atliekos

Pra­si­dė­jo šil­dy­mo se­zo­nas ir pa­di­dė­jo Šiau­lių mies­to oro tar­ša. Ke­lias praė­ju­sios sa­vai­tės die­nas bu­vo vir­šy­ta pa­ros di­džiau­sia leis­ti­na kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja ap­lin­kos ore.

Apie atliekų rūšiavimą kalbama ne metus ir ne dvejus. Skirtingose šalyse gyventojai mokomi ir įvairiais būdais skatinami skirtingos kilmės atliekas mesti į skirtingas talpas, šiukšlių dėžes. Organizuojami renginiai, kuriuose aktyviai kalbama apie atliekų perdirbimą. Yra dar viena atliekų rūšis, kurią reikėtų atskirti, tai – biologiškai skaidžios atliekos (BSA). Paprasčiau tariant, tai maisto ruošimo likučiai, nupjauta žolė, medžiai, jų šakos, lapai.

Lapkričio 13 d. Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertai tikrins ir vertins, kaip Lietuva rengiasi dėti trumpaamžes mažai ir vidutiniškai radioaktyvias atliekas į paviršinį atliekyną. Nuo spalio 13 d. iki 16 d. Lietuvoje dirbs du TATENA radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ekspertai – profesorius iš Vokietijos Reinhard Odoj ir ilgametis Ispanijos Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros ENRESA darbuotojas Antonio Morales.

Alytaus regiono individualių namų savininkai nuo šiol rūšiuos atliekas – jiems nemokamai dalijami pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Druskininkų individualių namų savininkai šalia žalių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių nuo šiol turės ir mėlynus 240 litrų pakuočių atliekų konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui. „Jeigu jos bus rūšiuojamos ir vėliau nebus suverčiamos į vieną duobę, tai iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta ir anksčiau. Aišku, kad reikia rūšiuoti.

Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas.

Elektronikos pramonė turi didelę problemą – atitarnavusius įrenginius ir prietaisus, kurių elektronines dalis yra nelengva rūšiuoti ir perdirbti. Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje iki 85 proc. spausdintinių plokščių su elektronikos komponentais pakliūna tiesiai į sąvartynus, nes didžioji dalis šių atliekų – nevertingas tekstolitas, plastikas, kuriuos perdirbti yra neekonomiška.

Kelių eismo taisyklės numato, kad iki lapkričio 10 d. visi vairuotojai privalo vasarines automobilių padangas pakeisti žieminėmis. Naudojimui nebetinkamas padangas ar jų atliekas kauniečiai gali nemokamai palikti keturiose stambiagabaričių ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelėse. „Raginame gyventojus pasinaudoti mūsų teikiama paslauga ir nemesti senų padangų į bendrus komunalinių atliekų konteinerius, nepalikti jų pakelėse.

  UAB „EMP recycling“, įgyvendindama su Aplinkos ministerija pasirašytą sutartį, Lietuvoje kuria smulkiosios elektros bei elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo tinklą. Prie šio 1000 konteinerių tinklo, bei darbuotojų ir lankytojų informavimo, kviečiamos prisijungti pačios įvairiausios įstaigos ir organizacijos, o artimiausią atliekų išmetimo vietą jų turėtojai sužinos apsilankę svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt.

Nors apie atliekų rūšiavimą kalbama jau seniai, kai kurie Lietuvos gyventojai dar tik pradeda ar mokosi rūšiuoti namuose ar darbo vietoje. Todėl šioje srityje labai svarbios ne tik valstybinės, bet ir privačios iniciatyvos.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių Europos sąjungos šalių tvarkant šiukšles. Į sąvartynus mūsų šalyje patenka apie 90 proc. Gyventojų išmetamų šiukšlių. Kartą daugiabučių kiemuose jau statyti atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė nemažai diskusijų, daug kur jie buvo nuniokoti ar panaikinti. Tačiau nuo 2013-ųjų šiukšles bandysime rūšiuoti iš naujo - moderniau ir, tikimasi, efektyviau.

Siūloma nustatyti, kad rinkliavos dydį savivaldybėms už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatytų Aplinkos ministerija vienam Lietuvos gyventojui vieneriems metams. Tokias Atliekų tvarkymo ir Rinkliavų įstatymų pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Algis Čaplikas.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Kiekvienuose namuose atsiranda sugedusios ar nebenaudojamos buities technikos ir elektronikos. Šias elektros ir elektronines atliekas daugelis išmeta į komunalinių atliekų konteinerius kartu su kitomis atliekomis, kaupia sandėliuose, gabena į metalo supirktuves arba – dar blogiau – palieka gatvėse ir pakelėse, taip kenkdami aplinkai bei savo sveikatai.

