atliekos

Gyventojus piktinantis niekaip nesuvaldomas dvokas iš Kauno atliekų apdorojimo gamyklos jau pasIekė ir aplinkos ministrą. Jis apžiūrėjo gamyklą ir sako, kad pažeidimai matomi plika akimi. Dėl jų įmonė ne kartą įspėta. Tad dėliojama, kaip iš šios vietos iškelti taršius biologinio apdorojimo procesus ir neprarast europinių milijonų.

Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamykla Kaune vis labiau kaitina aplinkinių aistras. Neapsikentę smarvės gyventojai jau rengia prie gamyklos gedulingas procesijas ir taip siekia jos uždarymo. Apie neekonomiškos gamyklos likvidavimą prabyla vis daugiau jos dalininkų, o štai Aplinkos ministerija ragina neskubėti.

Kopūstėlių kaimas, Ukmergės rajonas. Buvusi sovietinė karinė bazė. Apleista, beveik nematoma teritorija, kurioje labai patogu daryti juodus darbus. Pavyzdžiui, vežti ir slėpti pavojingas atliekas. Įtariama, kad čia gali būti gudriai paslėpta dešimtys tonų aplinkai pavojingų atliekų. Jei kiltų gaisras, dustų visa Ukmergė, kaip neseniai duso Alytus.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Kiekvieną mėnesį pavojingas atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“ sunaikina apie dešimtis tonų medicininių atliekų su COVID užkratu. Tačiau didele problema išlieka gyventojų į konteinerius išmetamos medicininės atliekos – jų surinkimui tinkamai vis dar nepasirengta.  Autobusiuku iš visų Lietuvos ligoninių ir patikrinimo punktų atvežamos COVID 19 atliekos – pirštinės, kaukės, kitos apsaugos priemonės. Pilnos, sandariai uždarytos dėžės dar kartą dezinfekuojamos.

Aplinkosaugininkai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydami skelbti ekstremaliąją situaciją dėl neveikiančio komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginio. Kaip trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, prašymas pateiktas pasitvirtinus informacijai, jog neveikia Kauno regiono atliekų tvarkymo centro įrenginys, dėl ko nebuvo vykdomas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimas.

Pavojingų atliekų deginimo įmonėje „Toksika“ apsilankęs ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad bendrovė pasirengusi didesnių su koronavirusu susijusių atliekų kiekių utilizavimui, tačiau valstybėje nėra sistemos, kaip tokias atliekas surinkti iš gyventojų.  Ministras teigė, kad nerimą keliant augantys užsikrėtusiųjų skaičiai, jis norėjo įvertinti, ar įmonė galėtų susitvarkyti, jeigu atliekų padidėtų „kartotiniais dydžiais“, ar užtektų personalo ir kitų resursų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Antrines plastiko atliekas perdirbanti įmonė „RetroPlast“ Skaidiškių kaimo, esančio Vilniaus rajone, gyventojams sukėlė tikrą galvos skausmą – šie dėl sklindančio nemalonaus kvapo iš įmonės teritorijos pusės negali nei kvėpuoti, nei praverti langų. Aplinkos apsaugos departamento atstovai tikina, kad tyrimas jau yra pradėtas, tačiau išvadų dar reikės palaukti, todėl informacija iš anksto nebus skelbiama. Įmonė situacijos kol kas nekomentuoja.

Ramygalos gyventojų ramybę ir sveikatą jau mažiausiai penkerius metus nuodija didžiulė ferma. Vos už poros kilometrų nuo miestelio, bebaigiančiame ištuštėti Juodikonių kaime, pagal gudrią schemą vyksta nešvarūs atliekų utilizavimo procesai. Situacija Ramygaloje domėjosi žurnalistinių tyrimų laidos „Žalioji byla“ komanda.

Nuo kitų metų kelis kartus augs taršos mokestis už netvarkomas padangas – dabar jis siekia vos 86 eurus už toną. Už lengvųjų automobilių padangas Seimas nustatė 300 eurų už toną, o už didelių transporto priemonių – 600 eurų mokestį.  Seimas ketvirtadienį priėmė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas: už balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė penki.

Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ baigus statyti komunalinių ir pramonės atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę Kaune bei baigiant statyti tokią pat jėgainę Vilniuje, Seimas uždraudė nuo lapkričio įvežti į šalį komunalines ir pavojingas atliekas, skirtas sudeginti ir naudoti energijai gauti. Taip pat nebus galima įsivežti komunalinių atliekų deginimo proceso likučių – pelenų ir šlakų.

Galima ilgamete tarša į Kuršių marias pagarsėjusi įmonė „Grigeo Klaipėda" jau spėjo atnaujinti savo veiklą. Ją bendrovė buvo sustabdžiusi prieš mėnesį, kai laikinai jos nuotekas valanti bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atsisakė darbus tęsti dėl per didelės taršos. „Grigeo Klaipėda" atstovai skundžiasi, kad per šį laikotarpį įmonė patyrė pusės milijono eurų nuostolį, darbą metė ne vienas darbuotojas.

Penktadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Mažeikių rajono Reivyčių seniūnijos darbuotojai iš automobilio priekabos išima senas padangas ir meta jas pamiškėje. Susisiekus su Reivyčių seniūnijos seniūnu Stanislovu Puteliu paaiškėjo, kad padangos ten buvo sudėtos ne veltui ir bus išvežtos jau šiandien po pietų.  Vaizdo įraše užfiksuoti tokiu seniūnijos darbuotojų darbu pasipiktinę praeiviai.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo informacija, ką gyventojams reikėtų žinoti apie pasenusių arba nereikalingų vaistų atliekų šalinimą.  „Pasenusius ir nebereikalingus vaistus visos vaistinės privalo priimti nemokamai. Jei kuri nors vaistinė atsisako priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti Tarnybą: [email protected] arba tel.

Po „Grigeo” skandalo įteisinus aplinkosaugos inspektorių apsilankymus iš anksto neįspėjus, tokio vizito sulaukė per 40 savo nuotekas valančių įmonių. Ir nelauktų patikrinimų rezultatai nedžiugina. Net pusėje tikrintų bendrovių nustatyta kuo įvairiausių pažeidimų. Nors ekologinių nelaimių nė viena kol kas nesukėlė, pareigūnai stebisi tokiu atsainiu verslo požiūriu. Tiesa, paties „Grigeo” ir plastiku Nerį sostinėje teršusių įmonių ikiteisminiai tyrimai per karantiną stringa.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Besitęsiant karantinui namuose dienas leidžiantys tautiečiai tai remontus daro, tai susikaupusius daiktus tvarko. Tačiau išvežti atliekų į surinkimo aikšteles negali, mat jos net ir švelnėjant karantino sąlygoms – vis dar užrakintos, dėl viruso Covid-19 grėsmės. Tad žmonėms siūloma sulaukti karantino pabaigos.

Pandemijos metu susidariusios medicininės atliekos deginamos „Toksika“ pavojingų atliekų naikinimo įrenginyje. Nuo karantino pradžios jau sudeginta per 10 tonų įvairių panaudotų medicininių apsaugos priemonių, kuriomis naudojosi su COVID-19 virusu kovojantys medikai bei patikros punktuose dirbantys savanoriai.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.

Karantino laikotarpiu gyventojams komunalines atliekas siūloma tvarkyti griežčiau, o daiktų keitimosi punktus laikinai uždaryti, taip pat siūloma stabdyti užstato pakuočių priėmimą ne taromatuose, trečiadienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo rekomendacijos gyventojams.

Šilutės Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ištyrė pranešimą dėl bute deginamų draudžiamų atliekų – paaiškėjo, kad pažeidėjas yra tas pats asmuo, kuris ir pranešė apie pažeidimą, penktadienį praneša AAD.  Šio mėnesio pradžioje Šilutės aplinkosaugininkai gavo šio rajono gyventojo pranešimą, kad kaimynai namuose krosnyje kūrena plastiką ir senus baldus. Skambinantis asmuo skundėsi, kad degančios atliekos užteršė orą, todėl tame name gyvenantiems žmonėms sunku kvėpuoti.

Vilniaus mieste nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos įsigaliojo naujos šiukšlių tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turinčiuose daugiabučiuose šachtos ilgainiui turi būti užsandarintos, o konteineriai po jomis nuo vasario 1 dienos išvežami.  Naujienų portalas tv3.lt domisi, kiek daugiabučių Vilniuje jau pasiekė šios naujovės.  Sostinėje yra beveik 3000 daugiabučių, kuriuose įrengtos šachtinės atliekų sistemos.

Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Dabar kainos už atliekų tvarkymą yra skirtingos visose šalies savivaldybėse.

Lietuvos miškuose pernai surinkta 700 tonų atliekų, skelbia Aplinkos ministerija. Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 100 tonų šių atliekų – netinkamos naudoti automobilių padangos, jų miškuose ypač padaugėja per padangų keitimo sezonus – pavasarį ir rudenį. Šis skaičius rodo, kad senomis padangomis pamiškėse nusikratė apie 3 tūkst. automobilių savininkų.

Aukšto lygio radioaktyvios atliekos, kurios dar dabar talpinamos į specialius konteinerius ir užkasamos po žeme, manoma, iširs greičiau, nei planuota. Tai turėtų turėti rimtų pasekmių ne tik ekologijai, tačiau ir žmogaus sveikatai. Apie tai anksčiau nebuvo net susimąstoma. Vien JAV radioaktyvios atliekos šiuo metu sudaro daugiau nei 90 tūkst. metrinių tonų (apie 9 mln. kilogramų), rašoma portale iflscience.com. Šis skaičius per artimiausius dešimtmečius turėtų išaugti iki 140 tūkst.

Alytaus rajone antradienį radus krūvą tekstilės atliekų, aplinkosaugininkai ieško, kas jas išmetė. Aplinkos apsaugos departamento teigimu, į gamtą išmestų drabužių bei avalynės 12 kubinių metrų krūva buvo rasta netoli Tūkstantmečio tilto. „Pareigūnams nenustačius, kas galėjo atsikratyti šiomis atliekomis, Aplinkos apsaugos departamentas prašo visuomenės pagalbos“, – rašoma aplinkosaugininkų pranešime.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Šiomis dienomis itin didelis dėmesys atkreipiamas į aplinkos apsaugą, tačiau kai kurie nepaiso galimų baudų ir statybinėmis atliekomis užverčia ne tik savo, bet ir kitų sklypus. Šių metų sausio 30 d. Panevėžio rajono gyventojas užfiksavo kaip apie 13 val. atvažiavo savivartis sunkvežimis ir išpylė didelį kiekį statybinių atliekų šalia jo namo. Vyras teigia, kad tai vyksta jau ne pirmą kartą, todėl buvo nuspręsta ant namo įsirengti stebėjimo kameras, kurios galėtų užfiksuoti tokius įvykius.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Aplinkosaugininkai sako, kad aiškinasi informaciją apie Vilniaus rajone rastą plastiko atliekų sąvartyną. Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštaponytė BNS informavo, jog į vietą yra išsiųsti aplinkos apsaugos pareigūnai, jie atliks vietos apžiūrą. Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas antradienį pranešė, kad plastiko atliekos aptiktos Čekiškių kaime esančioje apleistoje fermoje.

Pakruojo ir Panevėžio rajonuose rasta galbūt nelegaliai laikomų pavojingų atliekų, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šios atliekos aptiktos praėjusią savaitę atliekant neplaninį patikrinimą, departamentas kreipėsi į teisėsaugą. Iš pradžių Pakruojo rajone aptiktos 222 statinės su neaiškios kilmės skysčiais, pirminiais duomenimis, naftos produktais.

Vilniaus miesto savivaldybei užsimojus gyventojus skatinti noriau rūšiuoti buitines atliekas, buvo nuspręsta šalia daugiabučių įrenginėti požemines arba pusiau požemines konteinerių aikšteles su įkastais šiukšlių maišais. Tokių konteinerių jau įrengta 1825, tačiau su naujienų portalu tv3.lt susisiekę vilniečiai teigė matę, kaip naujuosiuose konteineriuose plyšusius maišus keitė naujais ir domėjosi, kas už tai sumoka.

Vilniuje šalia konteinerių besivoliojančios purvinos drabužių krūvos liks tolima praeitimi – taip žada sostinės valdžia, kadangi šią savaitę Vilniuje įrengti nauji, tik tekstilės atliekoms skirti konteineriai. Didelę dalį į juos patekusių drabužių planuojama prikelti antram gyvenimui. Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai. „Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.

