audra

Finansų ministrui paskelbus, kad šalį nusiaubusios audros padariniai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 17 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad jei įmonei neužteks savo lėšų, jų gali būti skirta iš valstybės biudžeto. „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos“, – LRT televizijai sakė T. Valys.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai, elektros vis dar neturi 8 tūkst. vartotojų, BNS teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. Rasa Juodkienė pabrėžė, kad elektros tiekimas po audros jau atstatytas 97 proc. klientų. „97 proc. klientų esame atstatę (elektros tiekimą – BNS). 8 tūkst. dar neturi (elektros – BNS), iš jų nemaža dalis yra negyvenama – tai yra sodai, sodybos, kurios yra labai arba išvis negyvenamos, garažai ir kiti panašūs objektai“, – BNS sakė R. Juodkienė.

Antradienį audringiems orams užgriuvus Lietuvą, gyventojai fiksavo kvapą gniaužiančius vaizdus. Štai vieną įspūdingiausių kadrų apie 16 valandą pavyko įamžinti vilnietei Jolitai Petrusevičiūtei. Moteris užfiksavo, kaip padangę prie televizijos bokšto nutvieskė dvigubas žaibas.  Užfiksavo viesulą Antradienį taip pat užfiksuotas ir viesulas. Jis pastebėtas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.

Gėlės, šypsenos, jaudulys ir pirmasis skambutis – šiandien į mokyklas sugrįžo moksleiviai. Tačiau mokyklos rugsėjį pradeda ir su rimtomis problemomis: šalyje vis dar trūksta apie 300 mokytojų, o jau dirbantiems neretai tenka milžiniški krūviai. Šiąnakt latvius ir estus iš lovų vėl kėlė oro pavojus. Ukrainai atakuojant taikinius Rusijoje, keli dronai įskrido į Estiją, pavojų paskelbė ir Latvija. Vidury nakties gyventojai gavo perspėjimo žinutes.

Šių metų rugsėjo 1-oji Lietuvoje – trankiausia nuo žaibų išlydžių stebėjimo pradžios 2011 metais, teigia sinoptikai. „Nuo šiandienos paryčių iki 16:30 val. Lietuvoje užfiksuota net ~6,5 tūkst. žaibų išlydžių (šis skaičius dar negalutinis). Tarsi audringą vasaros dieną.  2011–2025 m. laikotarpiu per visą rugsėjo mėnesį vidutiniškai būdavo užfiksuojama tik ~3 tūkst. išlydžių. Taigi, vien per šiandieną jų priskaičiuota dvigubai daugiau“, – informuoja meteo.lt sinoptikai.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Antradienį Lietuvoje siaučia audra – meteorologai įspėjo visas 10 apskričių dėl pavojingų orų: stipraus lietaus, perkūnijos ir vėjo gūsių. Tuo metu gyventojai socialiniuose dalijasi ir vėl užfiksavę viesulą. Antradienį viesulas užfiksuotas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.“ – socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ dalijasi viesulo vaizdais vyras.

Rugsėjo 1-ąją Lietuvą užgriuvo audringi orai: skendo šalies gatvės, dangų raižė žaibai. Nors sinoptikai praneša, kad intensyviausi lietaus su perkūnija debesys traukiasi, perspėjimai išlieka 2 apskritims.

Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. ,,Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Draudikai dėl rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų, teigia Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis. „Mes esame registravę beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių iš mūsų klientų – tiek juridinių, tiek fizinių asmenų. Bendra (padaryta žala – ELTA) yra šiek tiek daugiau nei 13 mln. eurų“, – Eltai sakė A. Romanovskis. Pasak jo, apie 80 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sieks kompensacijos klientams dėl elektros tiekimo sutrikimų už viršytą 72 valandų terminą. Papildomai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo iniciatyva tiesioginių nuostolių kompensacijoms numato skirti dar 2 mln.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) 12 vaivadijų paskelbė pirmojo lygio perspėjimus dėl audrų. Tuo pat metu dalies Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai turi ruoštis karščiams. Vyriausybinis saugumo centras Mažosios Lenkijos vaivadijos gyventojams išsiuntė specialų perspėjimą dėl orų. Remiantis prognozėmis, audras gali lydėti smarkios liūtys – gali iškristi nuo 20 iki 35 mm kritulių, vėjo gūsiai gali siekti 85 km/val., o kai kur galimas ir krušos iškritimas.