Šiuo metu LR Aplinkos ministerijos rengiamas ir derinamas teisės akto projektas patvirtina įtarimus, kad iš kitų valstybių į Lietuvą planuojama importuoti ir čia deginti komunalines atliekas. „Jei projektas bus patvirtintas, Lietuva teisiškai jau galės vadintis užsienio atliekų deginimo placdarmu.

Ūkio ministerijos prašoma įtraukti pavojingas aplinkai elektros ir elektroninės įrangos atliekas bei senas baterijas į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą. Tokią iniciatyvą pateikė Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija (EEPA), Antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų bei Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tiki, kad atliekų deginimas ir jų naudojimas kurui leis bent jau stabilizuoti uostamiestyje mokesčius už šilumą.

Europos Sąjungos šalyse kyla opi problema dėl didelio atliekų kiekio. Kai kuriose pasaulio šalyse net 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus, o toks sprendimas nėra geras nei gamtosaugos, nei ekonomikos požiūriu. Atliekos ne tik užima daug vietos, bet ir teršia aplinką: didelė jų dalis kelia pavojų gamtai. Yra pačių įvairiausių pasiūlymų, kaip tvarkyti atliekas, tačiau šiuo metu manoma, kad geriausia jas deginti.

Apie pusantrų metų „Toksika“ tempė gumą, kol pagaliau pripažino, kad sumontuotas deginimo įrenginys neatitinka keliamų reikalavimų. Galų gale nušalinusi įrenginį stačiusius rangovus, bendrovė „Toksika“ ketina ieškoti nepriklausomų ekspertų, kurie turėtų parengti dirvą naujiems statytojams.

Šiandienį Vilniaus miesto taryboje nuspręsta atliekų rūšiavimo gamyklai statyti prioritetine vieta nustatyti sklypą Jočionių gatvėje, netoli Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (prie Gariūnų), rašo naujienų portals „Delfi“. Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus.

Birželio 27 d., Vilnius. Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė „VSA Vilnius" kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama ištirti Vilniaus miesto savivaldybės ir jai priklausančios bendrovės galimai korupcinius veiksmus, kuriais siekiama neteisėtai perskirstyti rinką.

Pasaulyje augant atliekų kiekiui, žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip pastatyti namus naudojant kuo mažiau naujų žaliavų ir daugiau perdirbtų atliekų. Negana to, kad tai yra ekologiška, pigu ar net nemokama, tokie namai atrodo puikiai. CNBC sudarė sąrašą namų visame pasaulyje, kurie buvo sukurti iš jau nebevažiuojančių ir nebeskradančių transporto priemonių, iš pasenusių statybos medžiagų ir detalių bei netikėtų buities objektų.

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC). Įtariama, kad buvusi šio centro Viešųjų pirkimų ir projektų įgyvendinimo skyriaus vadovė G. K., vykdydama organizuotus viešuosius pirkimus dėl kompiuterinės technikos priežiūros paslaugų ir profilaktinių darbų, piktnaudžiavo tarnyba siekdama sau ir kitiems asmenims turtinės naudos ir sudarė...

Visame pasaulyje ne tik klimatologai, bet ir kitų sričių mokslininkai skelbia publikacijas, supažindina visuomenę su naujausiais tyrimais dėl pastebimų oro temperatūros svyravimų skirtumų, kritulių pagausėjimo ar sumažėjimo. Visuomenė per žiniasklaidos priemones informuojama apie vis dažniau įvykstančias gamtos stichijas, kurių priežastimi įvardijama klimato kaita, kitaip vadinamu visuotiniu atšilimu.

Kauno miesto ir rajono valdžia privalo aiškiai atsakyti į gyventojų klausimą: kokius kiekius atliekų numatoma sudeginti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje planuojamoje jėgainėje, kurią statys įmonė „Fortum Heat Lietuva“. „Ar į Kauną prisidengiant skambiais biokuro ir ekologijos lozungais ketinama vežti atliekas deginimui iš užsienio? Tai – daugiau nei pagrįstas įtarimas stebint analogiškų atliekų deginimo projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje“, – įsitikinęs Seimo narys Mečislovas ...

Tikriausiai nė vienas nepagalvojo, kokie turtingi mes esame ir kokia turtinga mūsų šalis – Lietuva. Taip, perskaitėte visiškai teisingai – mes esame turtingi, nes leidžiame sau prabangą išlaikyti ne tik gamtovaizdį bjaurojančius, aplinką teršiančius, bet ir mūsų kišenes tuštinančius sąvartynus.

