audra

Tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ketvirtadienį pradeda informuoti klientus apie jiems priklausančias kompensacijas už per rugpjūtį Lietuvą užklupusią audrą viršytą elektros tiekimo atkūrimo terminą. Bendrovės vadovo Audriaus Rusecko teigimu, kompensacijoms numatyta skirti daugiau kaip 5 mln. eurų, jas gaus per 70 tūkst. vartotojų. „Šiandien yra ta diena, kai visiems savo klientams išsiųsime pranešimus, kiek jiems priklauso kompensacijos.

Stipri liūtis paralyžiavo Stambulą, užtvindė namus ir kelius, žuvo mažiausiai du žmonės. Tarnybos visą naktį dirbo gelbėdamos šimtus darbo vietose įstrigusių žmonių, praeiviai padėjo daugybei kitų. Trečiadienio naktį liūtis užtvindė gyvenamuosius namus ir verslo patalpas, kelius bei požemines perėjas. Didžiausiame Turkijos mieste įstrigo automobiliai, kilo transporto chaosas. Vietos žiniasklaida pranešė apie du žuvusiuosius.

Graikiją, kurioje lietuviai dažnai praleidžia atostogas, siaubia smarkios audros. Daugelyje vietovių užtvindytos gatvės, parduotuvės ir namai, pranešė šalies žiniasklaida. Skiato ir Skopelos salose nutrūko elektros tiekimas, Eubojoje išvirto daug medžių. Rodo saloje ugniagesiams teko gelbėti moterį iš vandens apsupto automobilio. Iš didžiųjų žemyninės Graikijos Lavrijo ir Atėnų uostų iki atskiro pranešimo neplauks keltai.

Pajūryje siautėjusi audra kaip reikiant aptalžė Palangos paplūdimį. Jūra pasiglemžė pasivaikščiojimo takelius, dalį kopų ir nuplovė paplūdimius. Nuostolius kurorto valdžia dar skaičiuoja, tačiau jau pradėta diskutuoti net apie ten esančios kavinės perkėlimą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Į jūrą nunešti takeliai, skardžiais virtusios kopos ir kone išnykę smėlio ruožai.

Vėjuotą ir lietingą savaitgalį ugniagesiai 101 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių. Penktadienį ugniagesiai visoje Lietuvoje stichijos padarinių vyko šalinti 84 kartus, o šeštadienį – 17. „Daugiausia medžiai virto ant važiuojamosios kelio dalies, bet buvo atvejų, kai virto ant automobilių. Penktadienį pusė išvažiavimų – 54 – fiksuoti pajūryje“, – Eltai pirmadienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė.

Dėl stipraus vėjo penktadienį užfiksuotas vėjo elektrinių gamybos rekordas – jos galia tarp 14 val. ir 14.15 val. pasiekė 2,22 tūkst. megavatų (MW) ir, tikėtina, vakare vėjui stiprėjant dar augs, pranešė „Litgrid“. Ankstesnis vėjo elektrinių gamybos rekordas siekė 2,1 tūkst. MW ir buvo užfiksuotas balandį. „Vėjo elektrinių gausa ir elektros gamybai palankios meteorologinės sąlygos atpūtė rekordinę gamybą. Vietos elektrinės Lietuvoje šiandien pagamins 136 proc.

Penktadienio rytą dėl itin stipraus vėjo Klaipėdos uoste ribojama laivyba, bet laukiančių į uostą įplaukti ar išplaukti laivų kol kas nėra, BNS pranešė uosto direkcijos atstovė Radvilė Rumšienė. Anot jos, laivyba uoste ribojama nuo 8 val. ryto dėl stipraus vakarų vėjo, kuris siekia apie 18 metrų per sekundę, o jam sustiprėjus – 20,8 metro. R. Rumšienės teigimu, jūros bangos siekia nuo 4 iki 6,9 metro aukščio.

