atliekos

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo, kad atliekas tvarkyti galėtų ir smulkesnės organizacijos. Anot STT, tokiu atveju būtų mažinama korupcija atliekų sektoriuje. „STT pareigūnų nuomone, įstatymuose nepagrįstai leidžiama organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą tik toms organizacijoms, kurios atstovauja ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų“, - teigiama STT pranešime.

Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija penktadienį nusprendė skelbti ekstremalią situaciją Domeikavos seniūnijoje dėl atliekų keliamo pavojaus. Ekstremali situacija paskelbta dėl Eigirgalos kaime įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Jukneda“ patalpose sandėliuojamų atliekų keliamo pavojaus.

Kauno aplinkosaugininkai nustatė, kad Kauno rajone esančioje fermoje į aplinką pateko pavojingų atliekų, kurios užteršė dirvožemį ir galbūt aplinkinius gruntinius vandenis. Kaip rašo „Kauno diena“, pavojingomis atliekomis užteršta atliekų tvarkymo įmonei „Jukneda" priklausanti buvusių kiaulių fermų teritorija Domeikavos seniūnijoje, Eigirgaloje - įtariama, kad dalis medžiagų galėjo būti išpiltos tyčia.

Kauno rajone aptikta grėsmingai tiksinti ekologinė bomba. Atliekų verslą vykdanti bendrovė neseniai įsigytas apleistas fermas pavertė pavojingų teršalų sandėliu. Galimą nusikaltimą aiškinasi aplinkosaugininkai ir prokurorai. Kauno rajono Eigirgalos kaime apleistas fermas patikrinę pareigūnai rado didžiulę netvarką. Be leidimų čia saugoma keli šimtai tonų teršalų, tarp kurių ir pavojingos atliekos.

Atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ falsifikavo dokumentus ir valstybei padarė 7 mln. eurų žalos - aplinkosaugininkai dėl jos veiklos kreipėsi į prokuratūrą. Teisėsaugininkai aiškinasi, ar nesąžiningai atliekas galėjo tvarkyti ir daugiau bendrovių. Tačiau aplinkos ministras visų galbūt neteisėtoje veikloje dalyvavusių įmonių kol kas nekaltina ir teigia, kad jos galėjo ir nedalyvauti fiktyviame atliekų tvarkyme, tiesiog nežinojo apie neteisėtą veiklą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, Lietuva išlieka tarp daugiausiai atliekų į sąvartynus išvežančių ES šalių. Atliekos mūsų šalyje vis dar yra opi ne tik sveikos gyvenamosios aplinkos problema, bet ir ekonominių nuostolių bei klimato kaitos priežastis. Kaip sumažinti išmetamas atliekas ir paversti jas energetiniais ištekliais? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Tik didžiausi snobai paneigs elektronikos prietaisų progresą, tobulėjimą ir plėtrą. Technologijos sumažino pasaulį, palengvino kasdienybę ir leidžia kurti naujus dalykus. Visgi už šio proceso yra tamsioji pusė. Nauji elektronikos produktai keičia senuosius, o šie tampa atliekomis, kurių mastai vis didėja.

 Kitąmet antrines žaliavas iš atliekų vežėjų surenkamų buitinių atliekų rūšiuos ir perdirbėjams pardavinės atliekų rūšiavimo gamyklų operatoriai. Ši paslauga bus įskaičiuojama į atliekų tvarkymo kainą, nors lig šiol verslas tai daro nemokamai. Atliekų vežėjai žada orientuotis į antrinių žaliavų surinkimą ir perdirbimą, rašo „Verslo žinios“. „Mums bus uždrausta patiems rūšiuoti komunalines atliekas, visas srautas nukreipiamas į mechaninio–biologinio apdorojimo įrenginius.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Konteinerinių aikštelių įrengimui taikomi detalūs reikalavimai, tačiau jie galioja tik nuo 2004 metų statytiems namams. Taip sako Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė. LRT Radijo klausytojas domisi, kokios taisyklės taikomos įrengiant atliekų surinkimo aikšteles. „Esu Kauno miesto gyventojas. Prašau išsiaiškinti, pagal kokius dokumentus ar nuostatas įrenginėjamos atliekų surinkimo aikštelės daugiabučių kiemuose.