Gavusi Seimo narių socialdemokratų Edvardo Žakario ir Valerijaus Simulik prašymą Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Šiauliuose veikiančio pavojingų atliekų deginimo įrenginio.  Aukštrakiuose bandomo įrenginio išmetamų teršalų kiekis triskart viršijo leistiną normą. „Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad įrenginio bandymai, kurie gali sukelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, būtų sustabdyti. Prokuratūra sureagavo į mūsų nuogąstavimus.

Jubiliejinėje akcijoje „Darom 2012“ sudalyvavo didžiausias savanorių skaičius per pastaruosius penkerius metus. Džiuginantys rezultatai byloja apie augantį žmonių sąmoningumą ir besivystantį „darytojų“ mentalitetą. VšĮ „Mes Darom“ ir toliau sieks kryptingai tausoti gamtą bei burti žmones bendroms iniciatyvoms. „Darom Global 2012" akcijoje sudalyvavo daugiau nei 210 tūkst. savanorių, aktyviai prisidėjusių prie mus visus supančios aplinkos švarinimo ir gražinimo iniciatyvos.

Elektrėniškiai siekia valdininkų, atsakingų už Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo klausimus, atsistatydinimo. „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovai Rolandas Masilevičius ir Aleksandras Spruogis, kurių veikla nesilaikant įstatymų Elektrėnų gyvenimą nuodijantį Kazokiškių sąvartyną pasmerkė tolesnei plėtrai, privalo atsistatydinti“, – tokią poziciją išreiškė iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, šiandien prie Aplinkos ministerijos surengusi piketą.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintoms pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Už tai ketvirtadienį balsavo 71 Seimo narys, prieš buvo 6, susilaikė 25 parlamentarai. Šalies vadovės nuomone, ekonominį ir aplinkosauginį efektą duos ne jau sukurtos sistemos griovimas ir naujos kūrimas, atliekų tvarkymo sektorių perduodant privatiems operatoriams, bet jau sukurtų komunalinių atliekų tvarkymo sistemų tobulinimas ir plėtojimas bei kontrolės efektyvinimas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Šalies vadovės teigimu, įstatymo pataisos atveria kelią Regioninių atliekų tvarkymo centrų privatizavimui ir monopolio įsigalėjimui atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle. Pasak Prezidentės, įsigaliojus šioms pataisoms, išaugtų atliekų tvarkymo kaina, turtingieji mokėtų mažiau, o sąžiningi žmonės turėtų mokėti už visus. Kaina už šiukšlių išvežimą ypač pabrangtų daugiabučių gyventojams.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas nepritaria Seimo priimto Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. mero nuomone, jei atliekų tvarkymas bus perduotas į privačias rankas, bus sudarytos sąlygos atliekų sektoriaus monopolizavimui. Be to, įsigaliojus minėtojo įstatymo pataisoms šiukšlių išvežimas gyventojams gali žymiai pabrangti. „Visame pasaulyje yra taip, kad atliekų tvarkymą kontroliuoja arba valstybė kartu su savivaldybėmis, arba mafija.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi daug pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu. Tai ir atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y. gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu. Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc. Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys. Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

„Šiau­lių kraš­tui“ pa­vie­ši­nus įta­ri­mus, kad vėl de­gi­nant pa­vo­jin­gas at­lie­kas ne­to­li Šiau­lių, Aukšt­ra­kiuo­se, esan­čio­je įmo­nė­je „Tok­si­ka“ ga­li bū­ti klas­to­ja­mi duo­me­nys apie į ap­lin­ką iš­me­ta­mus ter­ša­lus, iš dar­bo trau­kia­si de­gi­ni­mo įrengi­nio va­do­vas.

Šiauliečius įaudrino žinia, kad šią savaitę šalia Šiaulių esančiuose Aukštrakiuose vėl bus pradėtos deginti iš visos Lietuvos suvežtos pavojingos atliekos. Manoma, kad jei ateityje tokių atliekų pritrūktų, į mūsų šalies įmonę jos gali atkeliauti iš kitų ES valstybių. „Toksikos“ valdyba, visuomenei nežinant, pasirašė protokolą, kuriame išreiškė nuomonę, kad į aplinką išmetami nuodai nėra rimtas pagrindas atsisakyti projekto.

