REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministrus parengti ilgalaikę civilinės saugos strategiją, kuri numatytų ne tik priemones, kaip būtų vykdoma gyventojų evakuacija, apsauga nuo, pavyzdžiui, oro antskrydžių, bet ir būtų suplanuotos šios strategijos įgyvendinimui reikalingos lėšos.

REKLAMA

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovu Sauliumi Greičiumi.

Prezidentas norėjo aptarti civilinės saugos ginkluoto konflikto metu situaciją, pasirengimą tokiai situacijai.

„Tai reiškia gyventojų apsauga nuo įvairių pavojų, kurie kyla karo metu“, – po susitikimo komentavo prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, susitikimo metu aptarta, kaip veikia gyventojų perspėjimas ir informavimas, kaip pasiruošta gyventojų evakuacijai, apsaugai nuo įvairių pavojų, tarp jų – ir raketų antskrydžių.

REKLAMA

„Akcentuotas vienas dalykas, kad prieš tai buvusi situacija, tai yra 2014–2015 metų karo Ukrainoje situacijos mes neišnaudojome iki galo, praleidome auksinį momentą pasidaryti daugiau namų darbų. Dabar grįžtame nuo tokio startinio taško, kuriame nebegalime padaryti tos klaidos“, – sakė K. Budrys.

Jo teigimu, reikia ne tik susiplanuoti, kas bus daroma, bet ir kaip tai bus finansuojama.

„Nėra čia tokių stebuklingų sprendimų, kur per savaitgalį suplanavęs, kitą savaitę gali jau ir įgyvendinti“, – teigė K. Budrys.

Patarėjo tvirtinimu, G. Nausėda ministrus ragino parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai su jai numatytu finansavimu ir ilgalaikėmis priemonėmis.

REKLAMA
REKLAMA

„Kurios apimtų tiek gyventojų apsaugą, tiek evakuaciją ir kitus dalykus“, – pasakojo K. Budrys.

PADG kartu su savivaldybėmis atliko kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinai priedangai grėsmės atveju, inventorizaciją. Rezultatai rodo, jog Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų gauti apie 1 mln.  gyventojų.

Pažymėtina, jog priedangą individualių namų ar daugiabučių rūsiuose, požeminėse perėjose ar automobilių stovėjimo aikštelėse gali rasti kiekvienas šalies gyventojas. Ketinama įteisinti prievolę įrengti priedangai skirtas patalpas naujai statomuose pastatuose, diskutuojama ir dėl privalomo renovuojamų namų rusių atnaujinimo ir pritaikymo priedangai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Interaktyvus kolektyvinės apsaugos pastatų žemėlapis kartu su visa reikalinga informacija apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms skelbiamas atnaujintoje svetainėje www.lt72.lt.

Vyriausybė priėmė nutarimą dėl būtinų atsargų kaupimo – jis įpareigoja valstybės institucijas ir savivaldybes kaupti ekstremalioms situacijoms būtinų priemonių rezervą, įskaitant asmeninės apsaugos priemones. Statutinės tarnybos taip pat įpareigotos kaupti atsargas ir užtikrinti veiklą iki 3 parų, sutrikus elektros ir kuro tiekimui.

nesuprantu kodėl tas kremliaus išgama dar gyvas tiek jo pakalikai, kokia teisę tas parazituojantis šliužas turi būti gyvas!!!!?? Jobanas išsigimėlis!! Ar taip sunku kam nors galvą jam peršaut!!!!!!? Jau turėjo būti padvėsęs kovo mėnesį!!
Ir ką jūs meluojat ,sukčiai prakeikti?
Kalbėjot kad žmonės saugūs esam,o jūs ką?
Karui ruoškitėsna...mums jūs ,jei mes nesaugomi
Cirkininkai
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų