arvydas anušauskas

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Rusijos kalbos apie Lietuvos uosto blokadą yra iš piršto laužtos, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Visos užuominos, kad Rusija gali imtis kažkokių „kitų priemonių“, kad gali kažkokiu ypatingu nekontaktiniu būdu blokuoti Lietuvos uostą, yra iš piršto laužtos. Jokių priemonių, be savo pačios tranzito nukreipimo į savo pačios uostus, Rusija neturėjo ir neturi“, – pirmadienį feisbuke skelbė A. Anušauskas.

NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, pasibaigus bloko gynybos ministrų susitikimui Briuselyje. „Jei anksčiau buvo NATO priešakiniai batalionai, tai dabar kalbama apie pajėgumų vystymą iki brigadų lygio. Tai tikrai didelis žingsnis“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį paragino NATO sąjungininkes toliau tiekti ginkluotę Ukrainai, pareiškęs, kad tai yra raktas į su Rusijos invazija kovojančios šalies pergalę. Taip jis kalbėjo Briuselyje dalyvaudamas NATO Ukrainos paramos koordinavimo grupės susitikime. „Ukraina kariauja dėl viso regiono saugumo, todėl bendromis  pastangomis su sąjungininkais turime siekti kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

5000 vokiečių karių brigados Lietuvoje nebus. Nors Vokietijos ir Lietuvos politikų skambiai nuvilnijo, užsienio žiniasklaida išsiaiškino, kad daugumą karių Vokietija planuoja dislokuoti savo, o ne Lietuvos teritorijoje. Tokius planus patvirtina ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentūra kartu su krašto apsaugos ministerija teisinasi, kad Lietuvos visuomenė susipainiojo, esą jau seniai buvo aišku, kad vokiečių kariams Lietuvoje nėra vietos.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Lietuvai apsisprendus pirkti prancūziškų „Caesar“ savaeigių ratinių haubicų, jos šalį galėtų pasiekti 2027 metais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Pats įsigijimas – orientacija į 2027 metus. (...) Galbūt bus ir anksčiau. Dabar kol kas anksti kalbėti apie labai konkrečius terminus“, – BNS pirmadienį iš Paryžiaus telefonu sakė ministras.

Lietuvos Krašto apsaugos vadovybė Europos gynybos agentūros (EDA) vadovu Jiri Šedivy aptarė Lietuvos gynybos investicijas, galimybes pasinaudoti lengvatomis kariniams įsigijimams. Kaip penktadienį informavo ministerija, su J. Šedivy Vilniuje susitikęs ministras Arvydas Anušauskas akcentavo, kad ES šalims investicijos į gynybą šiuo metu yra itin svarbios, nes dėl ilgalaikės Rusijos grėsmės reikalinga atitinkamai pritaikyti Europos gynybos architektūrą ir užtikrinti būtinus gynybos pajėgumus.

Lietuvių iniciatyva surinkus pinigus „Bayraktarui“, karinis dronas nuo šiol turės ir pavadinimą. Lietuviai balsuodami išrinko, kad dronas vadinsis „Vanagas“.  Apie tai pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Bayraktaras„ vardu Vanagas. Ukraina ir ukrainiečiai kada nors įvertins tą lietuvių pasiryžimą padėti, kaip beprotiškai ryžtingą ir kilnų. Mūsų akistata su blogio imperija dar nesibaigė.

Ankaroje vykusių derybų metu sutarta, kad Turkija padovanos Lietuvai moderniausios komplektacijos kovinį droną „Bayraktar“, o Krašto apsaugos ministerija pasirūpins tuo, kad prieš perduodant droną Ukrainai, „Bayraktar“ būtų pilnai apginkluotas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva taip pat svarsto įsigyti „Bayraktar“ droną, tačiau jo įsigijimo procedūra gali užtrukti vienerius ar net dvejus metus.