Ki­tą sa­vai­tę ne­to­li Šiau­lių esan­čiuo­se Aukšt­ra­kiuo­se bus vėl pra­dė­tos de­gin­ti iš vi­sos Lie­tu­vos su­vež­tos pa­vo­jin­gos atlie­kos. UAB „Tok­si­ka“ žūt būt sten­gia­si pe­rim­ti iš ran­go­vo – Ita­li­jos bend­ro­vės „Haf­ner Srl“ pa­vo­jin­gų at­lie­kų degini­mo įren­gi­nį. Šio pe­rė­mi­mo kai­na – žmo­nių svei­ka­ta ar net gy­vy­bė.

Dar ne visi privačių namų gyventojai nusiteikę mokėti už šiukšlių išvežimą – tą rodo reidų metu surinkta informacija ir pamažu gausėjantis sutarčių su vežėjais skaičius. Tikrinimų metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai žiūri, ar visi privačių namų gyventojai turi sudarę sutartis dėl buitinių atliekų tvarkymo. Vasarį tikrinta padėtis penkiolikoje miesto gatvių, ir tokie reidai bus dažniau organizuojami.

Šiau­lių re­gio­ni­nio at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ro (ŠRATC) pro­jek­tų trau­ki­nys rie­da be cen­to. Mi­li­jo­ni­nė eu­ro­pi­nė pa­ra­ma įša­lo SNO­RE. Jei­gu at­lie­kų tvar­ky­to­jas im­tų pa­sko­lą, jos įkai­tais ga­li tap­ti rink­lia­vos mo­kė­to­jai Įša­las dėl „Sno­ro“ ir EK ŠRATC-o pro­jek­tams, su­si­ju­siems su re­gio­no at­lie­kų to­les­niu tvar­ky­mu, yra skir­ta 46,8 mi­li­jo­no li­tų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos.

Publikuojame ištrauką iš knygos „Mafijos eksportas“, kuri atskleidžia, kad pasaulyje išsikerojęs mafijos tinklas yra gerokai arčiau mūsų nei kai kuriems atrodo. Knygos autorius Francesco Forgione yra buvęs Italijos parlamentinės kovos su mafija komisijos pirmininkas. Anot jo, mafija smarkai prisideda prie pasaulinio BVP kūrimo ir, galima sakyti, vykdo kriminalinę pasaulio kolonizaciją.

Egzistuoja įvairūs teisiniai svertai, kuriais remdamosi valstybinės institucijos galėtų reguliuoti į Lietuvą patenkančių nebetinkamų naudoti ir lietuvių auksarankių vėl gyvenimui prikeliamų automobilių srautus. Tačiau valstybinės institucijos savo darbo neatlieka, konstatuoja Lietuvos autoverslininkų sąjungos prezidentas Petras Ignotas. Kodėl Lietuvoje turime tiek daug senų automobilių? Reikia pripažinti, kad įvairias transporto priemones lietuviai labai mėgsta ir apie jas viską išmano.

Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se pra­bil­ta apie at­lie­kų rū­šia­vi­mo nau­dą ir kam ji tu­rė­tų ati­tek­ti. Pa­čių sa­vi­val­dy­bių su­kur­tas at­lie­kų tvar­ky­mo mo­no­po­li­nin­kas Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) re­vo­liu­cin­gas idė­jas ža­bo­ja sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi.

Įsigaliojus visuotinei atliekų rinkliavai už komunalines atliekas, į  redakciją pateko Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) skaičiavimai, kiek už šiuos metus turėtų suploti savivaldybės administracija, seniūnijos, darželiai, mokyklos bei kitos ugdymo įstaigos. Keturiasdešimt dviem juridiniams vienetams priskaičiuota beveik pusantro šimto tūkstančių litų (143 826,93 Lt). Lyginant su praėjusiais metais, biudžetinėms įstaigoms šiukšlių išvežimas gerokai paplonins biudžetus.

Klaipėdos pramonininkų asociacija nepritaria Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimui, kuris gali komplikuoti šiandien gerai veikiančią atliekų tvarkymo sistemą ir sudaryti sąlygas atsirasti vienai nevaldomai verslo monopolijai ypač jautrioje visuomeninio gyvenimo srityje. Pramonininkų teigimu, siūlomas projektas sukuria realias prielaidas visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos griovimui Lietuvos mastu.

Panevėžietės prekybos centre nusipirktą mėsos kepsnį su virvelės „įdaru“ tikrins maisto produktų inspektoriai. Perkant mėsos gaminį būtina perskaityti, kaip tas gaminys pagamintas. Mat nežinant receptūros ir dar atradus skanėste kokį nevalgomą priedą gali ir šokas ištikti. Tokį stresą neseniai ir patyrė panevėžietė Loreta, viename dideliame prekybos centre nusipirkusi mėsos pusgaminį: jį perpjovusi rado virvagalį.