Dėl stipraus vėjo Klaipėdos ir Kauno rajonuose penktadienį prieš vidurdienį elektros neturi apie 2,5 tūkst. vartotojų, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Ryte jos neturėjo apie 2,2 tūkst. vartotojų.  „Sinoptikų prognozės matome, kad keičiasi. Apie 12-14 valandą tas vėjas turėtų sustiprėti labiausiai, tačiau jau ir ryte jis parodė savo jėgą“, – LRT radijui penktadienį sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Iš meteorologų – skubus perspėjimas dėl orų artimiausią parą. Kaip praneša meteo.lt, penktadienį orus lems žemo atmosferos slėgio sūkurys. Sinoptikai perspėja, jog naktį iš ketvirtadienio į penktadienį stiprės pietvakarių vėjas, vakariniame pakraštyje numatomi gūsiai iki 15–20 m/s. „Penktadienio dieną pietvakarių, vakarų vėjo gūsiai sieks 15–20 m/s, vietomis stiprės iki 21–23 m/s. Pajūryje vėjas stiprės iki 24–27 m/s, vidurdienį (11–15 val.

Šiandien Lietuvoje buvo vasariškai šilti ir saulėti orai. Tačiau jau artimiausią naktį viskas pasikeis. Tas pat ciklonas, kuris mums atnešė šilumą, naktį atplukdys debesis, lietų ir vėją. Dieną irgi protarpiais lis, bus vėjuota o pajūrį užklups stipri rudeninė audra, praneša sinoptikas Naglis Šulija. Anot jo, žemiausia temperatūra naktį bus 11 – 13, šalies vakaruose apie 10 laipsnių šilumos, maždaug tiek bus ryto valandomis, o po to temperatūra pradės lėtai kristi.

Po visą Lietuvą nusiaubusios audros, dėl to, kad savaitėmis sėdėjo be elektros, kompensacijas už patirtą žalą gavo mažiau nei 3 tūkstančiai lietuvių. O kompensacijos vidurkis – vos 136 eurai. Dėl kompensacijos kreipėsi maždaug vienas iš dešimties, kam ji priklausytų. O kitų kompensacijų, kurias turi sumokėti už vėlavimą atkurti elektrą, ESO dar nepaskaičiavo, o kada pradės mokėti – nežinia. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Šiaurės rytų Ispanijoje netoli Barselonos dėl smarkių liūčių žuvo ir dingo be žinios keli žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Jie perspėjo, kad ekstremalūs orai slenka į šiaurę, kaimyninės Cheronos provincijos link. Perspėjo dėl potvynių Pareigūnai perspėjo dėl potvynių Cheronoje, esančioje tarp Barselonos ir sienos su pietvakarių Prancūzija, ir ragino gyventojus likti namuose aplink Ridauros ir Daro upes, kurios išsiliejo iš krantų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie pavojingą vėją Klaipėdos ir Telšių apskrityse. Įspėjimas įsigalioja spalio 5 d., pirmadienį. Klaipėdos apskrityje nuo pirmadienio ryto ir Telšių apskrityje nuo vidurdienio įsigaliojantis perspėjimas dėl vėjo – geltonas. Šis perspėjimas informuoja, kad gali būti pažeisti neapsaugoti objektai, todėl gyventojams vertėtų geriau pasirūpinti turtu. „Išneškite iš balkonų ir kiemų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite.

Kai kurias Ispanijos dalis užklupo smarkios audros ir liūtys, ypač nukentėjo šalies šiaurės rytuose esantis Katalonijos regionas, sekmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas RTVE. Netoli Barselonos esančiame Ljobregato l’Hospitaleto mieste užfiksuotuose vaizduose matyti užtvindytos gatvės ir iki kelių vandenyje stovintys žmonės. Laikraščio „La Vanguardia“ duomenimis, regiono ugniagesiai per naktį sulaukė daugiau kaip 1 tūkst. iškvietimų.

