antibiotikai

Nors saulė dažniausiai siejama su poilsiu ir gera savijauta, daliai žmonių ilgesnis buvimas tiesioginiuose jos spinduliuose gali sukelti nemalonių odos reakcijų. Niežulys, paraudimas, smulkūs bėrimai ar net pūslės neretai tampa pirmaisiais vadinamosios alergijos saulei požymiais. Apie tai, kaip atpažinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams, kas didina tokių reakcijų riziką ir kaip tinkamai apsaugoti odą, pasakoja Kauno šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Rūta Marija Rainytė.

Antibiotikai yra svarbi bakterinių infekcijų gydymo dalis, tačiau kartu su ligą sukeliančiomis bakterijomis jie neišvengiamai paveiks ir natūralią žarnyno mikrobiotą. Dėl šios priežasties daliai žmonių gydymo metu ar po jo pasireiškia virškinimo sutrikimai – viduriavimas, pilvo pūtimas ar bendras diskomfortas. Šie pokyčiai susiję su laikinais žarnyno mikroorganizmų pusiausvyros sutrikimais.

Antibiotikai yra vieni svarbiausių šiuolaikinės medicinos vaistų, padedančių gydyti bakterines infekcijas ir išvengti rimtų ligos komplikacijų. Šie vaistai turėtų būti vartojami tik gydytojui juos paskyrus, nes netinkamas ar nepagrįstas jų vartojimas gali ne tik būti neveiksmingas, bet ir padidinti atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką. Antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėjus.

Nesvarbu, koks virusas – lengvas peršalimas ar rimtas gripas – pasigaunamas, pasveikti visiems norisi kuo greičiau. Vis dėlto gydytojams nerimą kelia neretai perdėm uolus gyventojų noras griebtis antibiotikų bei neatsargus vaistų nuo skausmo ir karščiavimo vartojimas. Įprastai susirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija gydymas tėra simptominis – rekomenduojamas poilsio režimas ir gausus skysčių vartojimas.

Ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams sunkiai susirgus dažnai prireikia antibiotikų. Tačiau kaip žinoti, kuriuos tikslingiausia skirti? Su tokia dilema susiduria ir žmonių, ir augintinių gydytojai. Anksčiau jautrumo antibiotikams tyrimai užtrukdavo kone dvi paras ar net ilgiau, tačiau, pasak veterinarų, naujausia įranga leidžia juos atlikti per kelias valandas ir taip išgelbėti daugelio augintinių gyvybes. Justina su savo augintiniu Sumo atvyko į veterinarijos kliniką profilaktinei patikrai.

Medikai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams didėja grėsmė, kad ginklų tam tikroms infekcijoms įveikti galime nebeturėti. Pasirodo, kiekvienas iš mūsų savo kasdieniais įpročiais galime prisidėti, kad rizika tam būtų mažesnė. Per metus 1,27 milijonai žmonių miršta dėl to, kad jie serga liga, sukelta atsparios bakterijos. Dar 5 milijonai mirčių taip pat yra siejama su kažkokiu rezistentiškumu antibiotikams.

Antimikrobinis atsparumas – nebyli, bet sparčiai auganti XXI amžiaus sveikatos sistemų grėsmė. Lietuva šiandien yra tarp Europos lyderių, pagal bakterijų atsparumą antibiotikams ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad mūsų šalyje antibiotikai vartojami per dažnai ir neracionaliai. Dėl to susiformuoja bakterijos, kurios nebereaguoja į įprastus gydymo būdus. Tai reikalauja sudėtingesnio gydymo, ilgina hospitalizacijos laiką ir neretai tampa pavojinga gyvybei.

Nors antibiotikai yra stebuklingas išradimas, leidžiantis išgelbėti milijonus gyvybių, medikai šiandien įspėja dėl didžiulės grėsmės. Augant bakterijų atsparumui šiems vaistams kyla didžiulė rizika, kad net, atrodytų, įprastų infekcijų gali nebebūti kuo gydyti. Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja dr.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo teigiamą tendenciją – šalyje kasmet mažėja vaikų, kuriems skiriami antimikrobiniai vaistai. Ekspertai pabrėžia, kad toks pokytis – geras ženklas, rodantis, jog gydytojai vis atsakingiau įvertina, ar iš tiesų vaikams būtina skirti antibiotikų, o pacientai vis geriau supranta, kad šie vaistai nėra panacėja nuo visų ligų.

