audra

Vyriausybė trečiadienį pritarė Audrų paketui, kuriuo numatoma iki 2030 metų sustiprinti elektros tinklą, spartinti kabeliavimo tempus, didinti generatorių rezervą. Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug 0,5 mlrd. eurų. Keliamas tikslas 2030-iesiems, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia buvo rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus. Vietoje 270 tūkst. vartotojų jų turėtų būti atjungta maždaug 60 tūkst.

Prieš beveik tris savaites visoje Lietuvoje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams ir dėl to Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Žemės ūkio ministerija skelbia, kad labiausiai nuo jos nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai. Kaip BNS informavo ministerija, labiausiai nukentėjo ankštinių, nespėtų nukulti grūdinių, gyvulių pašarinių kultūrų pasėliai, taip pat ir įvairios daržovinės kultūros.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia nesitikintis, kad nuo rugpjūčio audros nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams Europos Komisija (EK) skirtų reikšmingas kompensacijas. Anot jo, dėl europinės paramos konkuruos ir nuo sausrų bei kitų stichijų nukentėjusios šalys. „Turbūt tikėtis kažkokių labai didelių kompensacijų sunku, vertinant bendrą situaciją ir Europos fondą, kuris dar net nėra patvirtintas.

Vis dar tvarkant rugpjūčio pabaigoje šalį nusiaubusios audros padarinius, „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) valdančios valstybinės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas akcentuoja, kad elektros tinklas turi būti pasirengęs tokio masto stichijoms ateityje ir tam gali reikėti naujų politinių sprendimų. Pasak jo, šalis lenktyniauja su gamta ir po 2024 m. praūžusios audros priimtų priemonių gali nepakakti.

Prieš daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturint beveik 700 vartotojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius kartoja, kad turi būti keliamas tiek bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), tiek jos akcininkės, energetikos grupės „Ignitis grupė“ atsakomybės klausimas.

Po savaitgalinių liūčių Vakarų Lietuvoje vanduo sukėlė potvynį Kartenos seniūnijoje. Pačiame miestelyje po Minijos upės vandeniu atsidūrė sodai, daržai, kiemai bei rūsiai. Gelmėse pūva derlius. Netoli esančio upelio srovė tapo tokia stipri, kad nuplovė kelią su visomis perlaidomis. O namo nebegalintys grįžti žmonės, privalo daryti milžinišką lankstą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjus dviem savaitėms po audros, dalis Anykščių rajono gyventojų vis dar laukia atkurto elektros tiekimo. Meras Kęstutis Tubis teigia, kad situaciją apsunkina ESO darbų organizavimo problemos ir prasta komunikacija. Apie tai „Žinių radijuje“ kalbėjo Anykščių meras Kęstutis Tubis. Be elektros žmonės gyvena daugiau nei 2 savaites Kiek žmonių šiai dienai dar neturi elektros dėl prieš dvi savaites praūžusios audros? Šiuo metu yra atjungti 221 klientas.

Ekstremalūs orai ir netikėtos stichijos Lietuvoje vis dažniau primena skaudžią realybę – vos per kelias akimirkas galime likti ne tik be ryšio ar vandens, bet ir be elektros energijos. Tačiau audrai praūžus, prasideda kita problema: masiškai į parduotuves patraukę gyventojai iš nežinojimo daro brangiai kainuojančias klaidas.

Praėjus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios didžiulės audros, ūkininkų situacija negerėja – dėl besitęsiančių kritulių fiksuojama vis nauja žala derliui, o dalis žemdirbių jau nerimauja, ar spės pasėti žieminius javus, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas. „Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai. Dienos trumpėja, naktys ilgėja, orai prastėja.

Nors po Lietuvą siaubusios audros praėjo daugiau nei savaitė, jos padariniai nesutvarkyti iki šiol: dalis ūkių vis dar neturi elektros, o laukuose pūva nespėtas nuimti derlius. Kiek realiai nukentėjo šalies ūkininkai, kokio derliaus neteksime ir ar po šios stichijos pirkėjams reiks giliau atverti pinigines parduotuvėse?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.

Lenkiją penktadienio naktį ir šeštadienio rytą talžius audrai, ugniagesiai per parą visoje šalyje sulaukė 1 153 iškvietimų dėl vėjo padarytos žalos, pranešė portalas „TVP World“. Daugiausia iškvietimų iki šeštadienio 7 val. ryto – 306 – užregistruota vakarinėje Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, pranešė ugniagesių tarnyba.