Nuo šių metų sostinėje tekstilė bus surenkama patogiau ir tvarkingiau: statomi nauji konteineriai visame mieste, parinktos patogesnės jų vietos, o tekstilės atliekas surinkinės savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, rašoma pranešime spaudai. Šiandien įrengti pirmieji 24 iš 105 konteinerių, kurių visas tinklas įvairiuose Vilniaus rajonuose atsiras iki sausio mėnesio pabaigos.

Aplinkosaugininkai ketvirtadienį Utenos rajono Dičiūnų kaime rado netinkamai laikomas pavojingas atliekas. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), jie su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), policijos bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) pareigūnais atliko neplaninį bendrovės „Ūrus ir Ko“ veiklavietės patikrinimą.

Nuo sausio 1-osios Vilniuje įsigaliojo naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias šachtines atliekų šalinimo sistemas turintys daugiabučiai yra įpareigoti jas užsandarinti. O jau nuo vasario 1-osios bus pradedama išvežti po šachtomis stovinčius konteinerius. Tiesa, visgi galimybę rinktis, ar šachtas užsandarinti, ar jas palikti, gyventojai turės, tačiau bet kuriuo atveju teks susimokėti.  Tiems, kurie nuspręs užsandarinti šachtas teks susimokėti už jų užvirinimą.

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Vilniuje viso yra apie 3000 daugiabučių, kuriuose yra įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos. Visgi, jau nuo 2020-ųjų sausio 1-osios įsigalioja naujos atliekų tvarkymo taisyklės, pagal kurias atliekų šalinimo šachtos turės būti užsandarintos, o konteineriai po jomis jau nuo vasario 1 dienos bus išvežami.  Tiesa, savivaldybės atstovai teigia, kad tokie pokyčiai nuo naujųjų laukia tų daugiabučių, šalia kurių jau yra įrengti požeminių arba pusiau požeminių konteinerių aikštelės.

Nors valdžia džiūgauja, kad kitais metais didės atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos, tačiau dalis gyventojų to gali ir nepajusti dėl augančių kainų. Primename, kad jau žinoma, kiek kai kurios prekės ir paslaugos 2020 m. brangs dėl patvirtintų didesnių įkainių ir mokesčių. Kitos kainos gali didėti dėl augančios minimalios algos ir kitų priežasčių.

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį pranešė, kad pavojingos atliekos iš neseniai degusios Alytaus padangų perdirbimo įmonės bus pradėtos išvežti šią savaitę. Pasak jo, tuo užsiims valstybės valdoma pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika“, tačiau išvežimo sąskaitas galiausiai turės padengti perdirbimo įmonė „Ekologistika“. „Dar šią savaitę bus pradėtos vežti atliekos“, – BNS sakė K. Mažeika.

Lietuva, siekdama spręsti nenaudojamų padangų surinkimo problemą, svarsto galimybę jas įtraukti į užstato sistemą.  „Svarstome kurti užstato sistemą padangų srityje“, – Seime pirmadienį vykstančioje konferencijoje apie pakuočių tvarkymą sakė Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė. Pasak jos, apklausų duomenimis, į užstato sistemą įtraukti padangas siūlo ir gyventojai.

Pavojingas atliekas superkančiam uteniškiui pateikti kaltinimai dėl mokesčių slėpimo, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Įtariama, kad bendrovės direktoriui M. V. apgaulingai tvarkant apskaitą ir teikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui, jo vadovaujama įmonė išvengė daugiau kaip 70 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Lietuviai mielai keičia vienkartines gėrimų pakuotes į pinigus ir pagal šį rodiklį pirmauja Europos Sąjungoje, tačiau ekonomistų požiūris apie šį pasiekimą išsiskiria. Kol vieni džiaugiasi, kad gebame adaptuotis ir mąstome progresyviai, kiti akcentuoja, kad mums paprasčiausiai svarbus kiekvienas centas. 2016 m. Lietuvoje startavo vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, pakeitusi iki tol galiojusią tvarką, kad užstatą atgauti galima tik už tam tikrą alkoholinių gėrimų tarą.

Daugelis jau įprato silpnųjų alkoholinių ar nealkoholinių gėrimų stiklines, metalines ir plastikines pakuotes nunešti į taromatus. Tačiau Seime bręsta sprendimas į užstato sistemą įtraukti ir daugiau stiklinių pakuočių. Dar 2017 m. Seimo narė Virginija Vingrienė registravo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis į užstato sistemą būtų įtrauktos visos alkoholinių gėrimų pakuotės.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.