atliekos

Visi savivaldybėse esantys sąvartynai iki šių metų turėjo būti sulyginti su žeme, apsėti žole bei įrengti regioniniai atliekų sąvartynai. Tačiau Panevėžio regiono seniūnijose dar pūpso kalnai šiukšlių. Konkursą sąvartynus rekultivuoti laimėjusi bendrovė skundžiasi esą darbus stabdo per šilta ir lietinga žiema, praneša LTV „Panorama“. Nors Biržų rajono Papilio seniūnijos sąvartynas uždarytas prieš trejus metus, iki šiol čia verčiamos šiukšlės, stūkso kalnai buitinių atliekų.

Vakar bendrovės „Toksika“ išplatintame pranešime pasitvirtina niūrios prielaidos, kurias „Šiaulių naujienos“ kėlė ne vienerius metus. Dabar viešai konstatuota, kad Šiaulių pašonėje, Aukštrakiuose, bandomame pavojingų atliekų deginimo įrenginyje susidaro produktai, kurie neatitinka aplinkosaugos reikalavimų. Kokie nuodai galėjo sklisti į aplinką, neskelbiama.

Alytaus rajone Daugų seniūnijoje Pocelonių kaime vienas gyvenantis 77-erių Vytautas Platūkis jau trejus metus rūšiuoja namie susidarančias įvairias atliekas ir, važiuodamas su įvairiais reikalais į Alytų, jas parduoda čia įsikūrusioms surinkimo įmonėms. Kaime pastatytais šiukšlių konteineriais jis nesinaudoja ir ignoruoja nustatytus mokesčius už atliekų surinkimą. Vyras net pasirengęs bylinėtis su šio mokesčio surinkėjais.

„Stebuklų laukas“ – taip Kariotiškių sąvartyną vadina nuolatiniai jo gyventojai. Čia ne tik ironija, veikiau – tūkstančius kartų matyto vaizdo ir patirtų emocijų pavadinimas. „Sąvartyne gyvenantys žmonės šią vietą taip vadina prisimindami garsųjį televizijos žaidimą „Pole čiūdes“, kuomet pasukus laimės ratą žaidėjas niekada negalėjo žinoti, ką jam lems likimas“, – pasakojo kino režisierius Mindaugas Survila.

Protestuotojai Vokietijoje blokavo geležinkelio bėgius prie branduolinių atliekų saugyklos, praneša BBC. 150 tonų urano iš Vokietijos branduolinių jėgainių buvo perdirbta Prancūzijoje. Šiuo metu atliekos gabenamos atgal į Vokietiją. Tai paskutinė iš 12 siuntų, nes Vokietija ketina nutraukti branduolinę programą. Pranešama, kad Vokietijoje protestuotojus išvaikę pareigūnai sulaikė 1300 žmonių. Pakeliui prie geležinkelio bėgių Vokietijoje buvo dislokuota apie 20 tūkst. policijos pareigūnų.

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. II-osios sekcijos plotas užims apie 4,4 hektaro. Dėl naujos sekcijos įrengimo Kazokiškėse iškirsta jau 3,4 hektaro miško, kurio vietoje per penkerius metus bus palaidota beveik 1 mln. tonų atliekų. Tačiau šio miško kirtimo galėjo ir nebūti, siekiant apsaugoti gamtą ir bandant priimti palankesnį  sprendimą.

Seimas, priėmęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, nustatė pagrindinius reikalavimus pakuočių atliekų naudojimui. Patikslintuose reikalavimuose pakuotėms nustatyta, kad jos, tapusios atliekomis, turėtų būti perdirbamos ar kitaip naudojamos. Taip pat nustatyti reikalavimai pakuočių gamintojams ir importuotojams teikti informaciją pakuočių vartotojams, supakuotų gaminių naudotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė klausimui, kuriuo žadama padidinti Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno „vartų“ mokestį visoms Vilniaus regiono savivaldybėms – Elektrėnų, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Vilniaus miesto savivaldybei sąvartyno „vartų“ mokestis didės nuo 46,80 iki 69,60 lito už toną atliekų. „Dėl šio sprendimo gyventojams atliekų tvarkymo tarifas nesikeis.

Kazokiškių sąvartynas veiks toliau – spalio 18-ąją – paskutinę teismo nurodytą dieną – išduotas leidimas. Leidimą išdavęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) numatė ir konkrečias užduotis regiono savivaldybėms: mažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį, vykdyti sąvartyno poveikio stebėseną ir spręsti papildomų kompensacijų gyventojams klausimą.