Po prieš dvi savaites Lietuvoje praūžusios audros, šeštadienį elektros šalyje vis dar neturi apie 2 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Anot bendrovės, elektros tiekimas jau atkurtas daugiau nei 99 proc. klientų. Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Utenos regione. „Sudėtingiausia situacija išlieka Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine, Radviliškio savivaldybėje – čia elektros neturi 1,9 tūkst.

Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes. Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 3,2 tūkst. vartotojų, šeštadienio rytą rodo įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atjungimų žemėlapis. ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, o vėliau – iki šios savaitės ketvirtadienio. Po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

Trylikta para be elektros – štai su tokia realybe vis dar gyvena kai kurie žmonės po beveik prieš dvi savaites praūžusios audros. Skaičiuojama, kad iš viso be elektros Lietuvoje – dar apie pustrečio tūkstančio vartotojų. Anot ESO, gedimus šiuo metu šalina daugiau kaip šimtas brigadų ir darbus planuoja baigti artimiausiomis dienomis. Tačiau ramiai atsikvėpti gyventojams dar nepavyks – sinoptikai įspėja apie artėjantį itin neramų savaitgalį.

Sinoptikams prognozuojant liūtis ir gūsingą vėją, sostinėje stiprinamas tarnybų pasirengimas galimiems audros padariniams, penktadienį pranešė „Grinda“. Meteorologų duomenimis, penktadienį, artėjant vidurnakčiui, Vilniuje numatomas smarkesnis lietus – stipriausiu metu gali iškristi daugiau kaip 10 milimetrų kritulių per valandą.  Šeštadienio dieną lietus aprims, tačiau vėjo gūsiai vietomis gali siekti iki 18 metrų per sekundę.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja lankytojus po stiprios audros neskubėti į miškus ir pažintinius takus. Zarasų ir Anykščių krašte praūžę galingi vėjai išvertė daugybę medžių, o kai kuriose vietose lankytis tapo pavojinga. Direkcija pabrėžia, kad dalis takų yra užversti, o kai kur prieiti prie lankytinų objektų šiuo metu neįmanoma.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išaugo apie 1 mln. eurų ir sieks apie 18 mln. eurų. Tačiau ši suma dar bus tikslinama, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai dar tęsiami, pranešė Finansų ministerija.

Bendras šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis gali siekti 18 mln. eurų – 1 milijonu eurų daugiau, nei buvo vertinta anksčiau, skelbia Finansų ministerija. Teigiama, jog atnaujinus faktinius elektros tiekimo atkūrimo terminus ir klientų, kuriems tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, duomenis, preliminari kompensacijų suma padidinta iki maždaug 6 mln. eurų. Elektros tinklo atkūrimo kaštų vertinimas tuo metu nesikeičia – apie 10 mln. eurų, dar 2 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje rengia pasitarimą, kaip tvarkytis su audrų padariniais. Kaip BNS informavo Prezidentūra, bus aptartos svarbiausios priemonės audrų keliamoms problemoms spręsti. Pasitarime be G. Nausėdos dalyvaus premjeras Mindaugas Sinkevičius, energetikos ministras Lukas Savickas, finansų ministras Taurimas Valys, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, taip pat Anykščių, Utenos bei Molėtų rajonų merai.

Valdantieji socialdemokratai vis garsiau kalba apie valstybinių energetikos bendrovių ESO ir „Ignitis“ vadovų atsakomybę dėl Lietuvą smarkiai nusiaubusios audros padarinių. Esą jie nepasimokė iš prieš dvejus metus Lietuvoje praūžusios audros pamokų. Dešinieji jau įtaria, kad socdemai tiesiog rado progą į įtakingus postus, valdančius milijardus eurų, prastumti savus žmones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žaibo iškrovos antradienio popietę Lietuvoje sukėlė net tris gaisrus. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad ugniagesiai gelbėtojai per kiek daugiau nei 20 minučių gavo tris pranešimus apie žaibo sukeltus gaisrus. Incidentai užfiksuoti Kėdainių, Anykščių ir Zarasų rajonuose – žaibas trenkė į gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą. Tarnyba kartu primena, ką būtina žinoti prasidėjus perkūnijai ir kur slėptis išgirdus griaustinį.