Droną „Bayraktar“, kuriam pinigai buvo surinkti „Laisvės TV“ iniciatyva, tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai kuo greičiau, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kalbėsime su įmonės atstovais, tikimės kuo greitesniu metu“, – sekmadienį žurnalistams konservatorių tarybos posėdyje sakė ministras. Jo teigimu, dar reikia sudaryti sutartį su „Laisvės TV“ dėl pinigų panaudojimo, toliau seks dar daugiau popierizmo.

Lietuvos verslo konfederacijoms pasiūlius įvesti papildomą mokestį krašto gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia tam nepritariantis. „Nepritariu naujų mokesčių įvedimui. Šalies gynyba – tai ne vieno mokesčio klausimas.Tvarus finansavimas yra svarbus. Visos partijos apsisprendžia dėl biudžeto, o vienas mokestis tai yra, tai nėra, o mes turime dešimtmečiui į priekį finansuoti savo gynybą. Vienas mokestis to nesprendžia“, – paaiškino jis.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. O tai reiškia, kad nuo šiol į Ukrainą kur kas sparčiau keliaus amerikietiški ginklai. Istorinį parašą J. Bidenas po įstatymu padėjo tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas Raudonojoje aikštėje melavo apie Vakarų skriaudžiamą Rusiją. Kasdieniai Putino melo įrodymai šiandien mus pasiekia iš Odesos – TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje užfiksavo, kas po septynių Putino raketų smūgių miestui liko iš prekybos ir pramogų centro.

Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras. „Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.

Sekmadienį minima Antrojo pasaulinio karo pabaigos diena yra proga prisiminti, kiek žmonių aukų gali pareikalauti laisvė, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis dalyvavo minėjime skvere prie ukrainiečių poeto Taraso Ševčenkos paminklo, kur buvo pagerbta už laisvę kovojanti Ukraina, jos didvyriai ir žuvusieji. „Mes anksčiau sakydavome, kad minima karo pabaiga 1945-ųjų gegužės 8-ąją dieną, tačiau Lietuvoje karas tebevyko, žmonės tebežuvo, dar visą dešimtmetį.

Prieš trejus metus aktorius Volodymyras Zelenskis Ukrainoje triuškinančia persvara antrajame ture iškovojo pergalę prezidento rinkimuose. Tuo metu įvairūs politikai ir politikos apžvalgininkai neslėpė abejojantys rinkėjų pasirinkimu ir jo gebėjimais rodyti lyderystę, vis pabrėždavo, kad jis komikas ir aktorius. Tačiau Rusijos karas Ukrainoje viską apvertė – dabar jis vienas palankiausiai vertinamų pasaulio valstybių vadovų.

Neskelbtos karinės pratybos Baltarusijoje tiesioginės grėsmės Lietuvai nekelia, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tiesioginės grėsmės Lietuvai jos nekelia“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė ministras. Jo teigimu, iki tam tikro dydžio pratybos gali būti neskelbiamos, tačiau jeigu jose dalyvauja daugiau karių, jos turi būti deklaruojamos, kviečiami užsienio šalių stebėtojai. „Turiu pasakyti, kad pratybų apimties mes nežinome, nes tai nėra kaip nors deklaruota.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po JAV inicijuoto sąjungininkų pasitarimo Vokietijoje sako, kad Vakarai yra pasiruošę prisidėti prie ilgalaikio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo. „Sunku tikėtis greitos šio karo pabaigos, todėl esame pasiryžę visokeriopai prisidėti prie ilgalaikio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų stiprinimo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį Vokietijoje su sąjungininkais tarsis dėl Ukrainos karinių pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikių šalies saugumo poreikių, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Šis pasitarimas rengiamas amerikiečių iniciatyva, jis vyks Jungtinių Amerikos Valstijų karinėje bazėje Ramšteine.

Nors Vakarai jau siunčia Ukrainai sunkiosios ginkluotės, tačiau kol kas ukrainiečių ginkluotosios pajėgos dar nėra pajėgios vystyti reikšmingo puolimo prieš rusus. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas rusai turi apytiksliai trijų savaičių langą, kol Vakarų atsiųsta ar siunčiama ginkluotė taps konkrečiu ukrainiečių pajėgumu. Per šias tris savaites Rusija gali bandyti pasiekti kokių nors laimėjimų, kad Vladimiras Putinas pasijustų bent kiek geriau.

Ukrainoje tebevykstant karui vis labiau atsigręžiama į pačios Lietuvos pasirengimą galimiems iššūkiams. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau teigė, kad per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį karių sielovados klausimus aptars su arkivyskupu, kariuomenės ordinaru Gintaru Grušu. „Pakalbėsime apie karių sielovados klausimus, nes šalia etatinių psichologų karo kapelionai vis tiek yra labai arti karių ir jų vaidmens negali nuvertinti“, – BNS sakė A. Anušauskas. „Jie kariuomenei yra svarbūs“, – pridūrė jis. Jis patikino, kad kariuomenė skiria visą aprūpinimą karo kapelionams, tačiau dvasininkų šiuo metu trūksta.

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių: jų skaičius neįvardijamas, tačiau visos perduotos karinės paramos likutinė vertė siekia dešimtis milijonų eurų. „Mes Ukrainai perdavėme kaip paramą sunkiuosius minosvaidžius, skaičiaus neįvardinsiu, tačiau perdavėme tikrai ne vieną“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Per penkerius metus gali būti pasiekta riba, kai pamažu didinant šauktinių skaičius kvietimo į privalomąją karo tarnybą sulauks visi šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, sako krašto apsaugos ministras. Jo teigimu, tokiu būdu visuotinis šaukimas gali įvykti net nepakeitus įstatymų, tačiau Arvydas Anušauskas siūlo apsvarstyti modifikuotą modelį.

Ukrainos pajėgoms atakavus ir paskandinus Rusijos kreiserį „Moskva“, Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtina, kad šalis agresorė Juodojoje jūroje neteko paties didžiausio karinio pajėgumo. Penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda A. Anušauskas žurnalistams sakė nenorintis prognozuoti, kokį atsaką Ukrainos pajėgoms gali ruošti Rusija dėl paskandinto kreiserio „Moskva“. „Rusija pati tegul nusprendžia.

Kitą savaitę dėl Konstitucijos pataisų laikinai stabdant nepaprastosios padėties galiojimą šalyje, pagrindai vėliau ją vėl tęsti išlieka, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Paklauskim savęs, ar nuo to laiko (karo pradžios – BNS) kas nors pasikeitė. (...) Taip, Rusijos kariuomenė iš Baltarusijos didžiąja dalimi yra išvesta, bet teritorija tebenaudojama smūgiams prieš Ukrainą – per Baltarusijos teritoriją oro pajėgos tą daro“,  – LRT penktadienį teigė politikas.

Ukrainos pietrytiniame mieste Mariupolyje Rusija pirmadienį galbūt panaudojo cheminį ginklą, pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Azovo pulkas praneša, kad Rusija Mariupolyje panaudojo neaiškios kilmės nuodingą medžiagą prieš Ukrainos karius ir civilius“, – feisbuke rašė ministras. Jo teigimu, medžiaga buvo išplatinta bepiločiu orlaiviu, o aukos patiria dusulį ir vestibiuliarinį nepakankamumą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sureagavo į socialiniuose tinkluose pasirodžiusią Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pastabą Garbės sargybos karių rikiuotę. Kartu ministras atkreipė dėmesį į sostinės mero inicijuotą gatvių siaurinimo programą ir pažymėjo, kad jomis nebūtų įmanoma perdislokuoti karinio dalinio su sunkiąja technika.