Šią savaitę minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, medikai pabrėžia atsakingo šių vaistų vartojimo svarbą ir ragina visuomenę nevertinti antibiotikų, kaip priemonės bet kokiai infekcijai gydyti. Būtent netikslingas antibiotikų vartojimas silpnina gydymo efektyvumą ir didina riziką susidurti su sunkiai gydomomis ligomis.

Penicilino atradėjas Aleksandras Flemingas dar 1945 metais įspėjo, kad netinkamas antibiotikų vartojimas gali sukurti jiems atsparias bakterijas. Jo prognozė pildosi ir kelia nerimą visame pasaulyje. Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją, gydytojai primena, kad prie netinkamo antibiotikų vartojimo labai prisideda visuomenėje gajūs mitai, kuriuos tenka sklaidyti kasdien, rašoma pranešime spaudai.

Kasmet lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė informuotumo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. 2025 metų šūkis – „Veikime dabar: apsaugokime dabartį, užtikrinkime ateitį“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visus – visuomenę, sveikatos sektorių, veterinarus, ūkininkus, aplinkosaugininkus ir politikus – imtis bendrų veiksmų antimikrobiniam atsparumui stabdyti ir atkreipia dėmesį, kad tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų sveikatai, tačiau ir pasaulinei maisto gamybos ir vartojimo grand...

Kiekvienas negaluojantis žmogus nori kuo greičiau pasijusti geriau. Kai kuriuos tai paskatina griebtis namuose turimų vaistų, kurie ne visada tinka konkrečiu atveju, arba pasikliauti seniai girdėtais pažįstamų patarimais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė įspėja, kad tokia savigyda gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ji pasakoja, su kokiomis dažniausiomis savigydos klaidomis tenka susidurti.

Vartoti antibiotikus yra tekę daugeliui – gydytojai neretai šiuos antimikrobinius vaistus paskiria sergant plaučių uždegimu, angina, įvairiomis ausų, odos infekcijomis ir kitomis bakterijų sukeltomis ligomis. Vis dėlto, anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Redos Pilkytės-Klimienės, nemaža dalis žmonių antibiotikus vartoja netinkamai. Vaistininkė dalijasi 5 esminėmis taisyklėmis, padėsiančiomis perprasti šių vaistų vartojimą ir išvengti kritinių, sveikatą pabloginti galinčių klaidų.

Valstybė, siekdama veiksmingai kovoti su infekcinėmis ligomis ir taip išsaugoti gyventojų darbingumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja tam tikrų infekcinių ligų gydymui skirtų antimikrobinių vaistų įsigijimą.

Higienos institutas socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbią informaciją apie netinkamo antibiotikų vartojimo pasekmes. Įspėjama, kad netinkamai vartojant šiuos vaistus, tai gali pasibaigti liūdnai. Specialistai įspėja, kad tai skatina bakterijų atsparumo vystymąsi, vadinamą tyliąja pandemija.

Sėdime lyg ant tiksinčios bombos – taip medicinos specialistai apibūdina situaciją dėl augančio bakterijų atsparumo antibiotikams. Medikai dėl neatsakingo pacientų elgesio griebiasi už galvų ir pasakoja jau dabar susiduriantys su pacientais, kuriems padėti nebėra efektyvių vaistų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos. Lietuvoje ši problema taip pat didėja – net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių. Ekspertai kraipo galvas girdėdami, kaip pacientai be priežasties gydytojų reikalauja antibiotikų, nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijų.