Po rugpjūtį Lietuvoje praūžusios audros „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) sulaukė beveik 11,5 tūkst. gyventojų prašymų atlyginti dėl elektros tiekimo sutrikimų patirtus nuostolius. Bendrovė jau išnagrinėjo 3 tūkst. prašymų ir gyventojams išmokėjo beveik 370 tūkst. eurų kompensacijų.  „Po rugpjūčio audros iki šiol esame gavę beveik 11,5 tūkst. prašymų dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Dalis Europos ruošiasi intensyviam lietui, skelbia „Onet“. Prognozės rodo, kad kai kuriuose regionuose per kelias dienas gali iškristi net 170 litrų vandens vienam kvadratiniam metrui. Didžiausia grėsmė kyla pietvakarių žemyno daliai, kur gali kilti potvyniai ir staigios potvynio bangos. Virš Vidurio Europos išsilaikantis aukšto slėgio sritis veiksmingai blokuoja atmosferinių frontų srautą į Lenkiją.

Nuo lapkričio Lietuvos elektros ir gamtinių dujų perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriai avarijų, sutrikimų ar ekstremaliųjų įvykių atvejais galės operatyviai pasitelkti kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių energetikos bendrovių pagalbą. Seimas antradienį priėmė tai numatančias Energetikos įstatymo pataisas.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jau sulaukė beveik 9,7 tūkst. prašymų kompensuoti tiesioginius žmonių nuostolius dėl prieš kiek daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubusios didelės audros padarinių. Kaip BNS sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė, jau išmokėta 156,6 tūkst. eurų pagal 926 prašymus. „Daugiausiai gauta prašymų kompensuoti nuostolius sugedus maistui (49 proc.

Po rugpjūčio 22 d. Lietuvoje siautusios audros 144 pramonės įmonės ilgiau nei tris paras buvo likusios be elektros, o vidutiniškai tiekimas joms nebuvo atnaujintas beveik šešias paras, skelbia „Verslo žinios“. Portalo duomenimis, dalis įmonių dėl sutrikimų patyrė nuostolių ir papildomų išlaidų. Prienų rajone veikiančios kepyklos „Du medu“ vadovas Vytautas Rašickas teigė, kad be elektros įmonei teko verstis maždaug savaitę.

Rugpjūčio pabaigoje visą šalį talžiusi galinga stichija paliko daugybę nuvirtusių medžių, nutrauktų elektros laidų, apgadintą infrastruktūrą. O ilgam laikui dingusi elektra savo ruožtu kaip reikiant piktino gyventojus.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Audrų paketui, kuriuo numatoma iki 2030 metų sustiprinti elektros tinklą, spartinti kabeliavimo tempus, didinti generatorių rezervą. Skaičiuojama, kad visoms plano priemonėms įgyvendinti reikės papildomų maždaug 0,5 mlrd. eurų. Keliamas tikslas 2030-iesiems, kad įvykus tokio galingumo audrai, kokia buvo rugpjūtį, be elektros likusių vartotojų skaičius sumažėtų daugiau negu keturis kartus. Vietoje 270 tūkst. vartotojų jų turėtų būti atjungta maždaug 60 tūkst.

Prieš beveik tris savaites visoje Lietuvoje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams ir dėl to Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, Žemės ūkio ministerija skelbia, kad labiausiai nuo jos nukentėjo vakarų, šiaurės vakarų ir vidurio Lietuvos ūkininkai. Kaip BNS informavo ministerija, labiausiai nukentėjo ankštinių, nespėtų nukulti grūdinių, gyvulių pašarinių kultūrų pasėliai, taip pat ir įvairios daržovinės kultūros.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia nesitikintis, kad nuo rugpjūčio audros nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams Europos Komisija (EK) skirtų reikšmingas kompensacijas. Anot jo, dėl europinės paramos konkuruos ir nuo sausrų bei kitų stichijų nukentėjusios šalys. „Turbūt tikėtis kažkokių labai didelių kompensacijų sunku, vertinant bendrą situaciją ir Europos fondą, kuris dar net nėra patvirtintas.

