„Įstatymas yra parengtas su tikslu, kad Rūdininkų poligonas būtų atkurtas ir jo fizinio atkūrimo dabai prasidėtų dar šiais metais.
Jeigu nebūtų šio įstatymo ir būtų įprastine tvarka viskas derinama, tvarkoma, tai tas beveik 17 tūkst, hektarų poligonas atsirastų teisiškai tik po penkerių metų, tai procesas sutrumpinamas iki šešių mėnesių“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo A. Anušauskas.
Pasak jo, skubos tvarka priėmus šį įstatymą Seime, poligono steigimo darbas prasidės nedelsiant.
Ministro teigimu, 98 proc. poligono teritorijos – valstybinė žemė, 2 proc. – privati žemė. Kur įmanoma, privačiai nuosavybei, patenkančiai į steigiamo poligono teritoriją, numatyti servitutai.
„Pats projektas parengtas atsižvelgiant ir į geopolitinę situaciją, kariuomenės poreikį turėti dar vieną poligoną, kur būtų galima atlikti bataliono lygmens pratybas. Tai aktualu pirmiausia mūsų kariuomenei, tai aktualu, be abejo, ir mūsų sąjungininkams. Bet poligonas pirmiausia orientuotas į mūsų kariuomenės poreikius“, – sakė A. Anušauskas.
Anot jo, poligono statybos galėtų prasidėti po pusės metų, o kariai, A. Anušausko teigimu, galės treniruotis jame, kai poligonas bus „tinkamas naudojimui“.
„Žinoma, gali ir plyname lauke palapines pastatyti, bet jas irgi reikia įrengti“, – kalbėjo ministras.
Karinis poligonas čia veikė sovietmečiu, dabar šioje vietoje treniruojasi Viešojo saugumo tarnyba. Įstatymu būtų patvirtinta poligono teritorija, nustatytos žemės paėmimo procedūros, infrastruktūros statyba ir jos reikalavimai.
Teisės aktu poligono įkūrimas bus pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.
Projekte numatytos išlygos, leidžiančios steigiant poligoną nerengti teritorijų planavimo dokumentų, daromos išimtys dėl statybų.
Vyriausybė taip pat nusprendė prašyti patvirtinti įstatymą skubos tvarka.
Poligono steigimo procedūros spartinamos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
KAM skelbia, kad poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 darbo vietų.
Tvirtinama, kad besiribojančiose seniūnijose, ne tik Šalčininkų rajone, išaugs maitinimo, laikino ir nuolatinio apgyvendinimo, statybos, teritorijų priežiūros poreikis.
„Poligonų plėtra pritrauks šalies ir užsienio investicijas į regioną, skatins vietinį verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis. Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje, Rukloje ir kitose Lietuvos bei kitų pasaulio šalių teritorijose“, – tvirtina KAM.
Poligono steigimas, siekiant padaryti kuo mažesnę įmanomą žalą čia esantiems gamtos draustiniams, derinamas su Aplinkos ministerija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti.
