdo rizikos mažinimas ir čia didžioji dalis išlaidų yra susijusi su pensijų sistema“, – spaudos konferencijoje sakė G. Skaistė.

2022 metų valstybės biudžetą Seimas priims, bet projekto svarstymo procedūra nebus lengva dėl rizikų pasireikšti populizmui, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.  „Sparčiai auganti ekonomika ir valstybės biudžeto pajamos leidžia didinti išlaidas ir tuo pačiu metu mažinti biudžeto deficitą. Todėl tikėtina, kad šis projektas sulauks palaikymo ir Seimo salėje.

Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. (...) Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.

Fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija ateinančių metų biudžete numatyta beveik 103 mln. eurų, pirmadienį pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Užbaigti fizinio barjero statybą – 102,8 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė politikė. Anot jos, dar 4,1 mln. eurų numatyti migrantų srautų valdymui. „Taip pat 26 mln. planuojami tiesiai iš ES kameroms pasienyje įsigyti jau ne iš valstybės biudžeto pajamų“, – dėstė ministrė.

Pirmadienį Vyriausybėje pristatomas svarbiausias 2022 m. finansinis dokumentas – biudžetų rodiklių įstatymo projektas. Nuo to, koks galutinis įstatymas bus priimtas, priklausys, kiek sumokėsime mokesčių ir kiek, kokioms sritims pinigų bus skirta kitais metais. Paprastai kalbant, valstybės biudžeto pajamos – tai visi pinigai, kuriuos į bendrą Lietuvos sąskaitą per metus sumoka gyventojai ir verslas.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2022 metais turėtų siekti 303,137 mln. eurų – 5,5 proc. (17,569 mln. eurų) mažiau nei laukiama šiemet (320,706 mln. eurų). Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 5,533 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,6 proc. (461,3 mln. eurų) ir 9,5 proc. (478,9 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2021 metais. Tai numatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų biudžeto projekte.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai šiemet siūloma atleisti nuo pelno įmokos į valstybės biudžetą mokėjimą. Anot Susisiekimo ministerijos, Lietuvos oro uostų pelno įmoka į biudžetą turėtų sudaryti 4,045 mln. eurų (85 proc. paskirstytinojo pelno), todėl ją sumokėjusi įmonė taptų nemoki. Vyriausybė trečiadienį svarstys Susiekimo ministerijos siūlymą nustatyti, kad Lietuvos oro uostų į valstybės biudžetą mokama pelno įmoka šiemet būtų 1 euras.

Antrus metus iš eilės Lietuvos valstybė patiria daugiau išlaidų nei gauna pajamų. Daugelis ekspertų sutaria, kad kasmet susidarantis deficitas ir toliau auganti valstybės skola trumpuoju laikotarpiu nelaikoma didele grėsme. Tačiau ilgesniu laikotarpiu tai gali sukelti rūpesčių, ypač jeigu pritrūktų pinigų užtikrinti svarbiausias valstybės paslaugas, augant kainoms atitinkamai didinti pensijas ir kitas išmokas.

Lietuvoje sparčiai augant atlyginimams, didėja ir kainos, taigi, ir gyventojų patiriamos išlaidos. Tad įdomu, kaip šiame kontekste keičiasi vidutinės šeimos mėnesio išlaidos? Kiek mažiausiai pinigų Lietuvoje reikia skirti minimaliems mėnesiniams mokyklinio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti? Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas. Skiria apie pusę tūkstančio Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį diskutuos apie savivaldybių finansinio savarankiškumą ir kaip jį stiprinti. Ketinama aptarti siūlymą leisti savivaldybėms papildomai skolintis, jei šios lėšos būtų skiriamos finansiškai atsiperkančioms investicijoms, sako BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. „Tam reikėtų koreguoti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, dėl to būtų reikalingas platus politinis sutarimas“, – BNS sakė M. Majauskas.

Valstybės biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį gavo 5,223 mlrd. eurų pajamų – 1,229 mlrd. eurų (30,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Pajamų iš mokesčių gauta 4,855 mlrd. eurų – 1,138 mlrd. eurų (30,6 proc.) daugiau, praneša Finansų ministerija.  Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos šiemet buvo 1,378 mlrd. eurų (17,3 proc.) didesnės nei pernai tuo pat metu.

