antibiotikai

Sovietmečio deficito laikus primenanti šiandiena – Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų. Tėvai priversti važinėti po visas miesto vaistines ir ieškoti savo vaikams reikalingų antibiotikų. O pediatrai priversti dirbti kone karo sąlygomis – mat antibakterinių medikamentų likučiai vaistinėse, tačiau jie nebūtinai tinka mažajam pacientui. Gydytojai ir vaistininkai situaciją vadina tragedija ir sako, kad rudenį ji gali dar pablogėti.

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų, ypač tų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti.

Vieni galvoja, kad šie vaistai išgydo kone visas ligas, kiti – jų bijo ir vengia vartoti, net kai būtina. Kai kuriais atvejais šie vaistai gyvybiškai svarbūs, o neretai ir pridarantys papildomų sveikatos problemų. Taip apie antibiotikus kalba mokslų daktarė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Šiuos vaistus iki šiol gaubia daugybė mitų, todėl gydytoja sudėliojo pagrindinius akcentus, ką apie šiuos medikamentus svarbu žinoti kiekvienam, o ypač vaikus auginantiems tėvams.

Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir partneriais, Lietuvai pavyko mažiausiai keliems mėnesiams apsirūpinti antibakteriniais vaistais, kurių stygių šiuo metu patiria daugelis valstybių. Šį mėnesį Lietuvą pasiekė daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių pakuočių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Plačiai žinoma, kad antibiotikų vartojimą turi lydėti probiotikai, kad būtų atkurta žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tačiau mokslininkai ir gydytojai į mikrobiotos reikšmę, gerųjų bakterijų naudą ir teigiamą poveikį organizmui žvelgia plačiau – probiotikais bandoma palengvinti psichologinę sveikatą, dirgliosios žarnos sindromą, sumažinti vaikų atopinio dermatito riziką ir kt.

Gyvenimui grįžus į ikipandeminio ritmo vėžes šiemet su trenksmu grįžo įvairios peršalimo ligos ir jų komplikacijos, o kartu – ir būtinybė vartoti antibiotikus. Vis tik kiekvienas šių vaistų kursas – nemažas iššūkis organizmui. Ne veltui antibiotikų pažeistam žarnynui atkurti gydytojai pataria vartoti ir probiotikus, arba kitaip – gerąsias bakterijas. Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam bent kartą gyvenime dėl vienokio ar kitokio sutrikimo neteko vartoti antibiotikų.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Tiek pacientai, tiek gydytojai, atrodo, jau baigia prarasti viltį – dėl jau kelis mėnesius besitęsiančio vaistų trūkumo stoja įprastas gydymas. Realybė tokia, kad paskutinio vaistinėje esančio vaikui reikalingo antibiotikų buteliuko tėvams prireikia važiuoti net į kitą miestą, o gydytojai atsiprašinėja negalėdami išrašyti pirmo pasirinkimo vaistų.

Ar Europos Sąjunga gali pradėti brangių vaistų tiekimą skurdžiausioms Europos šalims, rasti vaistų nuo nepagydomų ligų ir išspręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą – ir visa tai padaryti vienu rašiklio brūkštelėjimu? Tai yra būsimos Europos Sąjungos bendrųjų farmacijos teisės aktų peržiūros – didžiausios vaistų taisyklių reformos per beveik du dešimtmečius – tikslas.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Praėjusių metų pabaigoje kaip niekada garsiai nuskambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės vaistinėse sunkiai begali rasti įprastų antibiotikų vaikams ir kai kurių kitų vaistų.

Viduriavimas rečiau ar dažniau užklumpa kone kiekvieną. Dėl tokio nemalonaus simptomo dažniausiai kaltinami virusai, bakterijos ar netinkamas maistas, tačiau retas susimąsto, kad viduriavimą gali sukelti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Veikia ne tik blogąsias bakterijas Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių.

