atliekos

Utenos rajone atliekų tvarkymo įmonė ir jos vadovai kaltinami padarę didelę žalą gamtai ir aplinkai, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje remiantis FNTT surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, bankrutavusi atliekų tvarkymo bendrovė ir jos vadovai kaltinami tuo, kad netinkamai tvarkė žmonių sveikatai ir gamtai pavojingas atliekas.

Pavojingas atliekas tvarkantis Atliekų tvarkymo centras (ATC) ir aplinkos apsaugos konsultacijų bendrovė „Biosistema“ tinkamai tvarkė atliekas, po 7 metų tyrimų ir bylinėjimosi nutarė teismas. Vilniaus miesto apylinkės teismas praėjusį pirmadienį išteisino ATC vadovą Eriką Janą Volosevičių ir jo pavaduotoją Audrių Puškorių bei bendrovę „Biosistema“, kuriai anksčiau vadovavo A. Puškorius.

Anglijos pietvakariuose buvo aptiktas kanalizacijos sistemą užkimšęs didžiulis „riebalų ledkalnis“ – 64 m ilgio darinys iš sukietėjusių riebalų, aliejaus ir kūdikių servetėlių, antradienį pranešė pareigūnai. Andrew Roantree iš komunalinių paslaugų įmonės „South West Water“ sakė, kad kompanijos komandai „prireiks maždaug aštuonių savaičių šiam monstrui susmulkinti itin sunkiomis darbo sąlygomis“. Jis paragino visuomenę nepilti į kanalizaciją riebalų ir nemesti į klozetus kūdikių servetėlių.

Didžiosioms Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėms paskelbus norą trauktis iš sostinės dėl patiriamų nuostolių, miesto meras Remigijus Šimašius ramina vilniečius – šiukšlių išvežimo kaina keistis neturėtų. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ ketina trauktis iš sostinės, nes jų veikla po įgyvendintos atliekų tvarkymo reformos tapo nuostolinga.

Klaipėdoje, Alksnynės gatvės gyventojai pamatė šokiruojantį vaizdą – daugybę išmestų, galimai jau panaudotų švirkštų. Pastarieji priskiriami pavojingoms atliekoms, tad mesti juos į šiukšlių konteinerius negalima. Tačiau kaip atsikratyti panaudotais švirkštais neaišku. Tam numatytos tvarkos  nėra, bet baudos už netinkamai išmestus švirkštus gresia.

  Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) su Vilniaus apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl fiktyviai tvarkytų metalinių ir kitų pakuočių. Įtariama, kad valstybei galėjo būti padaryta 6 mln. eurų žala.   Teisėsauga pranešime bendrovės neįvardija, bet, BNS žiniomis, tyrimas baigtas dėl jau bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“. Dėl jos veiksmų dabar mėgina taikiai susitarti aplinkosaugininkai ir metalo pakuočių gamintojai bei importuotojai.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Buityje susidarančios atliekos gali būti greitai yrančios, kuriose dauginasi įvairūs mikroorganizmai, jos skleidžia nemalonų kvapą ir pritraukia įvairių vabzdžių bei graužikų. Norint išvengti šių kenkėjų platinamų ligų bei nemalonių pojūčių, buitinės atliekos turi būti reguliariai šalinamos. Sutrikus atliekų šalinimui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja: 1. Mažinti į buitinių atliekų konteinerius išmetamų atliekų kiekį.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Vilniaus Verkių miške tarp žibučių galima rasti ir... baldų. Sostinės parke – krūvos šiukšlių net su veikiausiai jas išmetusių žmonių asmens duomenimis. Vienas pažeidėjų, nepraėjus nė savaitei nuo pasirodžiusios informacijos, pakliuvo Vilniaus viešosios tvarkos sargams. Ir išsisukti nuo baudos jam nepavyks. O štai Pavilnių ir Verkių parko direktorė teigia, kad žala gamtai padaryta gerokai didesnė, nei pažeidėjams gresianti bauda.

Lietuvoje antradienį įsigalioja reikalavimas visuose gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – įsirengti autonominius dūmų detektorius. Detektorių įrengimą nuo gegužės 1 dienos reglamentuoja Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės. Ugniagesiai tikisi, kad garso signalu detektoriai įspės gyventojus apie gresiantį pavojų, o laiku iškviesta pagalba padės išgelbėti gyvybes ir žmonių turtą.

Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras ėmėsi griežtų priemonių prieš pažeidėjus. Bendro naudojimo konteinerių aikštelės nuo praėjusių metų stebimos vaizdo kameromis, o aikštelėse netinkamai atliekų atsikratantys žmonės identifikuojami ir kviečiami rimto pokalbio.

Seimui siūloma uždrausti deginti skirtų atliekų gabenimą į Lietuvą ir apriboti sudeginamų atliekų kiekį. Dabar jis nėra reguliuojamas. Aplinkos apsaugos komiteto narės „valstietės“ Virginijos Vingrienės teigimu, tai paskatintų aktyvesnes diskusijas dėl kogeneracinių jėgainių likimo ir valstybės investicijų į jas efektyvumo. Seimas yra priėmęs svarstyti jos parengtas tokius sugriežtinimus numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių toliau Seimas imsis birželį.

 Pakuočių atliekų sutvarkymą liudijantį dokumentą pripažinti neteisėtu būtų galima tada, kai atliekų tvarkymo įmonės nepateiks įrodymų apie atliktus darbus, siūlo parlamentarai Kęstutis Mažeika ir Virginija Vingrienė. Jie Seime užregistravo tai numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios leistų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančioms institucijoms patikrinti, ar atliekos tikrai sutvarkytos – perdirbtos arba sudegintos, o ne pristatytos į sąvartynus ar išverstos miške.

Viena pora iš Naujojo Džersio padavė statybų kompaniją į teismą už tai, kad savo naujo prabangaus buto, įsigyto už 2 mln. dolerių (1,7 mln. eurų), sienose aptiko butelių su šlapimu, graužikų ir supuvusio maisto. Portalas NJ.com pranešė, kad tos poros kompanija „Shiloh Holding“ praėjusią savaitę kreipėsi į teismą po to, kai per remontą savo prabangiame būste Vihokeno mieste aptiko sienose butelių su šlapimu ir maisto.

Tarp medžių – šimtai kilogramų duonos, vaisių ir daržovių. Toks atsikratyto maisto vaizdas sukrėtė Pavilnių ir Verkių parko teritorijos gyventojus. Pasivaikščioti į pamiškę išėję vilniečiai prarado amą – išmesti, pasirodo, net ir vartoti dar tinkami maisto produktai. Etiketėse nurodoma, kad maisto produktai yra iš vieno didelio prekybos tinklo. Jo atstovai ginasi, kad miške prekėmis atsikratė ne jie. Tyrimo ėmėsi pareigūnai. Kalnai duonos, salotų, bananų, kitų egzotiškų vaisių.

 Sostinės savivaldybė turi gerų žinių vilniečiams – nuo šiol mieste gerės atliekų tvarkymas, o mokestis už jį bus net 20-30 proc. mažesnis. Savivaldybės konkursą mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti ir išvežti laimėjo trys įmonės – UAB „VSA Vilnius“, UAB „Ekonovus“ bei UAB „Ecoservice“. „Pasirašius šias sutartis, tikimės, kad atliekų tvarkymo sistemos administravimas taps skaidresnis, efektyvesnis ir racionalesnis.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja jungtinius patikrinimus, kurių metu tikrina atliekas pervežantį transportą. Taip siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir nelegaliems atliekų vežimams bei stiprinama nelegalių atliekų vežimų prevencija. Aplinkosaugininkams talkina Valstybinės kelių transporto inspekcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai.

Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – susipliekė Marijampolės atliekų tvarkymo centras ir vos prieš metus už 10 milijonų eurų pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos vadovai. Dvi įstaigos niekaip nesusitaria, kuri turi išvežti deginti perdirbti netinkamas atliekas. Konfliktas peraugo į tai, kad penkių savivaldybių šiukšlės, o tai yra po 140 tonų kasdien, šiuo metu visai nerūšiuojamos, o pilamos tiesiai į sąvartyną.

1977-ųjų rugpjūčio 29 dieną, ji, sverdama tik 1,3 kg, naujagimių skyriuje gulėjo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų. Tačiau šalia nesimatė nė vieno nerimaujančio tėvo ar motinos, galinčių palaikyti jos mažą rankytę, meldžiančių, jog ji išgyventų. Jos vardas – Melissa Ohden (40 m.). Mergaitę ligoninėje vieną paliko jos motina, kuri tikėjo, jog nuodingas skystis, kurį ji, būdama 8 mėnesius nėščia, vartojo 5 dienas, sukėlė abortą.

Panaudoto aliejaus negalima pilti į buitinių atliekų konteinerius ar kanalizaciją – jį būtina priduoti atliekų tvarkytojams, kurie juo tinkamai pasirūpins. Nors kasmet aliejaus priduodama vis daugiau, kai kurios įmonės vis dar siekia apeiti šią tvarką ir rizikuoja patirti papildomas išlaidas keičiant vamzdžius ar mokant baudas. Kodėl svarbu tinkamai pasirūpinti panaudotu aliejumi ir kur jis keliauja? Lietuvoje surenkama daugiau nei 100 tonų Kasmet aliejaus suvartojama vis daugiau.

Po miesto grindiniu esančiuose kanalizacijos vamzdžiuose galima aptikti tikrai daug nemalonių dalykėlių. Tačiau tai, kas buvo aptikta Londono kanalizacijos sistemoje, pribloškė net visko mačiusius jos prižiūrėtojus. Radinys ne tik nemalonus, bet ir grasina potvyniu visam rytiniam Londonui. Tai ne uola ar akmuo, bet masė to, ką žmonės nuleidžia iš savo namų.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Aplinkosaugininkai Vilniaus pakraštyje išaiškino pogrindinį fabriką, kuriame buvo gaminamas skystas kuras šildymui. Aplinkosaugininkus pribloškė radinys: nuošaliame angare buvo maišomi neaiškūs skysčiai, skystam kurui gaminti veikiausiai buvo naudojamos ir pavojingos bei nuodingos medžiagos, taip pat ir neaišku, iš kur gautas viskis. Penktadienį ryte į Vilniaus pakraštyje esantį angarą atvažiavę aplinkosaugininkai aptiko didelį kiekį neaiškių degių medžiagų.

Europos Komisija (EK) suabejojo energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ planais Vilniuje ir Kaune pastatyti dvi naujas atliekas deginančias kogeneracines jėgaines. Komisijos teigimu, dviejų naujų jėgainių atsiradimas gali neskatinti rūšiuoti atliekų. „Lietuvos energijos“ atstovai tvirtina kad EK nuogastavimai yra nepagrįsti, nes ataskaitoje nėra vertinamos pramoninės atliekos.

Sostinės Kazokiškių sąvartyne auga krūvos degių atliekų. Kaupti jos ten pradėtos pernai paaiškėjus, kad degių šiukšlių Lietuvoje nėra kur sudeginti. Aplinkos ministerija užsipuolė sąvartyną, kad jis per kelis mėnesius nesugebėjo nei paruošti tokioms atliekoms skirtos aikštelė. Sąvartynas keikia ministeriją, kad ji ir pati nežino, ką su šiukšlėmis daryti. O netylant ginčams šiukšlių krūva tik auga.

Viliuje kaupiantis išrūšiuotoms ir deginimui skirtoms atliekoms, o energetikos holdingui „Lietuvos energija“ jų deginimo gamyklą Vilniuje planuojant pastatyti tik 2019 metais, Aplinkos ministerija siūlo atliekas laidoti Kazokiškių sąvartyne. Kitu atveju sostinėje gali pasikartoti šiukšlių krizė, kai jų nebebus kur dėti ir sutriks atliekų rūšiavimo gamyklos veikla.

Didžioji dalis Vilniaus daugiabučių gyventojų nuo liepos kitaip mokės už atliekų tvarkymą - mokestis bus skaičiuojamas pagal naudojamų konteinerių kiekį arba grynąjį atliekų svorį. Teigiama, atliekų tvarkymas jiems atpigs, tačiau su sąlyga, jei žmonės rūšiuos atliekas.

Atsikratyti per šventes džiuginusiomis puošmenomis irgi reikia mokėti. Baigėsi laikas, kada nupuoštą eglutę buvo galima mesti į konteinerius. Dabar už ne vietoje besimėtantį Kalėdų medį gresia baudos. O jos ne tokios ir mažos – už šiukšle paverstą eglę gali tekti pakloti ir 300 eurų. Štai taip kartu su šiukšlėmis prie konteinerių besimėtančios panevėžiečių Kalėdų puošmenos nei aplinką puošia, nei praeivių akis džiugina.

Tyrimai atskleidė, jog miego poza iš tiesų daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Tiesa, poilsis ant kairio šono – naudingas žmogaus organams. Brightside.me pateikia priežastis, kurios įrodo, kad miegas ant kairės pusės yra kur kas geriau nei kita poilsio poza, rašo brightside.me. 1. Limfinė sistema Limfinė sistema formuoja imunitetą, atlieka gynybinę organizmo funkciją, su limfa ląstelės pašalina įvairius medžiagų apykaitos produktus, atliekas.

Dalis Vilniuje komunalines atliekas tvarkančių bendrovių yra nepatenkintos jų tvarkymo sistemos reforma, kuri pakeistų gyventojų ir įmonių mokesčio už atliekas mokėjimo tvarką. Dvi iš 4-ių dabar Vilniuje atliekas tvarkančių bendrovių - „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ - kritikuoja svarbią sistemos reformos dalį - penkerių metų trukmės atliekų surinkimo konkursą.

Pareigingam šiauliečiui užfiksavus šiukšlintoją, aplinkosaugininkai išsiaiškino pažeidėją. Vyrui teks susimokėti baudą, atlyginti gamtai padarytą žalą ir sutvarkyti išmestas šiukšles.  Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (ŠRAAD) gavo pranešimą iš vieno šiauliečio, kuris matė, kaip du vyrai mikroautobusu atvyko į Statybininkų gatvę, Šiauliuose ir ėmė krauti prie medžio senus baldus.

Seimas spręs, ar sumažinti mokestį už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis pavojingomis atliekomis - suvienodinti jį su tarifais, taikomais už nepavojingų atliekų šalinimą. Seimas antradienį priėmė svarstyti atitinkamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nuo kitų metų už atliekų toną mokesčio tarifą sumažinti iki 3 eurų (nuo 53,58 euro). 2018 metais jis siektų 5 eurus, o ne numatytus 59,37 euro.

Tai patvirtina Visagino pavyzdys. Su Aplinkos ministerijos palaiminimu į miestą iš sostinės nuvežta 200-ai tonų deginimui paruoštų atliekų. Tačiau paaiškėjo, kad kalnas šiukšlių į Visaginą atkeliavo pažeidus teisės aktus – tai tvarko įmonė, neturinti leidimo sandėliuoti tokių atliekų. Sostinės šiukšlėmis užversti visaginiečiai piktinasi prie Aplinkos ministerijos.

  Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) leido Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatorei bendrovei „Energesman“ deginimui skirtas atliekas vežti saugoti į Kazokiškių sąvartyną - tikimasi, kad tai laikinai baigs atliekų krizę Vilniuje. Atliekos į sąvartyną turėtų būti pradėtos pervežti trečiadienį po pietų.

Vilniaus vadovai pirmadienį ketina pateikti savo poziciją dėl komunalinių atliekų krizės mieste. Šiukšlių surinkėjai jau kurį laiką negali vežti atliekų į Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklą, kuri perpildyta deginimui skirtomis atliekomis. Penktadienį Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas apkaltino Vilniaus valdžią ir paragino ją prisiimti atsakomybę dėl tokios padėties. Be to, jis sakė, jog dėl galbūt neteisėtų savivaldybės veiksmų svarstoma kreiptis į teisėsaugą.

Ramučių bendruomenė pakraupusi – 2 kilometrus nuo miestelio įsikūrusi šiukšlių perdirbimo įmonė neleidžia gyventojams ne tik išeiti iš namų, bet ir mėgautis savo daržuose užaugintomis daržovėmis. Žmonės tikina, kad nuo nepakeliamos smarvės juos net ėmė berti ir kamuoti alergija. Tuo metu įmonės atstovai teigia suprantantys, kad nuo šiukšlių perdirbimo įrenginių sklindantys kvapai nėra patys maloniausi, tačiau atkerta, jog jie nėra pavojingi sveikatai.

Nuo liepos įsigaliosiantis privalomas konteinerių svėrimas padidins konteinerių terminalų saugumą, tačiau krovinių siuntėjams ir ekspeditoriams garantuos didesnius kaštus, rašo „Verslo žinios“. „Kai kas iš to uždirbs, o mes patirsime papildomų išlaidų. Sudrausminti kai kuriuos ekspeditorius gal ir reikėtų, bet mes ir anksčiau sverdavome įtartinus konteinerius, mums tai jokia naujiena.

Vakar Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas ir UAB „Algoritmų sistemos“ direktorė Elena Vengrienė pasirašė Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) kūrimo ir diegimo paslaugų pirkimo sutartį. Vadovaujantis šia sutartimi, bus kuriama ir diegiama informacinė sistema, skirta gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos duomenų surinkimui, analizei ir kontrolei.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas. Tačiau didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, pasitelkiant atliekų tvarkytojų pagalbą, buvo sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės, kurias labai pravartu žinoti kiekvienam.

Klaipėdos pašonėje su augintiniu vaikštinėjęs klaipėdietis aptiko užkrato šaltinį – kelias tonas dvokiančios pūvančios žuvies. Išties tokia žuvis – užkrato šaltinis. Ją išnešioja paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Tačiau rasti, kas šitaip atsikratė atliekomis, lengva nebus. Aplinkosaugininkai laukia liudininkų pranešimų, galbūt atsiras mačiusių, kas šitaip išvertė pasenusią žuvį. Greičiausiai tokie žuvies kiekiai priklausė kažkokiai bendrovei.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius pareiškė, kad po aplinkos ministrui inicijuojama interpeliacija slypi ministerijos atskleista nusikalstama schema, imituojant elektronikos atliekų tvarkymą. „Mums iš karto tapo aišku, kad ta „Vijūnėlė“ yra visiška priedanga ir nieko daugiau.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame matoma, kaip patalpų valymo įmonė „Švaros garantas“ išmeta šiukšles tiesiog pamiškėje. Moteris, pasidalinusi įrašu, rašo: „Švaros Garantas...vienur tvarko, kitus šiukšlina...tiesiai po namų langais...visos ribos peržengtos.

Pasikeitus situacijai atliekų tvarkymo rinkoje, specialistai šiemet prognozuoja elektronikos, buitinės technikos atliekų tvarkymo kainų augimą. Atliekų tvarkytojai neslepia, jog pastaruoju metu situacija rinkoje keičiasi, todėl elektronikos gamintojams ir importuotojams gali išaugti atliekų tvarkymo kainos. Kainas išaugins ne tik pasaulio rinkos pasikeitimai, bet ir vieno iš rinkos žaidėjų neįvykdyti įsipareigojimai.

Pavasarį pradeda veikti Vilniaus regioninė atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kur apdoroti bus suvežamos visos komunalinės atliekos iš sostinės ir gretimų savivaldybių. Kol nėra galimybės apdorotas atliekas sudeginti, jos greičiausiai bus saugomos, tačiau atliekas tvarkyti vilniečiams vis tiek brangs apie 30 procentų, rašo „Verslo žinios“. „Kol kas neturime deginimo pajėgumų, todėl MBA gamykla atliekas tik atskirs į kelias atskiras krūvas.

Artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybai turėtų būti teikiamas pasiūlymas gerokai didinti vadinamąjį sąvartyno vartų mokestį - jis, „Lietuvos žinių“ duomenimis, gali didėti nuo 33 eurų iki 70 eurų. Valdantieji sostinės politikai mokesčio augimą sieja su netrukus pradėsiančia veikti atliekų rūšiavimo gamykla. Jos operatoriai tvirtina, kad savivaldybė taip pridengia savo interesus.

Viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti rūšiuoti atliekas, yra baudos. Taip nurodė patys respondentai, dalyvavę bendrovės „Spinter tyrimai” apklausoje. „Tai tikrai nereiškia, jog finansinės sankcijos yra geriausias ar vienintelis būdas, kuris gali paskatinti žmones rūšiuoti.