Vis dar tvarkant rugpjūčio pabaigoje šalį nusiaubusios audros padarinius, „Energijos skirstymo operatorių“ (ESO) valdančios valstybinės „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas akcentuoja, kad elektros tinklas turi būti pasirengęs tokio masto stichijoms ateityje ir tam gali reikėti naujų politinių sprendimų. Pasak jo, šalis lenktyniauja su gamta ir po 2024 m. praūžusios audros priimtų priemonių gali nepakakti.

Prieš daugiau nei dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturint beveik 700 vartotojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius kartoja, kad turi būti keliamas tiek bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), tiek jos akcininkės, energetikos grupės „Ignitis grupė“ atsakomybės klausimas.

Po savaitgalinių liūčių Vakarų Lietuvoje vanduo sukėlė potvynį Kartenos seniūnijoje. Pačiame miestelyje po Minijos upės vandeniu atsidūrė sodai, daržai, kiemai bei rūsiai. Gelmėse pūva derlius. Netoli esančio upelio srovė tapo tokia stipri, kad nuplovė kelią su visomis perlaidomis. O namo nebegalintys grįžti žmonės, privalo daryti milžinišką lankstą.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjus dviem savaitėms po audros, dalis Anykščių rajono gyventojų vis dar laukia atkurto elektros tiekimo. Meras Kęstutis Tubis teigia, kad situaciją apsunkina ESO darbų organizavimo problemos ir prasta komunikacija. Apie tai „Žinių radijuje“ kalbėjo Anykščių meras Kęstutis Tubis. Be elektros žmonės gyvena daugiau nei 2 savaites Kiek žmonių šiai dienai dar neturi elektros dėl prieš dvi savaites praūžusios audros? Šiuo metu yra atjungti 221 klientas.

Ekstremalūs orai ir netikėtos stichijos Lietuvoje vis dažniau primena skaudžią realybę – vos per kelias akimirkas galime likti ne tik be ryšio ar vandens, bet ir be elektros energijos. Tačiau audrai praūžus, prasideda kita problema: masiškai į parduotuves patraukę gyventojai iš nežinojimo daro brangiai kainuojančias klaidas.

Praėjus dviem savaitėms po Lietuvą nusiaubusios didžiulės audros, ūkininkų situacija negerėja – dėl besitęsiančių kritulių fiksuojama vis nauja žala derliui, o dalis žemdirbių jau nerimauja, ar spės pasėti žieminius javus, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas. „Ūkininkų situacija visiškai nepagerėjo, ir toliau laukia tokie orai. Dienos trumpėja, naktys ilgėja, orai prastėja.

Nors po Lietuvą siaubusios audros praėjo daugiau nei savaitė, jos padariniai nesutvarkyti iki šiol: dalis ūkių vis dar neturi elektros, o laukuose pūva nespėtas nuimti derlius. Kiek realiai nukentėjo šalies ūkininkai, kokio derliaus neteksime ir ar po šios stichijos pirkėjams reiks giliau atverti pinigines parduotuvėse?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.

Lenkiją penktadienio naktį ir šeštadienio rytą talžius audrai, ugniagesiai per parą visoje šalyje sulaukė 1 153 iškvietimų dėl vėjo padarytos žalos, pranešė portalas „TVP World“. Daugiausia iškvietimų iki šeštadienio 7 val. ryto – 306 – užregistruota vakarinėje Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, pranešė ugniagesių tarnyba.

Po prieš dvi savaites Lietuvoje praūžusios audros, šeštadienį elektros šalyje vis dar neturi apie 2 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenys. Anot bendrovės, elektros tiekimas jau atkurtas daugiau nei 99 proc. klientų. Pasak ESO atstovės Rasos Juodkienės, sudėtingiausia situacija šiuo metu yra Utenos regione. „Sudėtingiausia situacija išlieka Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine, Radviliškio savivaldybėje – čia elektros neturi 1,9 tūkst.

Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes. Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.

Prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi apie 3,2 tūkst. vartotojų, šeštadienio rytą rodo įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atjungimų žemėlapis. ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, o vėliau – iki šios savaitės ketvirtadienio. Po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.

Trylikta para be elektros – štai su tokia realybe vis dar gyvena kai kurie žmonės po beveik prieš dvi savaites praūžusios audros. Skaičiuojama, kad iš viso be elektros Lietuvoje – dar apie pustrečio tūkstančio vartotojų. Anot ESO, gedimus šiuo metu šalina daugiau kaip šimtas brigadų ir darbus planuoja baigti artimiausiomis dienomis. Tačiau ramiai atsikvėpti gyventojams dar nepavyks – sinoptikai įspėja apie artėjantį itin neramų savaitgalį.

Sinoptikams prognozuojant liūtis ir gūsingą vėją, sostinėje stiprinamas tarnybų pasirengimas galimiems audros padariniams, penktadienį pranešė „Grinda“. Meteorologų duomenimis, penktadienį, artėjant vidurnakčiui, Vilniuje numatomas smarkesnis lietus – stipriausiu metu gali iškristi daugiau kaip 10 milimetrų kritulių per valandą.  Šeštadienio dieną lietus aprims, tačiau vėjo gūsiai vietomis gali siekti iki 18 metrų per sekundę.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja lankytojus po stiprios audros neskubėti į miškus ir pažintinius takus. Zarasų ir Anykščių krašte praūžę galingi vėjai išvertė daugybę medžių, o kai kuriose vietose lankytis tapo pavojinga. Direkcija pabrėžia, kad dalis takų yra užversti, o kai kur prieiti prie lankytinų objektų šiuo metu neįmanoma.

Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad beveik prieš dvi savaites šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) išaugo apie 1 mln. eurų ir sieks apie 18 mln. eurų. Tačiau ši suma dar bus tikslinama, nes žalos vertinimo ir tinklo atkūrimo darbai dar tęsiami, pranešė Finansų ministerija.

Bendras šalį nusiaubusios audros finansinis poveikis gali siekti 18 mln. eurų – 1 milijonu eurų daugiau, nei buvo vertinta anksčiau, skelbia Finansų ministerija. Teigiama, jog atnaujinus faktinius elektros tiekimo atkūrimo terminus ir klientų, kuriems tiekimas nebuvo atkurtas per 72 valandas, duomenis, preliminari kompensacijų suma padidinta iki maždaug 6 mln. eurų. Elektros tinklo atkūrimo kaštų vertinimas tuo metu nesikeičia – apie 10 mln. eurų, dar 2 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Prezidentūroje rengia pasitarimą, kaip tvarkytis su audrų padariniais. Kaip BNS informavo Prezidentūra, bus aptartos svarbiausios priemonės audrų keliamoms problemoms spręsti. Pasitarime be G. Nausėdos dalyvaus premjeras Mindaugas Sinkevičius, energetikos ministras Lukas Savickas, finansų ministras Taurimas Valys, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, taip pat Anykščių, Utenos bei Molėtų rajonų merai.

Valdantieji socialdemokratai vis garsiau kalba apie valstybinių energetikos bendrovių ESO ir „Ignitis“ vadovų atsakomybę dėl Lietuvą smarkiai nusiaubusios audros padarinių. Esą jie nepasimokė iš prieš dvejus metus Lietuvoje praūžusios audros pamokų. Dešinieji jau įtaria, kad socdemai tiesiog rado progą į įtakingus postus, valdančius milijardus eurų, prastumti savus žmones. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Žaibo iškrovos antradienio popietę Lietuvoje sukėlė net tris gaisrus. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia, kad ugniagesiai gelbėtojai per kiek daugiau nei 20 minučių gavo tris pranešimus apie žaibo sukeltus gaisrus. Incidentai užfiksuoti Kėdainių, Anykščių ir Zarasų rajonuose – žaibas trenkė į gyvenamuosius namus ir ūkinį pastatą. Tarnyba kartu primena, ką būtina žinoti prasidėjus perkūnijai ir kur slėptis išgirdus griaustinį.