Vartojant gerąsias bakterijas probiotikus galima apsisaugoti nuo viduriavimo, kurį dažnai sukelia sunkiai infekcijai esant vartojami antibiotikai, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. „Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, – sakė tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Be reikalo vartojami antibiotikai – kasmet vis opesnė pasaulinė problema. Ypač prasidėjus peršalimo ligų sezonui tiek gydytojai, tiek vaistininkai nepaliauja kartoti, kad antibiotikus galima vartoti tik taip, kaip nurodė specialistas. Pastaruoju metu situaciją dar komplikuoja ir tai, kad vaistinėse gali nepavykti rasti konkrečių, atitinkamų stiprumo antibiotikų.  Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Antarktikoje dirbantys mokslininkai pristatė įspūdingą radinį – antibiotikams atsparią bakteriją. Mokslininkai baiminasi, kad ši bakterija gali sukelti įvairias ligas, su kuriomis žmonijai būtų itin sunku kovoti. Dėl besikeičiančio klimato atšilinėja ir Antarktika, tad didėja tikimybė, kad bakterija atsidurs ir kitose pasaulio vietose. Vis tik jie tikisi, kad pavyks bakteriją panaudoti žmonių naudai, pavyzdžiui, medicinoje.

Su laiku vis tobulėjančios medicinos technologijos, išrandami vaistai suteikia vis daugiau įrankių padėti žmonėms išgyti arba kuo ilgiau džiaugtis kiek įmanoma labiau visaverčiu gyvenimu. Specialistai gi įspėja, kad vieną iš tokių medicinos pasiekimų – antibiotikus vartojant neracionaliai sėdima ant uždelsto veikimo bombos. Anot jų, augant atsparumui šiems vaistas greitai galime nebeturėti kuo gydyti net paprastų ligų.

Antibiotikai – vaistai, kurie naikina arba stabdo bakterijų dauginimąsi ir gydo jų sukeltas ligas. Siekiant išvengti netinkamo ir nepagrįsto jų vartojimo, įsigyti šių vaistų galima tik su receptu. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad pardavimo ribojimas buvo įvestas ir dėl dar vienos svarbios priežasties – neteisingas antibiotikų naudojimas didina atsparumo jiems riziką.

Antibiotikai skiriami tik atsiradus būtinybei, tačiau jie naikina ne tik blogąsias bakterijas ar stabdo jų augimą, tačiau kenkia ir gerosioms mūsų organizmo bakterijoms. Kartais liga užpuola taip stipriai, kad be antibiotikų apsieiti nepavyksta, taigi, ką tokiu atveju daryti ir kaip išsaugoti sveiką žarnyno mikrobiotą? Kad suprastumėme, kas gali padėti atstatyti normalią gerųjų organizmo bakterijų pusiausvyrą, pirmiausia turime suprasti, kaip ir kodėl antibiotikai gali pakenkti organizmui.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Dėl šalto oro ir tebesitęsiančios pandemijos daugiau laiko praleidžiant namuose, vis daugiau žmonių skundžiasi nusilpusiu imunitetu. Dėl jo organizmas daug sunkiau kovoja su viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tarp kurių – ir pneumokokinė infekcija. Pasak šeimos gydytojos Jūratės Gasiūnaitės, nuo šios infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių, nes daugelis vis dar per mažai žino apie šią ligą ir neįvertina jos rizikų.

COVID-19 priemonės pernai padėjo sumažinti atsparumą antibiotikams, tačiau atsivėrimas gali vėl sukelti infekcijų antplūdį, rašo independent.co.uk. Sveikatos ekspertų teigimu, pandemijai pasibaigus greičiausiai padidės atsparumas antibiotikams, kuris gali įstumti Jungtinę Karalystę į „dar vieną krizę“. Atsparumo antibiotikams plitimas yra pasaulinė problema ir manoma, kad per šį dešimtmetį mirs milijonai žmonių.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos minėjimui į rūpimus klausimus atsakinėjo Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė. Gydytoja paaiškino, kokių klaidų reikia vengti vartojant antibiotikus, kokios galimos grėsmės bei svarbiausia – ar galima jais gydyti Covid-19 ligą. Kasmet, lapkričio mėnesį, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, gydytojai skiria ypatingą dėmesį teisingo antibiotikų vartojimo prevencijai.

Minėdamas Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją,  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos  ragina gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai, o sveikatos priežiūros specialistus atsakingai skirti šiuos medikamentus savo pacientams. Svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antimikrobinis atsparumas – pernelyg dažnas ir neteisingas antimikrobinių preparatų vartojimas.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

„Prasidėjęs ruduo ir permainingi orai į daugelį šeimų įnešė chaoso. Ėmė sirgti vaikai, todėl poreikis patekti pas gydytoją vis didėja. Auginu trejų metukų sūnų ir noriu papasakoti, su kuo susidūriau paskambinusi gydytojai“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Gitana. Mano sūnui treji, tai pirmas vaikas šeimoje, todėl net mažiausias snarglys man kelia baimę – vis prisigalvoju, kad sūnui gali būti meningokokas, gripas ar dar koks tuzinas ligų, apie kurias rašo internete.

Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių mūsų laikų problemų. Tradiciniai priešmikrobiniai vaistai nebeveikia taip gerai, kaip anksčiau, o daugėjant antibiotikams atsparių rūšių, galimai ateina amžius, kai lengvai išgydomos infekcijos, staiga vėl taps gyvybei pavojingomis ir neišgydomomis ligomis. Pastaruoju metu pasirodė gausybė naujų atradimų, kurie gali tapti priemonėmis išvengti tokios katastrofos.

Pasirodo, dirbtinis intelektas gali būti naudingas mūsų sąjungininkas kovoje su atsparumu antibiotikams. Stiprų naują antibiotiką, sugebėjusį sunaikinti vaistams atsparias bakterijas, atrado mašininio mokymosi algoritmas. Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, panaudoję naują kompiuterinį algoritmą, peržiūrėjo milžinišką skaitmeninį archyvą, kuriame yra aprašyta daugiau nei 100 mln. cheminių junginių.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Antibiotikai – vaistai,  o ne panacėja nuo visų ligų. Kartais tuo klaidingai įtikėję žmonės antibiotikais griebiasi gydyti virusines ligas, taip sau darydami didelę žalą. Šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pabrėžia, kad norint viso to išvengti būtina vadovautis medikų rekomendacijomis.

Pasauliui kovojant su SARS-CoV-2 virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją, fone šmėžuoja dar viena pavojingų ligų sukėlėjų grupė. Antibiotikams atsparių bakterijų grėsmė daugelį metų didėjo ir, atrodo, vis stiprėjo. COVID-19 mus išmokė vieno dalyko – vyriausybės turėtų būti pasirengusios globalesnėms visuomenės sveikatos krizėms, įskaitant naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjiškomis bakterijomis, kurios tampa vis atsparesnės dažniausiai vartojamiems vaistams, paiešką.

Jūsų žarnyno mikrobioma – milžiniška mikroorganizmų bendruomenė, gyvenanti jūsų gaubtinėje žarnoje – turi įtakos tiek jūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nemažai žmonių vartoja probiotikus, siekdami padidinti „gerųjų“ bakterijų kiekį savo žarnyne. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad vartojant probiotikus, atsiranda rizika patirti gana nemalonius šalutinius poveikius.

Nors Covid-19 šiuo metu yra pasaulio sveikatos specialistų dėmesio centre, specialistai primena apie laukiančias daug didesnes problemas. Šie įspėja, kad augantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena iš grėsmių žmonijai. VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įspėjo, kad greitu metu galima apskritai nebeturėti, kuo gydyti bakterijų sukeltų ligų.

Naujai atlikto tyrimo duomenimis, jaunesni nei dvejų metų vaikai, gavę antibiotikų, vėliau gyvenime dažniau serga kai kuriomis ligomis. Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.

Kasmet lapkritį daugelyje pasaulio šalių vykstančią „Supratimo apie antibiotikus" švietėjišką kampaniją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiemet pasiūlė keisti į „Supratimo apie antimikrobines medžiagas" kampaniją. Toks sprendimas PSO priimtas po konsultacijų su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, nes pasaulyje didėja atsparumas įvairesniems antimikrobiniams vaistams, todėl siekta išplėsti šios kampanijos tikslus nuo antibiotikų iki visų antimikrobinių medžiagų.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Kiek vėliau nei įprastai, tačiau gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas į Lietuvą atkeliavo. Išaugusį sergamumą pajuto ir vaistinės – vaistų peršalimui gydyti pardavimai pirmoje vasario pusėje išaugo trečdaliu, lyginant su paskutinėmis sausio savaitėmis.  Tačiau lietuviai šiais laikais neturi laiko sirgti, o ir gydosi pirmiausia antibiotikais.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Nuo antibiotikams atsparių superbakterijų pasaulyje kasmet miršta 700 tūkst. žmonių, iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 mln. Įvardydamas tokias grėsmingas prognozes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad šiandien tai medikų ir mokslininkų bendruomenėms kelia itin didelį susirūpinimą. ULAC vadovo teigimu, superbakterijos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes vystosi greičiau nei kuriami nauji vaistai.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.