Spartesniam pensijų didinimui ir naujoms išmokoms pinigų bus ieškoma ir valstybės biudžete, ir „Sodros“ rezerve. Jame laikyti pinigų juodai dienai neapsimoka, nes jie nuvertėja. Papildomos valstybės išlaidos jos skolos per daug išauginti neturėtų, nes ekonomika augs sparčiau, dėl to ir mokesčių bus surinkta daugiau. Taip mano finansų ministrė ir Seimo narė, konservatorė Gintarė Skaistė. Netrukus 40 m. gimtadienį švęsianti politikė pripažįsta, kad jos šeima bendro biudžeto neturi.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

Paulius Motiejūnas penktadienio popietę pristatė ateinančio sezono biudžetą, su kuriuo bandys pasiekti stipriausiųjų komandų aštuonetą. „Žalgirio“ direktorius atskleidė, kad kito sezono biudžetas turėtų būti daugmaž 7 mln. Eur, tačiau lūkesčiai dėl rezultatų – nesikeičia. „Darome saugesnį variantą. Kalbant apie komandą – dabartinis biudžeto projektas nėra įkvepiantis. Tai yra netoli 7 mln. Eur, bet mūsų ambicijos tikrai nesikeičia.

Trečiadienį Gitanas Nausėda pasirašė Seimo patikslintą 2021 m. valstybės biudžetą, praneša Prezidento kanceliarija. Pasak pranešimo, pasirašydamas biudžeto pakeitimus prezidentas pažymėjo, kad Seimo valdančioji koalicija nepasinaudojo proga pristabdyti pandemijos metu augančios pajamų nelygybės tarp dirbančių Lietuvos žmonių. „Biudžeto korekcija dabar yra būtina, nes turime skirti didesnes lėšas sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti ir krašto gynybai.

Po ilgų ir triukšmingų derybų Seimas patikslino šių metų valstybės biudžeto skaičius. Valdantieji papildomus šimtus milijonų eurų skiria vakcinoms ir medikų algų priedams, dešimtys milijonų keliaus pasienio su Baltarusija punktams stiprinti, vienišų pensininkų išmokoms. Tiesa, opozicija pasigedo pinigų žvyrkeliams, švietimo sektoriui ar net… oranžerijai. Neliko vietos ir prezidento Nausėdos siūlytam neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui.

Seimas priėmė patikslintą šių metų „Sodros“ biudžetą. Už jį balsavo 89 Seimo nariai, susilaikė 15.    „Sodros“ biudžetas tikslinamas prognozuojant, kad šiemet darbo užmokesčio fondas augs 8,3 proc. – 3,1 punkto sparčiau nei planuota 2020 metų gruodį. Fondo pajamos didėja 204 mln. eurų, išlaidos – 95 mln. eurų, o bendros pajamos sieks apie 5,332 mlrd. eurų, išlaidos – 5,087 mlrd. eurų.

Seimas patikslino šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.   Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 30 susilaikė.  PSDF biudžeto įplaukos siekia 2,587 mlrd. eurų – 109 mln. eurų daugiau nei gruodį patvirtintame biudžete. Jo išlaidos siekia 2,489 mlrd. eurų – 11,3 mln. mažiau.

Antradienį Seimas galutinai pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžeto projektui. Jame įtvirtinami svarbiausi rodikliai, kiek mokesčių sumokėsime ir kokioms reikmėms jie bus išleisti. Planuojama, kad šiemet gyventojai ir verslas sumokės daugiau mokesčių, nei buvo numatyta praėjusį gruodį.

Seimas po antrojo svarstymo pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui, už kurį galutinai bus balsuojama birželio 22 d. Už šį sprendimą balsavo 81 Seimo narys, prieš – 1, susilaikė 35 parlamentarai. „Birželio mėnesį atnaujinus ekonominės raidos scenarijų turime koreguoti valstybės biudžetą dėl pasikeitusių makroekonominių rodiklių ir pasikeitusių valstybės pajamų prognozių.