Finansų ministrui paskelbus, kad šalį nusiaubusios audros padariniai bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 17 mln. eurų, ministras Taurimas Valys sako, kad jei įmonei neužteks savo lėšų, jų gali būti skirta iš valstybės biudžeto. „Bus bandoma kompensuoti iš įmonės resursų, bet jei matysime, kad resursų trūksta, ypač kalbant apie prevencines priemones, neišvengiamai gali būti ir papildomos valstybės lėšos“, – LRT televizijai sakė T. Valys.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubus galingai audrai, elektros vis dar neturi 8 tūkst. vartotojų, BNS teigė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė. Rasa Juodkienė pabrėžė, kad elektros tiekimas po audros jau atstatytas 97 proc. klientų. „97 proc. klientų esame atstatę (elektros tiekimą – BNS). 8 tūkst. dar neturi (elektros – BNS), iš jų nemaža dalis yra negyvenama – tai yra sodai, sodybos, kurios yra labai arba išvis negyvenamos, garažai ir kiti panašūs objektai“, – BNS sakė R. Juodkienė.

Antradienį audringiems orams užgriuvus Lietuvą, gyventojai fiksavo kvapą gniaužiančius vaizdus. Štai vieną įspūdingiausių kadrų apie 16 valandą pavyko įamžinti vilnietei Jolitai Petrusevičiūtei. Moteris užfiksavo, kaip padangę prie televizijos bokšto nutvieskė dvigubas žaibas.  Užfiksavo viesulą Antradienį taip pat užfiksuotas ir viesulas. Jis pastebėtas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.

Gėlės, šypsenos, jaudulys ir pirmasis skambutis – šiandien į mokyklas sugrįžo moksleiviai. Tačiau mokyklos rugsėjį pradeda ir su rimtomis problemomis: šalyje vis dar trūksta apie 300 mokytojų, o jau dirbantiems neretai tenka milžiniški krūviai. Šiąnakt latvius ir estus iš lovų vėl kėlė oro pavojus. Ukrainai atakuojant taikinius Rusijoje, keli dronai įskrido į Estiją, pavojų paskelbė ir Latvija. Vidury nakties gyventojai gavo perspėjimo žinutes.

Šių metų rugsėjo 1-oji Lietuvoje – trankiausia nuo žaibų išlydžių stebėjimo pradžios 2011 metais, teigia sinoptikai. „Nuo šiandienos paryčių iki 16:30 val. Lietuvoje užfiksuota net ~6,5 tūkst. žaibų išlydžių (šis skaičius dar negalutinis). Tarsi audringą vasaros dieną.  2011–2025 m. laikotarpiu per visą rugsėjo mėnesį vidutiniškai būdavo užfiksuojama tik ~3 tūkst. išlydžių. Taigi, vien per šiandieną jų priskaičiuota dvigubai daugiau“, – informuoja meteo.lt sinoptikai.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Antradienį Lietuvoje siaučia audra – meteorologai įspėjo visas 10 apskričių dėl pavojingų orų: stipraus lietaus, perkūnijos ir vėjo gūsių. Tuo metu gyventojai socialiniuose dalijasi ir vėl užfiksavę viesulą. Antradienį viesulas užfiksuotas Aukštaitijoje, netoli Biržų. „Anglininkai. Netoli Biržų, 14.40 val.“ – socialinių tinklų grupėje „Orų entuziastai“ dalijasi viesulo vaizdais vyras.