Artimiausiu metu Lietuvoje bus organizuojami kariniai mokymai Ukrainos kariams. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad lietuviai ukrainiečius apmokys dirbti su Lietuvos kariuomenės naudojamais ginklais, pagrindinis dėmesys – prieštankinei ginkluotei. Kariuomenės vadas V. Rupšys pabrėžė, kad ukrainiečiams mokymai organizuojami nuo 2015 metų. „Tie mokymai buvo Ukrainoje, buvo Lietuvoje, įvairaus pobūdžio tie mokymai buvo.

Iš JAV ir Vokietijos keleriems metams į priekį planuojami įsigijimai už daugiau nei po 1 mlrd. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM). Kaip pranešė KAM, JAV ir Vokietija yra pagrindinės partnerės įsigyjant ginkluotę, per pastaruosius keletą metų Lietuvos kariuomenė su JAV vykdė pirkimų už 0,5 mlrd. eurų, Vokietija – beveik už 1 mlrd. eurų.

Lietuvos suteiktomis artimojo nuotolio oro gynybos „Stinger“ sistemomis ukrainiečiai numušė aštuonis rusų taikinius, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Turime žinių, kad dar prieš pat prasidedant Rusijos agresijai, mūsų apmokyti, kaip elgtis ir kaip naudoti priešlėktuvines gynybos sistemas „Stinger“, ukrainiečiai dabar pranešė, kad jie juos naudojo ir numušė aštuonis taikinius“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad žudynės Bučoje dar labiau atkreipė pasaulio dėmesį į vykdomus karo nusikaltimus Ukrainoje, o Vladimiras Putinas Hagos tribunole galėtų sulaukti panašaus likimo, kaip Serbijos lyderiai po Bosnijos karo. Kalbėdamas apie Rusijos pajėgų išstūmimą iš Kyjivo regiono, A. Anušauskas pabrėžė, kad tai gali reikšti intensyvesnį puolimą Ukrainos rytuose.  Savaitgalį visą pasaulį sukrėtė civilinių žmonių žudynės Bučoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui steigti Rūdninkų karinį poligoną Šalčininkų rajone. Ministrų kabinetas nusprendė teikti Seimui Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtą projektą dėl šio naujo karinio poligono steigimo. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad priėmus šį sprendimą, poligono steigimas sumažės nuo penkerių metų iki pusmečio, o tokią skubą padiktavo ir geopolitinė situacija regione.

Ukrainoje viešėjęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebi, kad karo metu reikia elgtis itin atsargiai skelbiant informaciją viešojoje erdvėje. Ministras pasakoja, kad karo metu jau pasitaikė situacija, kuomet socialiniuose tinkluose publikuota nuotrauka padėjo identifikuoti ir sunaikinti karinį dalinį. Dar praėjusią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas vyko į Ukrainą.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį lankosi Ukrainoje, kur perdavė Lietuvos karinę paramą. Tęsiantis Rusijos invazijai, jis Kyjive susitiko su šalies gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu. „Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kijeve tiesiai Ukrainos gynybos ministrui O. Reznikov. Viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – feisbuke rašė ministras, nedetalizavęs konkrečios perduotos paramos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį socialiniame tinke „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie Rusijos agresiją Ukrainoje.  Ministras pastebėjo, kad be smulkaus, Rusija vykdo ir stambaus masto marodieriavimą. A. Anušauskas pranešė, kad iš vieno iš uostų Rusija išvilko penkis laivus su grūdais.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Vykstant karui Ukrainoje Lietuva ketina didinti biudžetą gynybai. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad mūsų šalis ketina įsigyti naujos ginkluotės ir karinės technikos, tokios, kokios Lietuva niekada nėra turėjusi. Krašto apsaugos ministras teigė, kad pirmiausia sudaromi sandoriai dėl tos karinės įrangos, kuri Lietuvos kariuomenę pasieks šiais metais. Visgi jis nedetalizavo, kokia tai bus technika. „Bet turiu gerų žinių iš mūsų sąjungininkų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos generalinio štabo suvestinę apie veiksmus šalyje iki vidurnakčio. „Rusijos pajėgos nevykdo puolamųjų veiksmų, bet daugelyje krypčių vyksta mūšiai. Priešas tęsia papildomų kovinių padalinių formavimą. Planuojama sustiprinti pajėgas Charkivo kryptimi. Vyksta pergrupavimas ir įsitvirtinimas pozicijose prie Sumų, Achtyrkos, Charkivo ir Iziumo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusijos atakuojamos lėktuvų bazės, esančios netoli Lenkijos sienos ir galimai paklydusios rusų raketos rodo Kremliaus norą išbandyti NATO sąjungininkų raudonąsias linijas. Jis taip pat teigė, kad kol kas niekas neturi tikslaus atsakymo, kiek Kinija yra įsitraukusi į karą Ukrainoje. Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.