Europos Sąjungoje vienas gyventojas per metus sunaudoja beveik 15 tonų medžiagų ir išmeta apie 4,5 tonos atliekų. Net pusė jų patenka į sąvartynus. Ir tai yra linijinės ekonomikos modelio rezultatas „imk – gamink – naudok – išmesk“. Šiais skaičiais ne itin galime didžiuotis, ypač kai vis garsiau įspėjama apie kritinę klimato kaitos situaciją Žemėje. Visgi išeitis yra – žiedinė ekonomika.

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį dvidešimtmetį pasikeitė vienareikšmiškai į gerąją pusę.

Išgirdus meistro verdiktą, jog už sugedusio prietaiso tvarkymą teks pakloti nemenką sumą, savininkui belieka pasverti – tvarkyti ar, kiek pridėjus prie remonto kainos, nusipirkti naują? Pasak kompiuterinės ir buitinės technikos meistrų, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientui tiesiog patariama nusipirkti naują prietaisą.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba rytdienos posėdyje svarstys požeminių atliekų surinkimo konteinerių išdėstymo 21 sostinės seniūnijoje schemą. Sostinėje planuojama įkasti daugiau nei 3600 požeminių konteinerių, skirtų rūšiavimui: stiklo, popieriaus, plastiko ir mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti.

 Nuo rugsėjo iki vasario „Mes rūšiuojam“ projekto dalyviai sukaupė prizų už apytiksliai 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų). Ši suma sukaupta renkant elektronikos ir buitinės technikos, senų baterijų bei akumuliatorių atliekas bei jas priduodant projekto organizatoriams.

 Lietuvoje kasmet perdirbama arba panaudojama energijai gauti vis daugiau komunalinių atliekų, kurių per metus susidaro apie 130 tūkst. tonų. Pavyzdžiui, 2010 m. iš tokio kiekio buvo perdirbta arba panaudota energijai gaminti tik 12,8 proc. tokių atliekų, o 2013 m. – beveik tris kartus daugiau (apie 35 proc.

Gyventojai gali išvengti mokesčių už pakelėse ar pamiškėse besivoliojančių išardytų automobilių atliekų tvarkymą, jei savivaldybės teritorijoje veikiantys senų automobilių ardytojai prisijungs prie efektyvios senų automobilių tvarkymo sistemos, kuri finansuoja nevertingų atliekų sutvarkymą. Tokia informacija perduota visoms Lietuvos savivaldybėms.

Sausio 7 d. Viena didžiausių aplinkos tvarkymo įmonių Lietuvoje „Ecoservice“ antradienį mašinų parką papildė dar trim moderniomis „Scania“ šiukšliavežėmis. Jose įmontuoti inovatyvūs bunkeriai su pertvaromis, leidžiantys vienu metu surinkti trijų rūšių išrūšiuotas atliekas: buitines ir antriniam perdirbimui skirtas stiklo, popieriaus, plastiko atliekas. Ši investicija į šiukšliavežių parko atnaujinimą bendrovei kainavo beveik 0,5 mln. eurų.

Atliekos deginamos ne tam , kad jas sudegintume, bet tam, kad jos teiktų šilumą, teigia diskusijos apie atliekų tvarkymą ir jų panaudojimą energijai gauti dalyviai. Kitas klausimas – kaip padaryti, kad energija iš atliekų – atsinaujinančių energijos išteklių, duotų kuo dagiau naudos.

Seimo narys Aplinkos apsaugos komieto pirmininkas Algimantas Salamakinas, ketvirtadiednį kalbėdamas XI-ojoje konferencijoje-diskusijų forume ,,Atliekų tvarkymas 2014“, pareiškė, kad pasitaręs ,,su savimi“ nusprendė atmesti pavasario parlamento sesijoje nepriimtą teisės aktą, kuris reglamentuotų atliekų tvarkymą. ,,Praėjusią savaitę aš pasitaręs pats su savim ir su komiteto darbuotojais, nutariau tą įstatymą atmesti.