Klaipėdoje iki šiol nerimsta aistros dėl mokesčių už komunalinių atliekų išvežimą. Uostamiesčio gyventojai reikalauja, kad kiekvienas gyventojas pats galėtų pasirinkti mokėjimo būdą – nuo būsto ploto ar atliekų kiekio. Tačiau valdininkai permainų nežada, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.Klaipėdoje ir kai kuriuose kituose miestuose prie savivaldybių gyventojai rinkosi paremti antradienį Seime planuojamas svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.

Panevėžyje vis dar gausu nelegalių šiukšlynų – vienas tokių neseniai buvo išaugęs prie miesto maudyklos Piniavoje. Ji veikė visą vasarą. Kad atvažiuojantiesiems praleisti laisvalaikį būtų patogiau, čia pastatomi ir šiukšlių konteineriai. Tačiau įpusėjus rudeniui tenykščiai gyventojai pradėjo skųstis neapsikenčiantys nelegaliu sąvartynu. Kaip paaiškėjo, antrinių žaliavų konteineriai nuo maudyklos buvo išvežti, o į buitinius nevengta krauti visko, kas papuola.

(18:58) Remiantis naujausia Prancūzijos branduolinę saugą reguliuojančiosios institucijos pateikta oficialia informacija, gaisras „Marcoule“ atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugykloje yra užgesintas. Į incidentą reaguota vadovaujantis standartinėmis procedūromis, o įvykis traktuojamas kaip pramoninė avarija branduoliniame objekte, pranešė Lietuvos radiacinės saugos centras. Radioaktyviųjų ir cheminių medžiagų išmetimų neužfiksuota, todėl pavojaus gyventojų sveikatai nėra.

Vilniaus savivaldybės ekstremalių situacijų komisija skelbia ekstremalią padėtį dėl beveik 500 sostinės gydymo įstaigų susikaupusių medicininių atliekų ir ragina atsakingas institucijas kuo greičiau spręsti šią problemą. Jeigu situacija nesikeis, gali tekti uždaryti kai kurias sveikatos priežiūros įstaigas. „Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijos turi kuo greičiau spręsti šią problemą.

Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ragina Marijampolės savivaldybės gyventojus patikslinti deklaracijas apie būsto gyventojus. Praėjusių metų rugsėjo 1 dieną Marijampolės apskrityje savivaldybių tarybų sprendimais buvo įvesta vietinė rinkliava atliekoms tvarkyti. Per praėjusius metus Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) specialistai pastebėjo, kad dauguma gyventojų suprato šios rinkliavos svarbą  kuriant ir įgyvendinant atliekų tvarkymo sistemą.

Per 5 metus lietuviai perdirbo apie 682 tūkst. t šalyje surinktų atliekų, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį visų šiukšlių. Atliekų perdirbta apie 27 kartus daugiau, nei sveria aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniuje esantis televizijos bokštas, arba triskart daugiau, nei sveria 3 mln. Lietuvos gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Nors per kelerius metus surūšiuotas atliekų kiekis atrodo įspūdingas, Lietuva rūšiuoja ir perdirba tik nedidelę jų dalį.

Žinia, kad teks pakloti vienuolika litų per metus už šiukšlių tvarkymą, pakurstė sodininkų aistras. Raginimai sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju ir mokėti už soduose pastatytus konteinerius žmonėms atrodo absurdiški. Tačiau ne visiems. Kai kurie lengviau atsikvėpė: nebeteks buitinių atliekų vežtis į namus.

  Per kelis mėnesius Lietuvos pašto skyriuose buvo surinkta beveik du tūkstančiai standartinio dydžio (AA) naudotų baterijų. Tai – beveik keturiasdešimt kilogramų kenksmingų ir gamtą teršiančių atliekų. Daugiausia senų baterijų buvo surinkta Anykščių pašte – per 11 kg. Kiek mažiau– apie 10 kg – nebereikalingų baterijų į paštą sunešė molėtiškiai. Pasak Lietuvos pašto Ūkio valdymo departamento vadovo Algirdo Činiko, visos paštuose surinktos baterijos bus atiduotos perdirbti.

Viena amerikietė nurėžė savo vyrui penį, išmetė jį į atliekų smulkintuvą ir tik tada iškvietė medikus. Šie smarkiai kraujuojantį 51 metų nelaimėlį rado pririštą prie lovos, Pietų Kalifornijos Garden Grouvo mieste pranešė policija. Auka nugabenta į ligoninę, po operacijos jos būklė sudėtinga, informuoja agentūra AP. 48 metų moteris suimta. Ji pirmadienio vakarą savo vyrui gamino valgį, į kurį įmaišė narkotinių medžiagų. Šis tapo mieguistas ir nuėjo į lovą.

Šalyje dar tebesant ekstremaliai padėčiai dėl susikaupusių tonų medicininių atliekų, joms naikinti pasitelktas papildomas įrenginys. Jei jis ir deginimo gamykla dirbs visu pajėgumu, susikaupusias dešimtis tonų planuojama sunaikinti per mėnesį, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Skaičiuojama, kad deginimo gamykloje Vilniuje, kurioje naikinamos medicininės atliekos, ir ligoninėse dar yra likę per 50 tonų nesudorotų atliekų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Valdemaro Bergo straipsnis „Seime kyšo šešėlinio atliekų verslo ausys“. Nemokamai išvežame seną buitinę techniką ir metalą. Patys išnešame iš buto. Dirbame be išeiginių – tokių ir panašių skelbimų mirga daugelyje paslaugų verslą reklamuojančių portalų ir regioninių laikraščių skelbimų skiltyse.

Namų ūkių išmetamų įvairaus tipo pakuočių kiekis per Jonines išauga 100 proc. Šiemet pirmą kartą istorijoje su šūkiu „Išrūšiuotos Joninės!“ Lietuvos gyventojai bus raginami aktyviau rūšiuoti ir išmesti į spalvotuosius konteinerius stiklo tarą, plastikines ir popierines pakuotes. Pakuočių atliekų surinkimo sistemą Lietuvoje prižiūrinčio „Žaliojo taško“ duomenimis, labiausiai birželio pabaigoje, tai yra per Jonines, išauga polietileno tereftalato (PET) atliekų skaičius – jo išrūšiuojama 120proc.

Nors Panevėžio rajone nebeveikia nė vienas mažasis sąvartynas, tačiau kai kuriems gyventojams ir net įmonėms atrodo kitaip. Šiemet šie sąvartynai turėtų būti sutvarkyti galutinai, tačiau neaišku, ar ilgam – juose šiukšlės ir toliau verčiamos, kaip papuola. Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 sąvartynų. Kai kurie jų jau baigiami tvarkyti, kiti dar laukia savo eilės. Vienas tokių yra Paįstrio kaime.

Prieš ką visi yra lygūs? Kas visiems lygiai teisingas? Kas su visais elgiasi vienodai, kad ir kas jie būtų? Žinoma, tik pramoninis smulkintuvas....

Atominė elektrinė smarkiai apgadinta per kovo 11d. įvykusį 9 balų stiprumo žemės drebėjimą ir po jo kilusį cunamį. Tokijo kompanija TEPCO („Tokyo Electric Power Co.“) naudos milžinišką 136 metrų ilgio ir 46 metrų pločio plaukiojančią vandens saugyklą užterštam vandeniui, nutekėjusiam į reaktorių rūsius, laikyti. Fukušimos atominės jėgainės pirmasis reaktorius buvo beveik visiškai sugriautas per kovo mėnesį įvykusių nelaimę, apie 3 tūkst.

Šis pasakojimas – apie dviejų pieno butelių meilės istoriją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas baigėsi gana liūdnai. Kodėl? Ogi todėl, kad žmonės ne visada stengiasi rūšiuoti atliekas. A Love Story... In Milk from Catsnake on Vimeo.

Netoli Šiaulių, Aukštrakių sąvartyno teritorijoje, statoma biodujų jėgainė. Jau pasirašyta sutartis ir dėl kitos jėgainės statybos. Aukštrakiuose kaupiamos šiukšlės tampa aukso vertės, nes jų reikės jėgainių darbui. Atliekas pardavinėti ruošiasi Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam vadovauja Raimundas Jakutis.

Italijos kariuomenė buvo nusiųsta atgal į Neapolį, kad padėtų šiam pietų Italijos miestui susitvarkyti su šiukšlių krize, rašo naujienų portalas BBC. Į miestą buvo išsiųsta apie 170 kariškių bei 70 sunkvežimių. Šiuo metu Neapolio gatvėse yra per 2 tūkst. tonų šiukšlių. Nepatenkinti miesto gyventojai jau ne kartą yra bandę padegti atliekų krūvas. Tai jau yra antras kartas nuo 2008 metų, kuomet Italijos kariuomenė yra siunčiama į Neapolį tvarkyti šiukšlių.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

Po žiemos savo valdose girininkai vėl rado krūvas šiukšlių. Ypač daug pavojingų ir pramoninių atliekų, kurių priėmimas specialiose aikštelėse kainuoja. Nutirpęs sniegas atidengė ne pačius gražiausius vaizdus. Senais buities rakandais, sauskelnėmis, plastikiniais buteliais ir net žvėrių kailiais nubarstyti pakelių ruožai, vandens grioviai, informuoja LTV naujienų laida „Šiandien“. Daugiausiai išmestų atliekų pamiškėse, giliau giriose jų nedaug.