Kovo 11-osios vakarą jau tradicija tapusiuose TV3 televizijos nacionaliniuose „Lietuvos garbės“ apdovanojimuose pagerbiami didžiausi herojai – paprasti žmonės. Šiame iškilmingame vakare tarp susirinkusių svečių pasirodė ir Lietuvos Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas kartu su žmona Lina Anušauskiene.

Lietuvoje yra sulaikytų strateginius objektus, tarp kurių – ir kariniai, fotografavusių asmenų, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis tai sakė kalbėdamas apie suaktyvėjusius Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkų veiksmus. „Žinoma, kad fiksuojami žmones, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja karinius, strateginius objektus, tai gali būti infrastruktūriniai, svarbūs objektai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Anušauskas.

Naujos karinės stovyklos sąjungininkų kariams bus įrengtos per kiek daugiau nei mėnesį, o didesnių logistinių iššūkių priimant papildomus pajėgumus kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiuo metu didesnių logistinių iššūkių su atvykstančių sąjungininkų karių priėmimu nėra“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras. Jo teigimu, stovyklos turėtų būti paruoštos per keturias – šešias savaites. Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė praėjusią savaitę skyrė 40 mln.

Ukrainai ir toliau kovojant prieš Kremliaus režimą, vis daugiau žmonių jaučia nerimą ir Lietuvoje. Tačiau premjerė  Ingrida Šimonytė juos ramina – pavojaus Lietuvai negresia. Anot I. Šimonytės, Lietuvos saugumas yra nuolat stiprinamas. „Vakar Vyriausybė priėmė sprendimą skirti KAM papildomus 40 milijonų eurų, kurie bus skirti priimančiosios šalies paramai. Priimančiosios šalies parama yra tos išlaidos, kurios reikalingos priimti mūsų NATO partnerių pajėgas, kurių daugėja.

Rusijos atakos prieš Ukrainos atomines elektrines gali lemti „nepamatuojamas pasekmes“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Apšaudymas atominės elektrinės yra išskirtinis veiksmas, nes pasekmės gali būti nepamatuojamos, Šiuo (Zaporožės elektrinės – BNS) atveju pasibaigė viskas, kiek žinau, nors pataikė į energobloką, be katastrofinių padarinių.

Vakarų šalys greičiausiai sudarys sąlygas atstatyti Ukrainą, į kurią praėjusią savaitę įsiveržė Rusijos pajėgos ir pradėjo karą, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vakarai, aš manau, nugalėjus Ukrainai, sudarys sąlygas atstatyti šalį“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. Jo teigimu, šiuo metu keliamas klausimas dėl 100 mlrd. eurų atstatymo fondo. „Klausimas yra keliamas, kad Ukrainos atstatymo fondas – apie 100 mlrd. eurų – turėtų būti sukurtas.

Anksčiau ar vėliau Vakarų šalys Rusijos užpultą Ukrainą turėtų paremti dar rimtesne ginkluote, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Aš manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek bus padarytas sprendimas dėl didesnės karinės paramos Ukrainai dar rimtesne ginkluote“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras. Jo teigimu, reikia kalbėti apie tokią ginkluotę, kuri leistų pasipriešinti Rusijos karinei aviacijai.