2022 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,5 proc., sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Pirminiai skaičiai biudžeto derybose, planuojame, kad 3,5 proc. biudžeto deficito turėtų būti ateinančiais metais“, – Seime antrą kartą svarstant 2021 metų tikslinamą valstybės biudžetą pareiškė ministrė.  Tačiau, pasak jos, kol kas dar išlieka daug neapibrėžtumų, todėl skaičiai gali kisti. „Reikės žiūrėti į balansą tarp galimybių ir įsipareigojimų“, – aiškino G. Skaistė.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui. Dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir augančios ekonomikos, daugelis atnaujintų jo rodiklių gerėja. Artimiausiu metu patobulintas projektas turėtų būti priimtas Seime. „Atnaujinus pajamų prognozes matome, jog reikšmingai mažėja valdžios sektoriaus deficitas – šiuo metu jis sieks 6,9 proc. BVP.

Finansų ministerija pirmadienį pateikė derinti patobulintą 2021 m. biudžeto projektą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas valstybės sienos apsaugai ir Lietuvos finansiniams įsipareigojimams NATO. Tuo pačiu, įvertinus atnaujintą Ekonominės raidos scenarijų, patobulintame valstybės biudžete mažėja valdžios sektoriaus deficitas. Atnaujintas 2021 metų biudžeto projektas šią savaitę bus pateiktas Vyriausybei ir Seimui, teigiama ministerijos pranešime.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytiems Kernavės piliakalniams tvarkyti perskirstomame valstybės biudžete numatyta 360 tūkst. eurų, teigia kultūros ministras Simonas Kairys. Jis penktadienį lankėsi Kernavėje, kur susitiko su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovu Ramojumi Kraujeliu bei apžiūrėjo vietovę. „Kernavės piliakalniams tvarkyti šių metų biudžeto perskirstyme numatyta 360 tūkst. eurų. Apžiūrėjome, įvertinome situaciją.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3900 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,288 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų gegužės 3 dieną obligacijų taip pat parduota už 10 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,274 procento.

Seimas po svarstymo pritarė patikslintam 2021 metų „Sodros“ biudžeto projektui: už balsavo 120 Seimo nariai, o susilaikė keturi. „Valstietis“ Linas Kukuraitis teigiamai įvertino tai, kad dalis kovidinių lėšų „Sodrai“ kompensuojama iš valstybės biudžeto. Pasak jo, tai sudaro galimybę ir toliau „Sodrai“ kaupti rezervą, būtiną žvelgiant tiek į demografines, tiek ir ekonomines perspektyvas.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Seimas imasi valstybės biudžeto projekto, o diskusijos nuo pat pirmos akimirkos peraugo į konservatorių ir valstiečių „ping-pongą“ – kuriems gi valdant Lietuvos skola mažesnė. Buvęs premjeras iki beveik penkių milijardų eurų išsipūsiančią skolą išvadino nepadoria. Konservatoriai siūlo pasižiūrėti į veidrodį. O Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas taip ir liko nepradėtas svarstyti, nes opozicija tikėjosi prie tribūnos išvysti ministrą Dulkį, tačiau pasirodė tik viceministrė.

Vyriausybė yra nusiteikusi didinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) finansavimą, bet jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi stiprinti (centrą) ir mano, kad reikėtų stiprinti ir tyrinėjimus, kuriuos atlieka centras, ir kurie yra labai svarbūs, ir tie patys tyrinėjimai Antakalnio kapinėse, ir daugelį kitų veikų, kuriuos centras atlieka“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Antradienį Seime pradedamas svarstyti patobulintas šių metų valstybės biudžeto projektas. Jį reikia patobulinti tam, kad nepritrūktų pinigų pandemijai suvaldyti ir iš jos sėkmingai išeiti. Po pateikimo projektą nagrinės visi Seimo komitetai, vėliau jo svarstymas grįš į posėdžių salę. Projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė vylėsi, kad dėl masinės vakcinacijos, šiemet pavyks grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Finansų ministerija patikslinto biudžeto projekte nurodė, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet bus gerokai didesnis nei buvo planuota anksčiau ir sieks 8,4 proc. BVP, arba daugiau nei 4 mlrd. Eurų. Ekonomistas pastebi, kad dėl to sulauksime labai rimtų pasekmių. Socialiniame tinkle „Facebook“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rašė, kad pasekmės bus rimtos, tačiau visai ne tokios dėl kurių nerimaujama.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Penktadienį ministrų kabinetas pritarė patobulintam šių metų valstybės biudžetui ir su juo susijusiems įstatymų projektams. Šiemet ketinama išleisti beveik 732 mln. eurų daugiau, palyginti su praėjusį gruodį patvirtintu biudžetu. „Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui.