Ligoninėse kyla nerimo banga, nes joms gresia tapti tiksinčiomis ekologinėmis bombomis, rašo „Lietuvos žinios“. Mat medicinos įstaigose sukaupiamos atliekos jau kuris laikas nedeginamos. Šia veikla nuo 2006-ųjų užsiėmusi bendrovė "Senovė" tam nebeturi leidimo, o netoli Šiaulių pastatytas įmonės "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginys dar nenaudojamas. Nebetinkami vaistai, panaudoti švirkštai, skalpeliai ir net žmonių kūno dalys keliauja į... saugyklas.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Orui vis labiau šylant ir sausėjant keliams vairuotojai skuba savo transporto priemones ruošti naujam sezonui – keisti padangas, alyvą, filtrus, kitas detales. Tačiau penktadalis (19 proc.) šalies vairuotojų neįsivaizduoja, kur galima išmesti nereikalingas automobilių ir motociklų eksploatacines atliekas, o daugiau nei pusė (55 proc.) apklaustųjų šį bei tą yra girdėję, tačiau tiksliai visko nurodyti negalėtų. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta vairuotojų apklausa.

Gerai sveikatai ir gyvenimo kokybei reikia harmoningos ir švarios aplinkos. Po beveik bet kokios žmogaus veiklos lieka atliekų. Daugelis jų pačios nėra pavojingos sveikatai, bet tinkamas jų tvarkymas sumažina arba padeda išvengti ir galimo pavojaus. Medicininės atliekos – tai pavojingos ir nepavojingos žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekos (pagal dabar galiojančią Lietuvos higienos normą HN 66:2008 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, (Žin.

Šalia Šiaulių, Aukštrakiuose, pradėtos deginti pavojingos atliekos. Trečia savaitė vyksta deginimo bandymai, bet visuomenei nepraneštas nei pats deginimo faktas, nei bandymų rezultatai. „Šiaulių kraštui“ pradėjus tuo domėtis, aiškinama, kad pirmieji oficialūs duomenys “bus rytoj“, nors sudeginta jau per 250 tonų pavojingų atliekų.

Pavojingų medicinos atliekų šalinimas kartu su buitinėmis daro neigiamą poveikį aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai, pažymi Valstybės kontrolė. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas medicinos atliekas, kuriose gali būti toksinių medžiagų, sunkiųjų metalų, įvairių mikroorganizmų, šalinti kartu su buitinėmis.

Neapolio gatvėse jau stūkso 3 tūkst. tonų atliekų, trečiadienį pranešė šio Italijos miesto valdžią, kurią cituoja agentūra AFP. Prieš dvi savaites jų buvo „tik“ 1 tūkst. 700 tonų. Šiukšlių krizė paaštrėjo savaitės pradžioje uždarius Tercinjo sąvartyną. Tokio žingsnio imtasi dėl sąvartyno teršiamo geriamo vandens. Neapolio regione jau kelias savaites nesiliauja neramumai tarp policijos ir gyventojų, protestuojančių prieš tolesnį sąvartyno naudojimą ar jo plėtimą.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Kritikos akmenys ne tik Aplinkos ministerijos daržan, bet ir šiukšlių konteineriuose, nes juk „neapsimoka, į sąvartynus važinėti tuščiai.“ Kad turėtų darbo Skuodo rajone gyvenanti 65 – erių Genutė pasakojo, kad iš menkutės pensijos jai tenka pakloti 130 litų už kas dvi savaites išvežamą 120 litrų talpos šiukšlių konteinerį. „Metam plastmasę, senus rūbus ir kitką. Yra ir taip, kad tik susidarytų pilnas konteineris, žmonės metą ravėjus, žolės, lapus, šieną.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos (toliau LŽSP) iniciatyvinė grupė ir šimtai jos aktyvistų yra prieš nerūšiuotų komunalinių atliekų deginimą Lietuvoje. Toks atliekų utilizavimo būdas yra taršus, rizikingas, brangus ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai. Deginant nerūšiuotas atliekas išsiskiria platus spektras nuodingų medžiagų, kurias išvalyti yra labai brangu arba beveik neįmanoma.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Raimundas Jakutis, skandalingai pagarsėjęs prastumta iki galo neparengta atliekų tvarkymo studija, ir toliau tvarkosi, kaip nori. Paaiškėjo, kad direktorius atliekų vežėjams mokėjo ne ŠRATC-o valdyboje nustatytą rinkliavos dalį, o tiek, kiek norėjo: saviems — daugiau, kitiems — mažiau.