Lietuvoje – ypatinga šventė. Lygiai prieš 33 metus iš mūsų šalies išvyko paskutinis rusų kareivis. Mūsų diplomatai ir politikai kelis metus sudėtingai derėjosi su Kremliumi, kad šis iš Lietuvos išvestų savo karius-okupantus. Kaip pasakoja vienas iš derybinės grupės narių, Kremlius iš pradžių nė nesuprato reikalavimo – nesijautė okupantais ir nesuprato, kad lietuviai nenori savo šalyje matyti sovietų karių.

Po Lietuvą nusiaubusios audros be elektros vis dar lieka 17 tūkst. vartotojų, o ESO žada tiekimą visiškai atkurti iki ketvirtadienio. Atvirai diskutuojama, ar tokio masto krizę lėmė išskirtinė stichija, ar vis dėlto nepakankamas pasirengimas. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai ir daliai vartotojų vis dar neturint elektros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką, o už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.

Rugpjūčio 22 dieną praūžus audrai ir dėl jos visoje Lietuvoje be elektros likus nemažai daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį skelbia, kad operatoriai visiškai atkūrė tinklų veiklą, ryšio paslaugos vartotojams teikiamos įprastu režimu. „Po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubusią audrą, be elektros visoje Lietuvoje palikusią beveik 270 tūkst. vartotojų, priskyrė avarijai ‒ tokį sprendimą neeiliniame posėdyje pirmadienį priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Tai leis „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) mokėti kompensacijas nuo audros sukeltų elektros sutrikimų nukentėjusiems vartotojams. „Ši audra buvo išskirtinio masto, jos padariniai elektros tiekimui buvo juntami visoje Lietuvoje.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį elektros vis dar neturint 17 tūkst. vartotojų, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas sako, kad elektros atstatymo terminą reikėjo nukelti dėl žalos masto bei pažeidimų tipų. Renaldas Radvila žada, jog visiems vartotojams elektros tiekimas bus atkurtas iki ketvirtadienio. „Mūsų prognozės remiasi tuo, ką mes matome tinkle, kokius mes matome pažeidimo tipus ir pažeidimo mastą.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį ryte elektros vis dar neturi 17 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas.

Europą vis dažniau alinant karščio bangoms, sausroms ir gaisrams, jų pasekmes gali pajusti ir Lietuva. Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs orai gali ne tik kelti maisto kainas, bet ir keisti žmonių vartojimo įpročius bei skatinti vis didesnę klimato migraciją. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atveriamas valstybės rezervas – generatoriai, kad daugiau žmonių būtų galima užtikrinti būtiniausius poreikius ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta.  Kaip rašoma ESO pranešime spaudai, elektros tiekimas jau atstatytas apie 90 proc. klientų, tačiau dėl itin sudėtingų pažeidimų vis dar yra likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros šeštadienį elektros vis dar neturi 30 tūkst. vartotojų, skelbia „Energijos skirstymo operatorius“. Anot jo, tiekimas visiškai atkurtas Klaipėdos, Šiaulių regionuose, kituose regionuose taip pat pašalinta didžioji dalis sutrikimų. „Šiuo metu visoje Lietuvoje dar yra likę apie 30 tūkst. klientų, kuriems tiekimas neatstatytas dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų“, – teigiama pranešime.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto galimybę nuo praėjusio savaitgalio audros nukentėjusiems ūkininkams sudaryti sąlygas pasinaudoti jau veikiančia lengvatinių paskolų priemone, atskiro finansavimo mechanizmo kurti šiuo metu neplanuojama.

Savaitgalį Lietuvą talžiusi audra skaudžiai smogė žemės ūkiui. Didžiausi nuostoliai fiksuojami Žemaitijoje, kur dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, o žieminių rapsų sėja gali vėluoti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Praėjusio savaitgalio audrai tūkstančius vartotojų palikus be elektros bei mobiliojo ryšio, viena Valstybės kontrolės vadovų sako, kad sprendžiant tokią krizę kartu turi veikti visa grandinė tarnybų ir valstybės institucijų.

Po Lietuvą užklupusios neįprastos vasaros audros klimatologas įvertino, ko galima tikėtis šį rudenį. Nors vienos audros negalima tiesiogiai sieti su artėjančio sezono orais, ekspertas atkreipė dėmesį į ilgalaikę tendenciją – pastaraisiais dešimtmečiais šiltesni orai vis dažniau užsitęsia į rugsėjį. Vis dėlto, pasak jo, šios vasaros orai savaime nereiškia, kad ruduo būtinai bus šiltas.