Finansų ministrui paskelbus, kad šalį nusiaubusios audros padariniai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 17 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad jei įmonei neužteks savo lėšų, jų gali būti skirta iš valstybės biudžeto. „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos“, – LRT televizijai sakė T. Valys.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai, elektros vis dar neturi 8 tūkst. vartotojų, BNS teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. Rasa Juodkienė pabrėžė, kad elektros tiekimas po audros jau atstatytas 97 proc. klientų. „97 proc. klientų esame atstatę (elektros tiekimą – BNS). 8 tūkst. dar neturi (elektros – BNS), iš jų nemaža dalis yra negyvenama – tai yra sodai, sodybos, kurios yra labai arba išvis negyvenamos, garažai ir kiti panašūs objektai“, – BNS sakė R. Juodkienė.

Antradienį audringiems orams užgriuvus Lietuvą, gyventojai fiksavo kvapą gniaužiančius vaizdus. Štai vieną įspūdingiausių kadrų apie 16 valandą pavyko įamžinti vilnietei Jolitai Petrusevičiūtei. Moteris užfiksavo, kaip padangę prie televizijos bokšto nutvieskė dvigubas žaibas.  Užfiksavo viesulą Antradienį taip pat užfiksuotas ir viesulas. Jis pastebėtas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.

Gėlės, šypsenos, jaudulys ir pirmasis skambutis – šiandien į mokyklas sugrįžo moksleiviai. Tačiau mokyklos rugsėjį pradeda ir su rimtomis problemomis: šalyje vis dar trūksta apie 300 mokytojų, o jau dirbantiems neretai tenka milžiniški krūviai. Šiąnakt latvius ir estus iš lovų vėl kėlė oro pavojus. Ukrainai atakuojant taikinius Rusijoje, keli dronai įskrido į Estiją, pavojų paskelbė ir Latvija. Vidury nakties gyventojai gavo perspėjimo žinutes.

Šių metų rugsėjo 1-oji Lietuvoje – trankiausia nuo žaibų išlydžių stebėjimo pradžios 2011 metais, teigia sinoptikai. „Nuo šiandienos paryčių iki 16:30 val. Lietuvoje užfiksuota net ~6,5 tūkst. žaibų išlydžių (šis skaičius dar negalutinis). Tarsi audringą vasaros dieną.  2011–2025 m. laikotarpiu per visą rugsėjo mėnesį vidutiniškai būdavo užfiksuojama tik ~3 tūkst. išlydžių. Taigi, vien per šiandieną jų priskaičiuota dvigubai daugiau“, – informuoja meteo.lt sinoptikai.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Antradienį Lietuvoje siaučia audra – meteorologai įspėjo visas 10 apskričių dėl pavojingų orų: stipraus lietaus, perkūnijos ir vėjo gūsių. Tuo metu gyventojai socialiniuose dalijasi ir vėl užfiksavę viesulą. Antradienį viesulas užfiksuotas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.“ – socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ dalijasi viesulo vaizdais vyras.

Rugsėjo 1-ąją Lietuvą užgriuvo audringi orai: skendo šalies gatvės, dangų raižė žaibai. Nors sinoptikai praneša, kad intensyviausi lietaus su perkūnija debesys traukiasi, perspėjimai išlieka 2 apskritims.

Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl Lietuvą ir žemės ūkio sektorių stipriai paveikusios audros padarinių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina savivaldybes įvertinti žalą, o nukentėjusius ūkininkus – kreiptis dėl jos įvertinimo. ,,Gamta mūsų ūkininkų šįmet nepagailėjo, todėl nuostolių fiksavimas dabar yra labai svarbus – raginu visus nukentėjusius kreiptis į savo savivaldybes“, – pranešime cituojamas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