„Pagal vieno iš konkurso dalyvių pareiškimą teismas pritaikė laikinosios apsaugos priemones“, – „Respubliką“ informavo Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio aplinkos apsaugos centro atstovas spaudai. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad „kita“ konkurso dalyvė, UAB „Fortum Klaipėda“, jau šiemet Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje pradės statyti šiluminę jėgainę, kuri degins miesto ir rajono buitines atliekas.

Vilniaus ir Kauno bendruomenės atstovai ketvirtadienį piketavo prie prezidentūros, reikalaudami šalies vadovės neleisti sostinėje statyti didžiulio pajėgumo atliekų deginimo gamyklos ir dar kartą paaiškinti Seimui ir Vyriausybei, jog Europos Sąjungos lėšos turėtų būti panaudotos ne atliekų deginimui, o jų perdirbimui.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano (Viktor Orban) nuomone, galimybė, jog likusi nuodingų atliekų rezervuaro sienos dalis gali sugriūti, – labai didelė. Apie tai jis pareiškė šeštadienį atvykęs į nukentėjusį regioną, praneša BBC. „Siena labai prastos būklės ir, mūsų apskaičiavimais, likusi dalis greitu laiku gali galutinai subyrėti, – savo susirūpinimą išsakė V. Orbanas.

Pasitaiko, kad šuo ryja išmatas bei visokias atliekas. Kaip elgtis šeimininkui ir kaip apsaugoti šunį, laisvai paleidus jį pabėgioti? Išmatų ėdimas vadinamas koprofagija. Tokį elgesį diktuoja prabundanti laukinė gyvūno prigimtis.

Skaičiai rodo, kad Lietuvoje perdirbama tik 8 proc. atliekų. Pasak specialistų, valdžia tam neskiria pakankamai dėmesio. Ketvirtadienį Druskininkuose prasideda dviejų dienų Atliekų tvarkymo forumas, kuriuo siekiama diskutuoti kaip gerinti tokią padėtį, praneša Lietuvos radijas. Per kelis šimtus savivaldybių, gamintojų, atliekų tvarkymo įmonių atstovų ir kitų specialistų forume svarstys, ką būtina padaryti, kad sumažėtų komunalinių atliekų kiekiai, kurie patenka į sąvartynus.

Rugsėjo 23-24 d. Druskininkuose rengiamas Atliekų tvarkymo forumas rengiamas. Septintus metus iš eilės į tradiciniu tapusį forumą rinksis verslo ir valdžios institucijų atstovai. Pasak konferencijos organizatorės Linos Šleinotaitės – Budrienės, konferencija yra ta vieta, kur susitinka verslininkai, politikai, atsakingi valstybės pareigūnai, išsakomos problemos ir interesai, generuojamos idėjos ir pasiūlymai, kaip efektyviai tvarkytis ir išsaugoti švarią aplinką.

Naujųjų degalų gamyboje naudojami viskiui gaminti produktai. Tai skystis, liekantis viskio gamybos aparatuose po pirmosios distiliacijos, bei panaudoti grūdai. seefrence.org Visi žino, kad alkoholis ir vairavimas baigiasi blogai. Tačiau Škotijos mokslininkai atrado būdą, kaip susieti šiuos du dalykus ir gauti kai ką gero. Napjė (Napier) universiteto Edinburge, Škotijoje, mokslininkai sukūrė naują technologiją, kuri leidžia automobilio degalus pagaminti iš viskio gamybos atliekų.

Naujųjų degalų gamyboje naudojami viskiui gaminti produktai. Tai skystis, liekantis viskio gamybos aparatuose po pirmosios distiliacijos, bei panaudoti grūdai. seefrence.org Visi žino, kad alkoholis ir vairavimas baigiasi blogai. Tačiau Škotijos mokslininkai atrado būdą, kaip susieti šiuos du dalykus ir gauti kai ką gero. Napjė (Napier) universiteto Edinburge, Škotijoje, mokslininkai sukūrė naują technologiją, kuri leidžia automobilio degalus pagaminti iš viskio gamybos atliekų.