Po smarkios savaitgalio audros dideliam skaičiui gyventojų dar neatkūrus elektros tiekimo, prezidentas Gitanas Nausėda „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) komunikaciją vartotojams vadina klaidinga. Šalies vadovas taip pat ragina Valstybės kontrolę (VK) po pilno elektros atkūrimo įvertinti esamą kompensacijų gyventojams tvarką. „Praėjus daugiau nei trims paroms nuo audros pradžios elektros energijos tiekimas vis dar nėra atstatytas dideliam vartotojų skaičiui.

Dėl savaitgalį praūžusios audros padarinių Ignalinos, Mažeikių ir Kupiškio rajonuose paskelbtos savivaldybės lygio ekstremalios situacijos. Ignalinos rajone situacija paskelbta antradienį, Mažeikių ir Kupiškio – trečiadienį. Anksčiau ekstremalią situaciją paskelbė Kazlų Rūdos, Anykščių, Biržų, Telšių rajono savivaldybės.

Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje be elektros likus nemažai daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia, kad situacija toliau gerėja.   „Per kelias dienas matome labai reikšmingą situacijos pagerėjimą. Nuo rugpjūčio 24 dienos, kai neveikė 516 bazinių stočių, šis skaičius sumažėjo iki 72. Tai rodo, kad ryšio operatorių ir kitų infrastruktūros valdytojų atkūrimo darbai duoda rezultatą“, – pranešime teigė RRT tarybos narys Darius Kuliešius.

Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros draudikai jau fiksuoja bent 5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o jų skaičius dar turėtų augti, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. Pasak jo, nemažą dalį registruotų įvykių sudaro verslo patirta žala. „(Audra verslą – ELTA) taip pat paveikė kaip ir gyventojus. Aš pats, būdamas draudikų atstovu, šiam rytui žinau, kad bent 5 tūkst. draudžiamųjų įvykių buvo fiksuota ir jų bus fiksuota daugiau.

Savaitgalį Lietuvą talžiusios audros pasekmes pajuto daugybė gyventojų – kai kurie žmonės ilgam liko be elektros. Tačiau daliai jų netikėtumai nesibaigė ir jai dingus: „Ignitis“ programėlėje gyventojai pastebėjo, kad, nors namuose elektros nėra, suvartojamos elektros energijos kiekis ir toliau auga.  Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovė Rasa Juodkienė trečiadienio rytą BNS informavo, kad dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros elektros vis dar neturi 74 tūkst.

Po Lietuvą nusiaubusios audros ir milijoninių nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją. Tai leis nukentėjusiems ūkininkams išvengti dar didesnių nuostolių – baudų – dėl to, kad nevykdo įsipareigojimų tiekti produkciją. Skaičiuojama, kad nukentėjo beveik 60 tūkstančių hektarų pasėlių. O vienas ūkininkas, sutrikus elektrai, prarado apie 30 tūkstančių broilerių viščiukų. 74 tūkstančiai vartotojų vis dar neturi elektros. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Praėjusių metų ekstremalių oro sąlygų padariniai Vakarų Lietuvos ūkiuose jaučiami ir šiemet – ūkininkai dar nespėjo nuimti dalies derliaus, o savaitgalį regioną užklupę rekordiniai krituliai situaciją dar labiau apsunkino. Dėl perteklinio vandens vėluoja žieminių rapsų sėja, dalis jau pasėtų pasėlių gali žūti, o ūkininkai kol kas tik pradeda skaičiuoti audros padarytus nuostolius.

Savaitgalį audrai visoje Lietuvoje apgadinus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus tūkstančiams gyventojų bei įmonių, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia skirti daugiau finansinių resursų elektros generatoriams. „Pamatėme, kur yra silpnosios vietos, pamatėme, kad baterijų pajėgumai toli gražu ne visada pasiteisina.

Savaitgalį Lietuvą nusiaubusi audra suteikė nemažai gerų pamokų ir parodė, kur yra valstybės silpnosios vietos, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Žvelgiant į priekį, mums tikrai reikia padaryti darbų, kurie leistų sumažinti nuostolius ateityje. Ši audra sukėlė ir suteikė nemažai gerų pamokų, ką reikia padaryti“, – žurnalistams prezidentūroje teigė G. Nausėda.