Pasaulyje plintant bakterijoms, mirtingumas dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms gali padvigubėti, teigia buvusi Anglijos vyriausioji gydytoja. Dame Sally Davies, buvusi Anglijos vyriausioji medicinos pareigūnė, tapo pagrindine šalininkė, kovojančia su bakterijų problema visame pasaulyje, rašoma „The Guardian“. D. Davies sako, kad susiduriame su vis didėjančia antibiotikų krize, kuri visame pasaulyje žmonėms gali sukelti pražūtingus padarinius.

Per patį plaučių uždegimų piką Lietuvoje pradėjo trūkti vieno populiaraus antibiotiko – klaritromicino. Pacientai jo ieškodami laksto po vaistines, o neradę grįžta pas šeimos gydytoją prašyti, kad išrašytų receptą kitam antibiotikui. Kai kurie tiekėjai šio antibiotiko parūpinti žada tik balandžio pabaigoje, kai jo mažai ir bereikės, ligos bus pasibaigusios.

Išaugus sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis gyventojai pradėjo skųstis nerandantys reikiamų vaistų. Paprastai kalbama apie antibiotikų stygių, tačiau tarnybos ramina – yra kuo pakeisti šiuos vaistus. Pastaruoju metu viešoje erdvėje itin daug kalbant apie išaugusį antibiotiko klaritromicino poreikį ir šio vaisto tiekimo sutrikimus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipė visuomenės dėmesį, kad yra alternatyva šiems vaistams.

Užklupus ligoms, su kuriomis organizmas pats negeba susitvarkyti, tenka pasitelkti antibiotikus. Vis dėlto, antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tarp kurių vienas dažniausių – viduriavimas. Kodėl kai kurie žmonės susiduria su šiuo negalavimu, o kiti – ne? Kas vyksta žarnyne antibiotikų vartojimo metu? Kaip galima apsisaugoti nuo šios problemos ir kokie gydymo būdai efektyviausi? Apie tai plačiau apžvelgsime straipsnyje.

Dalis lietuvių vaistus gabenasi iš Rusijos ar Baltarusijos. Vienus traukia žemesnės kainos, kiti įsitikinę, esą preparatai iš ten „stipriau veikia“. Tačiau neteisėtas vaistų gabenimas gali užtraukti ne tik nuobaudas, bet ir sveikatos problemas. Tik tai, panašu, nei vartotojų, nei „tiekėjų“ neatgraso – pastarieji susimoka baudas ir toliau traukia iš po skverno neaiškios kilmės vaistus.

Antibiotikai yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų medicinoje, padedančių kovoti su bakterinėmis infekcijomis ir išsaugoti gyvybes nuo sunkių ligų. Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė sako, kad labiausiai atsparumą antimikrobiniams vaistams skatina neracionalus jų vartojimas, ypač jeigu šių vaistų griebiamasi kiekvieną kartą pakilus temperatūrai ar sergant virusų sukeltoms peršalimo ligoms gydyti.

Minėdamos Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika. Kad taip neatsitiktų, ligonių kasos skatina racionalų, t. y. – saugų, efektyvų antibiotikų skyrimą ir vartojimą.

„Tėvai paprastai“ laidoje Sandra Šernė – drabužių kūrėja, prekių ženklo „Sandra Šernė Studio“ įkūrėja ir dviejų sūnų – Darvydo ir Kajaus – mama bei gydytoja Daiva Berškienė kartu su laidos vedėju Simonu Urbonu įsitraukia į karštą diskusiją apie antibiotikų vartojimo naudą ir pavojus vaikams bei nėštumo metu.

Prasidėjus karštiems orams vaistininkai praneša – ženkliai išaugo vaistinių preparatų nuo alergijų ir jų komplikacijų bei antibiotikų bei saulės kosmetikos pardavimai. Vaistininkai priduria, kad prasidėjus grilio ir uogų sezonui pastebima, jog gyventojai dažniau susiduria su virškinimo problemomis. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad prasidėjus karštiems orams labai išaugo vaistų nuo alergijų komplikacijų pardavimai.

Nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau Lietuvoje, deja, tai nėra vienetiniai atvejai, teigia gydytojas toksikologas. Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau paprastai jis iškreipia vaistų poveikį, mažina gydymo efektyvumą, o dažnu atveju itin sustiprina sveikatai pavojingą šalutinį vaistų sukeliamą poveikį.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

32-ejų panevėžietė Greta atvirai sako – gyvena tarsi košmare, nes kone kiekviename žingsnyje apie save primena diagnozuota lėtinė Laimo liga. Ši liga diagnozuota net trims šeimos nariams: Gretai, jos vyrui ir 9-erių sūnui. Pirmąjį Laimo liga užklupo Gretos (pavardė redakcijai žinoma) vyrą – prieš kelerius metus jam ant kirkšnies atsirado didelė raudona dėmė, kuri vis plėtėsi, nors nė vienas nematė, kad būtų įsisiurbusi erkė.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų įrodančių mikrobiotos – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visumos organizme svarbą mūsų sveikatai. Pasirodo, kad nuo mikrobiotos gali priklausyti ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta. Plačiau apie gerųjų bakterijų balansą organizme ir mikrobiotos svarbą pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje. Tačiau dabar atgimsta tos ligos, kurios buvo suvaldytos skiepais. Šiuo metu praktiškai nebekalbame apie tuberkuliozę, nors Lietuvoje ši problema išliko, ypač vaistams atspariai tuberkuliozei.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Prieš aštuonerius metus, 28-erių klaipėdietė Jūratė Devintinaitė pajautė pirmuosius pakitusios sveikatos požymius. Šių metų pavasarį moteris sužinojo netikėtą diagnozę – trečioji Laimo ligos stadija. Tv3.lt naujienų portalui Jūratė pasakoja, kokie yra pirmieji ligos požymiai, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti ir įspėja visus lietuvius.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Artėjant šventėms vis labiau ginamės nuo įvairiausių ligų. Šį sezoną labiausiai vyrauja peršalimo ir virusinės ligos, kurioms gali būti skiriamas simptominis gydymas. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad dažnai į vaistines užsuka pacientai, kurie kreipiasi pagalbos tada, kai liga jau ilgai užsitęsusi arba jiems pasireiškė komplikacijos. Dažna šių pasekmių priežastis – ne pagal paskirtį vartoti antibiotikai.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio mėnesį minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus.

Penkių metų berniukas Anglijoje mirė nuo širdies skausmo, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ligoninė išsiuntė jį namo ir rekomendavo išgerti antbiotikų kursą. Yusuf Mahmud Nazir mirė 2022-ų metų lapkritį, praėjus vos aštuonioms dienoms po to, kai buvo apžiūrėtas Roterhamo ligoninėje ir išsiųstas namo su antibiotikais.

Lenkijos mėsos perdirbėja „SuperDrob“ Jungtinės Karalystės prekybos tinklams tiekė šaldytus paukštienos produktus, kuriuose užfiksuoti itin stiprių antibiotikų pėdsakai, praneša „The Guardian“. Atliktas tyrimas rodo, kad šie vaistiniai preparatai yra siejami su mirtinų superbakterijų plitimu, galinčiu lemti žmonių gyvybėms pavojingų ligų protrūkius. Į Lietuvą vien šimet uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų lenkiškos vištienos produktų.

Daugeliui kelionės į Turkiją ir kitus šiltuosius kraštus siejasi su malonumais, vandens pramogomis bei geromis emocijomis. Deja, ne visiems pasiseka. Vilnietė Inga naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jos kelionė į Turkiją kaip reikiant apkarto – jai teko gydytis net vietinėje ligoninėje. Ji iki šiol nežino, kas nutiko su jos sveikata, nes buvo įtartas ir virusas, o vėliau ir apsinuodijimas gydytojų paskirtais antibiotikais.

Pastaruoju metu daugelis tėvų neslepia pykčio dėl antibiotikų trūkumo. Šią problemą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau, deja, situacija negerėja. Tėvai, norėdami padėti savo vaikams, nebežino ko griebtis – vieni antibiotikų ieško po visos šalies vaistines, o kiti ryžtasi viešai prašyti svetimų žmonių, kurie galėtų padėti gauti antibiotikų.