„Tiesioginės grėsmės Lietuvai jos nekelia“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė ministras.
Jo teigimu, iki tam tikro dydžio pratybos gali būti neskelbiamos, tačiau jeigu jose dalyvauja daugiau karių, jos turi būti deklaruojamos, kviečiami užsienio šalių stebėtojai.
„Turiu pasakyti, kad pratybų apimties mes nežinome, nes tai nėra kaip nors deklaruota. Tačiau pačios pratybos tiesioginės grėsmės nekelia (...) Ji keliama tuomet, kai pajėgos dislokuojamos pasienyje, jos papildomos amunicija, logistiniais daliniais, kuro bazės steigiamos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Tai yra didžiulė veiksmų seka, iš kurios galima suprasti, kad ruošiamasi karinei agresijai“, – pridūrė jis.
Karinės pratybos Baltarusijoje vyksta vis dar tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje.
Maskvos sąjungininkė Baltarusija, turinti bendrą sieną su Ukraina, iš anksto neskelbtas pratybas pradėjo trečiadienį.
Minsko teigimu, šių plataus masto pratybų tikslas yra įvertinti kariuomenės pasirengimą ir pajėgumus greitai reaguoti į galimas krizes.
A. Anušauskas pakartojo, kad Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė saugumo situaciją regione, todėl iš birželį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo jis tikisi „esminių sprendimų“.
„Madrido viršūnių susitikime tikimės esminių sprendimų dėl NATO rytinės dalies gynybos sustiprinimo, tame tarpe ir NATO bataliono didinimo iki brigados dydžio vieneto, patikimos oro ir priešraketinės gynybos Baltijos valstybėse“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras.
Jis tai sakė po ketvirtadienį vykusio susitikimo su Liuksemburgo kolega Francois Bauschu (Fransua Baušu).
„Šiuo metu mes turime šešis karius Lietuvoje – transporto ir logistinius vienetus (...) Pritariu jums, kad rytinis Aljanso sparnas turi būti sustiprintas“, – teigė Liuksemburgo gynybos ministras.
Jis teigė, kad Liuksemburgas svarstytų siųsti daugiau karių į Lietuvą, tačiau tai priklausys nuo to, kas bus nuspręsta Madride.