Rugsėjo 25–26 dienomis Druskininkuose vienuoliktus metus iš eilės organizuojama konferencija-diskusijų forumas „Atliekų tvarkymas 2014“ prie bendro stalo vėl sukvies gamintojus, importuotojus, savivaldybes, atliekų tvarkytojus, valstybinių institucijų atstovus, nepriklausomus ekspertus ir aktyvius visuomenės veikėjus.

 Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs – saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti, kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta šaką, ant kurios sėdi.

Didžiosios Britanijos gyventojams ateinančiais metais gali tekti apsirūpinti dar keliomis šiukšliadėžėmis, kad jų turėtų šešias, ketvirtadienį perspėjo didžiausia šalyje atliekų tvarkymo įmonė. To gali prireikti tam, kad būtų laikomasi naujų Europos Sąjungos atliekų tvarkymo taisyklių.

Aplinkos ministerija parengė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimo projektą. Jis pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Projekte detalizuojamas reikalavimas statybvietėje rūšiuoti atliekas. „Jei ir toliau bus tokia situacija, ilgainiui visi gyvensime viename dideliame įvairių atliekų, tarp jų ir pavojingų, sąvartyne. Pirmiausia skatiname atliekas rūšiuoti tuos žmones, dėl kurių veiklos jos susidaro.

  Rugpjūčio 5 d. apsilankęs UAB „Bionovus“ atliekų tvarkymo aikštelėje, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas nusprendė kreiptis į Vilniaus regiono plėtros tarybą, ragindamas skubiai imtis veiksmų sprendžiant saugaus statybos ir griovimo atliekų tvarkymo klausimus. „Padėtis, kai nerūšiuotos statybos ir griovimo atliekos kaupiamos, užuot jas išrūšiavus ir tinkamai, kaip numato teisės aktai, tvarkius, negali tęstis.

Lietuvoje atiduoti perdirbti neveikiančias elektronikos atliekas tampa vis patogiau, tad vis daugiau žmonių noriai ugdo aplinkai draugiškus įgūdžius. Tai rodo ir smulkių elektros ir elektroninės įrangos atliekų rūšiavimo įmonės „EMP recycling“ visoje šalyje organizuotos „Gerumo akcijos“, skatinusios įmonių, įstaigų, mokyklų ir kitas bendruomenes surinktas atliekas keisti į smagius prizus, rezultatai. Akcijos metu – nuo 2013 m. spalio iki šių metų liepos pabaigos – buvo surinkta 974 tonų atliekų.

Ar žinojote, kad vidutiniškai vienam šalies gyventojui per metus tenka per 300 kg atliekų? Šis skaičius neatrodytų toks bauginančiai didelis, jeigu visi žinotume ir suprastume, kad atliekas reikia rūšiuoti ir tai daryti tinkamai. 2011 m. sausio mėn.

 Ramunė Dambrauskaitė Vyriausybė patvirtino valstybinį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams. Tad Šiaulių miesto tarybos posėdžių salėje vyko papildomas Šiaulių miesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano ir taisyklių pristatymas Tarybos nariams.

Žinių radijas Atliekų tvarkymo situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienose komunalinių paslaugų teikimas užtikrinamas beveik visiems gyventojams, kitose nemaža dalis gyventojų vis dar neturi galimybių šiukšlių išmesti legaliai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė sako, kad tai lemia savivaldybių organizuotumo stoka, nors vertinant bendrai pokyčiai yra teigiami. „Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt LRT radijo klausytojas Gertautas iš Joniškio nori sužinoti, ar galima nemokėti už išrūšiuotų atliekų tvarkymą. „Norėčiau paklausti dėl atliekų rūšiavimo. Jeigu žmonės rūšiuoja atliekas ir sukuria žaliavą, tai įmonės, gaminančios produktą, gauna pelną, ar nebūtų galima to pelno paskirti šiukšlynų priežiūrai, o ne užkrauti šių išlaidų gyventojams ant pečių?“ – teiraujasi klausytojas.

Paskutinės mados tendencijos vis dažniau siejamos su ekologišku gyvenimo būdu. Iš perdirbtų medžiagų pagaminti drabužiai ir aksesuarai – svarbi ekologiško dizaino filosofija. Įvairios medžiagos, nebereikalingos naudojimui, vietoje šiukšlių konteinerio patenka į dizainerių rankas ir pasitarnauja gaminant naujus kūrinius. Viena iš šios filosofijos atstovų britų dizainerė Emma Ware. Emma Ware nuėjo ilgą kelią.

Šiauliuose atliekas veš viena įmonė. Pagal savivaldybės pasirašytą sutartį su viešojo konkurso laimėtoju, nuo rytojaus Šiaulių miesto teritorijoje komunalines atliekas surinks ir į Šiaulių regioninį sąvartyną veš akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“. Minėta bendrovė buvo pripažinta Šiaulių miesto savivaldybės paskelbto konkurso nugalėtoja. Sutartis pasirašyta trejiems metams su galimybe pratęsti dar dvejus metus.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus regione artimiausiu metu brangs atliekų tvarkymas. Tarifas bus keliamas dėl įvedamo sąvartyno mokesčio, be to savartyne kyla mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginiai. Dalis Alytaus miesto tarybos narių prieštarauja kainų kilimui ir įžvelgia, kad regiono atliekų tvarkymo centro įvestas solidarumo mokestis – neteisėtas.

Bendrovė „Reenergy“, valstybės eliminuota iš atliekų deginimo rinkos, vakar kreipėsi į Europos Komisijos Generalinį sekretoriatą. „Reenergy“ pateikė skundą dėl ES teisės aktų pažeidimų, užfiksuotų LR Vyriausybei priimant atliekų deginimą reglamentuojančius teisės aktus. „Atliekų deginimo rinką monopolizavusi valstybė neteisėtai įtvirtino valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir jos partnerio „Fortum“ monopolį.

 Vyriausybė šiandien patvirtino Valstybinį atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planą, kuriuo nustatė šio laikotarpio atliekų tvarkymo strateginius tikslus, uždavinius ir priemones jiems pasiekti, taip pat valstybines ir savivaldybėms skirtas atliekų tvarkymo užduotis, nacionalinės ir ES paramos kryptis. 2014-2020 metais bus tęsiama 2000-aisiais pradėta atliekų tvarkymo politika ir atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra.

Antrinis elektronikos atliekų panaudojimas, vis dar galiojantys leidimai supirkti pakuočių ir elektronikos atliekas, taikomi skirtingi veiklos standartai, kai kurių savivaldybių vangumas, didelė administracinė našta – šios problemos sąlygoja atliekų tvarkymo sistemos Lietuvoje stagnaciją. Tai trečiadienį Seime vykusioje konferencijoje pabrėžė Ema Būtėnienė, advokatų kontoros LAWIN Turto ir aplinkosaugos praktikos grupės advokatė.

Nuo rytojaus Vilniaus apskrities gyventojai už atliekų išvežimą mokės maždaug trečdaliu brangiau. Vilniaus miesto savivaldybei 63 procentais padidinus Kazokiškių sąvartyno „vartų“ mokestį, sostinės gyventojai, iki šiol už šiukšles kas mėnesį mokėję po 21 centą už kvadratinį metrą, nuo rytojaus turės pakloti iki 27 ct. už kv. metrą.

Šiuo metu Seime svarstomos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, reglamentuojančios vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos įvedimą nuo 2015 m., apipintos mitais, o užstato sistema pateikiama it panacėja „išvalysianti Lietuvą“. Deja, pažvelgus atidžiau, pagrindiniai argumentai prasilenkia su realia situacija. Mitas Nr.

Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau – pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės. Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc.

Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst.

Klaipėdos rajone, Dumpiuose, planuojamos statyti atliekų rūšiavimo gamyklos projektas dvokia afera. Mat 41 mln. litų vertės konkursą laimėjo įmonė, kurioje tėra trys darbuotojai. Dar daugiau, ta įmonė ir jos savininkė yra skolingos „Sodrai“. Maža to, naujos gamyklos pajėgumas lygiai toks pat, kaip ir šiuo metu veikiančios šiukšlių rūšiavimo linijos. Taip gali būt tik liberalų valdomoje Klaipėdoje.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo metų pradžios individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės išvežamos dvigubai rečiau. Žmonėms pradėjus skųstis, kad atliekos netelpa į turimus konteinerius, valdininkai jiems pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis už atliekų nerūšiavimą. Anksčiau individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę.

Praėjusių metų gegužės 15 d. uostamiestyje pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti bei šilumą ir elektrą gaminanti kogeneracinė „Fortum Klaipėda“ jėgainė. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia samdyti darbuotojai rankomis išrūšiuoja atliekas – išrenka stiklą, plastiką, kartoną, metalą. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, o kitos atliekos keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį.

Penktadienį negausią protestuojančiųjų prieš atliekų deginimo gamyklas žmonių grupelę apspito bent dvigubai didesnis žurnalistų būrys. Pasak toje mažoje grupelėje buvusio Seimo nario, konservatoriaus Algio Strelčiūno, gyventojų bendruomenės turi rimtą pagrindą manyti, kad planuojamose statyti įmonėse komunalinių atliekų rūšiavimas bus tik imituojamas, tačiau iš tiesų visos atliekos pateks tiesiogiai į deginimo krosnis, o teršalų filtrai veiks be būtinų, itin brangių sorbentų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Savaitgalį prognozuojamas 14–19 laipsnių šaltis gali padidinti aplinkos užterštumą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, didėjantys šalčiai visuomet priverčia naudoti daugiau kuro šildymui, o taupantieji tokiu atveju neretai nutaria sudeginti ir nuodingas atliekas. Sinoptikės Teresės Kaunienės teigimu, šeštadienį silpnės vėjas, snigti turėtų tik pirmoje dienos pusėje, pietrytiniuose rajonuose.

Aplinkos oro monitoringo stoties, esančios Šilutės plente, stebimų parametrų duomenys rodo, kad pradėta eksploatuoti atliekų deginimo įmonė UAB „Fortum Klaipėda“ 2013 m. neturėjo reikšmingos įtakos aplinkos orui. Deginimo įrenginyje deginant atliekas įmonėje UAB „Fortum Klaipėda“ automatizuota emisijų matavimo sistema, nuolat atliekami azoto oksidų, anglies monoksido, kietųjų dalelių, sieros dioksido, bendrosios organinės anglies, vandenilio chlorido, vandenilio fluorido teršalų matavimai.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo Antikorupcijos komisija tikrino, ar efektyviai ir skaidriai naudojamos bendrovei „Toksika“ skirtos lėšos pavojingų atliekų deginimo gamyklai statyti. Gamykloje bus deginamos pavojingos atliekos, surenkamos mūsų šalyje. Per metus tokių atliekų bus sudeginama 8 tūkst. tonų. Jau keletą metų Šiaulių rajone, Aukštrakiuose, tęsiasi pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos. Jo vertė daugiau nei 86 mln. litų, iš jų 52 mln.

2018 metais didesnės buitinių prietaisų parduotuvės privalės iš žmonių priimti smulkius prietaisus, net jei jų nepardavė. Tai numatantiems Atliekų įstatymo pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė, toliau juos svarstys Seimas. Tačiau Aplinkos ministerija dar aiškinsis sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio informaciją, kad panaudotų baterijų surinkimo vietos įrengiamos vaikų darželiuose. „Sako, kad vaikų darželiuose yra įrengiamos tokios atliekų surinkimo dėžės.

Henrieta Aleknienė Prasidėjus šildymo sezonui, padidėjo oro tarša, dėl kurios paūmėja kvėpavimo takų ir kitos ligos, o ilgainiui atsiranda ir lėtinių sveikatos sutrikimų. Todėl miestų aplinkosaugininkai ir visuomenės sveikatos specialistai pradėjo intensyviai tikrinti galimus taršos šaltinius.