Draudikai dėl rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros jau registravo beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių, o bendra padaryta žala viršija 13 mln. eurų, teigia Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis. „Mes esame registravę beveik 14 tūkst. draudžiamųjų įvykių iš mūsų klientų – tiek juridinių, tiek fizinių asmenų. Bendra (padaryta žala – ELTA) yra šiek tiek daugiau nei 13 mln. eurų“, – Eltai sakė A. Romanovskis. Pasak jo, apie 80 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis siekia apie 17 mln. eurų. Preliminariai skaičiuojama, kad elektros tinklo atkūrimas kainuos apie 10 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų sieks kompensacijos klientams dėl elektros tiekimo sutrikimų už viršytą 72 valandų terminą. Papildomai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) savo iniciatyva tiesioginių nuostolių kompensacijoms numato skirti dar 2 mln.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) 12 vaivadijų paskelbė pirmojo lygio perspėjimus dėl audrų. Tuo pat metu dalies Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai turi ruoštis karščiams. Vyriausybinis saugumo centras Mažosios Lenkijos vaivadijos gyventojams išsiuntė specialų perspėjimą dėl orų. Remiantis prognozėmis, audras gali lydėti smarkios liūtys – gali iškristi nuo 20 iki 35 mm kritulių, vėjo gūsiai gali siekti 85 km/val., o kai kur galimas ir krušos iškritimas.

Lietuvoje – ypatinga šventė. Lygiai prieš 33 metus iš mūsų šalies išvyko paskutinis rusų kareivis. Mūsų diplomatai ir politikai kelis metus sudėtingai derėjosi su Kremliumi, kad šis iš Lietuvos išvestų savo karius-okupantus. Kaip pasakoja vienas iš derybinės grupės narių, Kremlius iš pradžių nė nesuprato reikalavimo – nesijautė okupantais ir nesuprato, kad lietuviai nenori savo šalyje matyti sovietų karių.

Po Lietuvą nusiaubusios audros be elektros vis dar lieka 17 tūkst. vartotojų, o ESO žada tiekimą visiškai atkurti iki ketvirtadienio. Atvirai diskutuojama, ar tokio masto krizę lėmė išskirtinė stichija, ar vis dėlto nepakankamas pasirengimas. Apie tai laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai ir daliai vartotojų vis dar neturint elektros, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia tikslinti žalos kompensacijų tvarką, o už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.

Rugpjūčio 22 dieną praūžus audrai ir dėl jos visoje Lietuvoje be elektros likus nemažai daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį skelbia, kad operatoriai visiškai atkūrė tinklų veiklą, ryšio paslaugos vartotojams teikiamos įprastu režimu. „Po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubusią audrą, be elektros visoje Lietuvoje palikusią beveik 270 tūkst. vartotojų, priskyrė avarijai ‒ tokį sprendimą neeiliniame posėdyje pirmadienį priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Tai leis „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) mokėti kompensacijas nuo audros sukeltų elektros sutrikimų nukentėjusiems vartotojams. „Ši audra buvo išskirtinio masto, jos padariniai elektros tiekimui buvo juntami visoje Lietuvoje.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį elektros vis dar neturint 17 tūkst. vartotojų, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas sako, kad elektros atstatymo terminą reikėjo nukelti dėl žalos masto bei pažeidimų tipų. Renaldas Radvila žada, jog visiems vartotojams elektros tiekimas bus atkurtas iki ketvirtadienio. „Mūsų prognozės remiasi tuo, ką mes matome tinkle, kokius mes matome pažeidimo tipus ir pažeidimo mastą.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį ryte elektros vis dar neturi 17 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas.

Europą vis dažniau alinant karščio bangoms, sausroms ir gaisrams, jų pasekmes gali pajusti ir Lietuva. Ekspertai įspėja, kad ekstremalūs orai gali ne tik kelti maisto kainas, bet ir keisti žmonių vartojimo įpročius bei skatinti vis didesnę klimato migraciją. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atveriamas valstybės rezervas – generatoriai, kad daugiau žmonių būtų galima užtikrinti būtiniausius poreikius ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta.  Kaip rašoma ESO pranešime spaudai, elektros tiekimas jau atstatytas apie 90 proc. klientų, tačiau dėl itin sudėtingų pažeidimų vis dar yra likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros šeštadienį elektros vis dar neturi 30 tūkst. vartotojų, skelbia „Energijos skirstymo operatorius“. Anot jo, tiekimas visiškai atkurtas Klaipėdos, Šiaulių regionuose, kituose regionuose taip pat pašalinta didžioji dalis sutrikimų. „Šiuo metu visoje Lietuvoje dar yra likę apie 30 tūkst. klientų, kuriems tiekimas neatstatytas dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų“, – teigiama pranešime.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto galimybę nuo praėjusio savaitgalio audros nukentėjusiems ūkininkams sudaryti sąlygas pasinaudoti jau veikiančia lengvatinių paskolų priemone, atskiro finansavimo mechanizmo kurti šiuo metu neplanuojama.