Šių metų valstybės biudžeto pajamas Vyriausybė siūlo didinti 572,254 mln. eurų (5,1 proc.), o išlaidas – 731,69 mln. eurų (4,6 proc.). Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete. Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc.

Lietuvoje galiojanti tvarka, kai kartu su biudžeto įstatymu priimami mokesčiai gali įsigalioti greičiau nei po šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT teigimu, tokia Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostata prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

Valstybės valdomas Registrų centras į valstybės biudžetą perves 9,6 mln. eurų pelno įmoką – beveik visą pernai uždirbtą grynąjį pelną. Pasak Registrų centro, tai didžiausi iki šiol įmonės sumokėti dividendai. 2020-aisiais Registrų centras valstybei išmokėjo 2,8 mln. eurų, užpernai – 1,46 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln. eurų, bendrovės audituotos pajamos augo 13 proc. iki 48,3 mln.

Centrinės valdžios deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 577,7 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 415,1 mln. eurų blogesnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jo deficitas buvo 162,6 mln. eurų, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo 3,487 mlrd. eurų, išlaidos – 4,024 mlrd. eurų.

Valdžios koridoriuose – naujas pluoštas siūlymų, kaip papildyti žmonių kišenes. Opoziciniai socdemai užsimojo pamaloninti būsimus tėvelius – už kiekvieną gimusį vaiką skirti 800 eurų vienkartinę išmoką. Ir – leisti susigrąžinti iki dviejų tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio. Ekonomistai tai vadina populizmu. Tuo metu prezidentas Nausėda ragina vėl pusšimčiu eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai esą pagelbės ne tik tėvams, bet visiems, kurie Lietuvoje uždirba mažiausiai.

Mažesni gyventojams taikomi mokesčiai galėtų padidinti realias jų pajamas, paskatinti dirbti, taip naudos gautų ne tik dalis verslų, kuriems veikiausiai bus sumažintas pridėtinės mokestis. Įgyvendinus prezidento pasiūlymą, mažiausios algos galėtų išaugti apie 10 eurų per mėnesį. Apie neapmokestinamojo pajamų didžio (NPD) didinimą ir kitas mokestines iniciatyvas, taip pat kitas temas antradienį kalbėjosi prezidentas Gitanas Nausėda ir šalies verslo atstovai.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-kovo mėnesiais mėnesį pajamų gavo 247 mln. eurų (10 proc.) daugiau nei planuota bei 180,3 mln. eurų (7,1 proc.) daugiau nei 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų į valstybės biudžetą per šių metų tris mėnesius gauta 2,215 mlrd. eurų – 8,2 proc. (167,4 mln. eurų) daugiau nei 2020 metų sausio-kovo mėnesiais, pajamų iš mokesčių gauta 2,115 mlrd. eurų, arba 8,9 proc. (173,1 mln. eurų) daugiau, pranešė Finansų ministerija.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad Vyriausybei teks tikslinti šių metų valstybės biudžetą dėl išlaidų kovai su COVID-19 pandemija. Vis dėlto premjerė ramina nuogąstaujančius, kad šalis dėl finansinių nuostolių gali atsidurti ten, kur per 2008–2009 metų pasaulio ekonominę krizę. Seimo narys Valdemaras Valkiūnas I. Šimonytės Seime ketvirtadienį teiravosi, kodėl Vyriausybė ketina peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.