Po smarkios šeštadienio audros šalyje daliai gyventojų ir verslų vis dar neturint elektros, o ūkininkams skaičiuojant nuostolius, Vyriausybės paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta trečiadienio posėdyje. Ministerijos duomenimis, audra ypač didelę žalą padarė Vakarų Lietuvos regionui, neigiamas poveikis įvairiems pasėliams siekė nuo 30 iki 60 proc., galėjo nukentėti apie 56 tūkst. hektarų pasėlių.

Dėl savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros be elektros vis dar likę dešimtys tūkstančių gyventojų. Gyventojams trūksta vandens, maisto, medikamentų, kalba savivaldybių atstovai. Po audros visuomenėje kilo pasipiktinimas ne tik dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms, bet ir dėl prezidento Gitano Nausėdos komunikacijos. Kalbinti komunikacijos ekspertai sako, kad šalies vadovas neturi galių likviduoti stichinės nelaimės sukeltų padarinių.

Savaitgalį praūžus didelei audrai visoje Lietuvoje padarius nemažos žalos žmonių ir įmonių turtui, „Lietuvos draudimas“ jau įregistravo daugiau kaip 4,6 tūkst. prašymų atlyginti bendrą 3,6 mln. eurų žalą. Bendrovės ekspertai pirmadienį preliminariai skaičiavo, kad bendra audros nuostolių suma gali siekti iki 3 mln. eurų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinė žalos suma siekia apie 800 eurų, o didesnių nei 10 tūkst.

Savaitgalį praūžusiai audrai visoje Lietuvoje apgadinus itin daug elektros tinklų ir be elektros likus daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nėra atsparaus, visą šalį dengiančio elektroninio ryšio. „Reikia atvirai pasakyti, kad šiandien mes Lietuvoje neturime vienodai atsparaus, visą Lietuvą dengiančio elektroninio ryšio.

Dėl Lietuvą nusiaubusios audros sukeltos žalos Vyriausybė svarsto visoje šalyje skelbti ekstremalią situaciją. Trečią parą nesulaukdami elektros, didžiulius nuostolius skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas, ūkininkai. Sutrikus elektros, vandens ir mobiliojo ryšio tiekimui, jau dreba ir ESO vadovo kėdė, kurio alga per mėnesį viršija 9 tūkst. eurų.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Užlietas būstas, ant automobilio užvirtęs medis ar po elektros sutrikimo sugedusi buitinė technika gali atsieiti šimtus ar net tūkstančius eurų. Tačiau po nelaimės itin svarbu ne tik įvertinti patirtus nuostolius – vienas skubotas veiksmas gali vėliau gerokai apsunkinti bandymą atgauti pinigus.

Dėl savaitgalį Lietuvoje siautusios audros Telšių rajono savivaldybė antradienį paskelbė ekstremalią situaciją. „Potvarkį (dėl ekstremalios situacijos – BNS) pasirašiau prieš kelias minutes, – BNS teigė rajono vadovas Tomas Katkus. – Iš esmės tokį sprendimą lėmė labai didelis kritulių kiekis, kuris patvindė laukus, patvindė melioracijos kanalus, gatves tam tikrose vietose.“ Pasak jo, ekstremali situacija leidžia audros padariniams šalinti naudoti mero rezervą.

Labiausiai nuo savaitgalį Lietuvą užklupusios audros nukentėjusiems regionams šiuo metu labiausiai trūksta elektros generatorių, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba. „Pirmiausia, ko ypatingai reikia labiausiai nukentėjusiems regionams – tai didesnio generatorių skaičiaus.

Dėl savaitgalį praūžusios audros maždaug 50 tūkst. gyventojų netekus mobiliojo ar interneto ryšio, prezidento patarėjas pabrėžė, kad telekomunikacijų bendrovių turimi mobilaus ryšio bokštai turėtų turėti elektros generatorius – tai leistų ilgesniam laikui užtikrinti jų veiklą. „Taip pat regionuose buvo susidurta su ryšio problemomis – telekomunikacijų bokštai neveikė ir apie 50 tūkst. vartotojų neturėjo ryšio.

Lietuvą nusiaubusi audra buvo viena stipriausių nuo 2024 metų, o tokių stichinių reiškinių ateityje gali tik daugėti. Klimatologas įspėja, kad stiprėjant klimato kaitai vis dažniau susidursime su ekstremaliais orų reiškiniais. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universisteto profesorius Arūnas Bukantis.