Per metus 1,27 milijonai žmonių miršta dėl to, kad jie serga liga, sukelta atsparios bakterijos. Dar 5 milijonai mirčių taip pat yra siejama su kažkokiu rezistentiškumu antibiotikams. Skaičiuojama, kad per ateinančius 25 metus nuo dėl šios problemos žus 39 milijonai žmonių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Skandalas Santarose atvėrė daugiau žaizdų: „Atrodo, vaikų gydytojai labai lengvai nurašomi“

Gydytojai ragina stabdyti šio vėžio epidemiją: tai – jau nebe vien rūkalių liga, jis taikosi į visus

Ši grėsminga būklė tūkstančiams lietuvių artina mirtį: įvardijo pagrindinius požymius

Tokią statistiką pateikusi Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja dr. Ingrida Lisauskienė konstatavo, kad priežasčių vystytis antibakteriniam atsparumui išties yra ne viena.

Tam įtakos turi ir neatsakingas antibiotikų vartojimas tiek patiems žmonėms sau juos „pasiskiriant“, tiek medikams juos daugiau skiriant „profilaktiškai“ baiminantis komplikacijų.

Antibiotikų prašo patys pacientai 

Gydytoja konstatavo, kad išties neretai patys pacientai prašo gydytojų, kad paskirtų antibiotikus. Pagrindinė to priežastis – baimė, kad išsivystys bakterinė komplikacija. 

„Kai žmonės ateina ir prašo paskirti antibiotiką, nes bijo, visada sakau, kad aš irgi bijau. Tai bijokime kartu, bet tai nėra raminantys vaistai. Mes turime sekti ligonio būklę, įvertinti, ar tikrai yra čia bakterinė infekcija“, – nuotolinės konferencijos metu akcentavo ji.

„Europos Sąjunga kiekvienais metais skaičiuoja, kiek antibiotikų yra suvartojama mėsos gamyboje, daržovių auginimui ir taip pat – buityje, higienos priemonėse.“

Pasak I. Lisauskienės, bent kažkiek su medicina susiję žmonės žino tokį terminą kaip rezerviniai antibiotikai. „Tai jų sąrašas tikrai yra ganėtinai trumpas, jie yra skirti ypač atsparių infekcijų gydymui. Pavyzdžiui, šiuo metu ligoninėje tai gali būti paskirta tik su antibiotikų komiteto nario pritarimu, kai kartu su gydančiu gydytoju susitinkame, apžiūrime ligonį, aptariame gydymo alternatyvas ir tada tai yra dokumentuojama aiškiai nurodant trukmę.

Tačiau visuomenėje ir net tarp medikų dažnai išgirsti tokią frazę kaip „geras“ ir „blogas“ antibiotikas. Šiaip nėra „gerų“ ar „blogų“ antibiotikų, o tik tinkantys ar ne tai situacijai.

Pavyzdžiui, senas „geras“ penicilinas – kai kurių bakterijų sukeltam streptokokiniam plaučių uždegimui tai yra nuostabus antibiotikas, kuris veikia puikiai. Taip pat jį galima naudoti kai kurių rūšių meningito gydymui ir jo efektas tikrai bus puikus“, – pasakojo gydytoja.  

Šių priemonių namuose būti neturėtų

Pašnekovė kartu atkreipė dėmesį ir į kitą svarbią aptariamą problemą – antibiotikų naudojimą ne medicinoje.

„Europos Sąjunga kiekvienais metais skaičiuoja, kiek antibiotikų yra suvartojama mėsos gamyboje, daržovių auginimui ir taip pat – buityje, higienos priemonėse.

Tai jeigu jūs nusipirkote kažką, su kuo valysite namuose, plausite rankas ir panašiai, ir ten yra žodis „antibakterinis“, vadinasi, viduje yra speciali medžiaga biocidas. Jei tokių namuose naudojamų priemonių yra dauguma, tai reiškia, kad jūsų bakterijos, kurios yra ant jūsų, jumyse, jau yra išmokytos atpažinti kai kuriuos antibiotikus“, – konstatavo I. Lisauskienė.

Pasak jos, šie produktai yra skirti tam, jei namuose yra sunkus ligonis, sergantis onkologine liga, po chemoterapijos, transplantacijos.

„Tai yra vadinamos imunosupresinės būklės, kai imunitetas nėra adekvatus išlaikyti tą pusiausvyrą. Tačiau jeigu namuose yra tiktai sveiki žmonės, tokių produktų neturėtų būti“, – pabrėžė gydytoja. 

Mitas dėl probiotikų vartojimo

Pašnekovė kartu aptarė ir galimą šalutinį antibiotikų poveikį. Ji priminė, kad kiekvienas vaistas turi nepageidaujamų reakcijų, tad šiuo atveju išimties nėra. Vis tik medikė išsklaidė paplitusį mitą, kad vartojant antibiotikus būtina gerti ir probiotikus – gerąsias bakterijas.

„Šiuolaikinėje medicinoje neturime 100 proc. saugaus vaisto, kuris nesukels nepageidaujamų reakcijų. Net vitaminas C gali sukelti nepageidaujamas reakcijas. 

Antibiotikai tikrai žaloja virškinamąjį traktą. Visi gyvename su savo žarnyno mikroflora, kurią įgyjame per 5 pirmus gyvenimo metus. Deja, šitoje vietoje noriu nuvilti – mūsų kiekvieno žarnyno mikrobiota yra mums asmeniškai būdinga. Pagal ją kaip pirštų atspaudus arba rainelės skenavimą galėtume nustatinėti tapatybę. 

Taigi yra daug mitų apie probiotikus, tai yra gerąsias bakterijas antibiotikų terapijos metu. Mes neturime nė vieno klinikinio tyrimo su didžiausiu tiriamųjų skaičiumi, štai paskutinis tyrimas, kuris buvo su 12 tūkst. tiriamųjų, neparodė jokios gerųjų bakterijų įtakos žarnyno mikroflorai tuo metu, kai buvo vartojami antibiotikai“, – teigė I. Lisauskienė. 

Tiesa, pasak jos, kita situacija yra jau po išgėrus antibiotikų kursą – jei žmogus jaučia nemalonius simptomus, kuriam laikui gerosios bakterijos padėti gali. „Bet kiekvieną kartą, kai matau reklamas – nė vienos antibiotikų vartojimo dienos be gerųjų bakterijų, man yra labai liūdna dėl visuomenės klaidinimo“, – konstatavo gydytoja.  

Ji pridūrė, kad antibiotikai taip pat gali veikti paciento kaulų čiulpus, užslopinti leukocitų, eritrocitų gamybą, bet tai pasitaiko ypač retai.  „Kai kurie antibiotikai gali sukelti ir sąmonės sutrikimus, bet dažniausiai ši nepageidaujama reakcija siejama su vyresnio amžiaus pacientais, kurie jau turi demencijos ar kitų neurologinių ligų.

Taip pat turime keletą antibiotikų, kurie yra rezerviniai, bet juos paskyrus beveik visada galime tikėtis vienokio ar kitokio inkstų pažeidimo. Ir tada pradedi sverti – svarbiau išgelbėti ligonį ir turėti inkstų pažeidimą, ar visgi stengtis išvengti jų vartojimo“, – kalbėjo I. Lisauskienė.

Rankų higiena – visur ir visada

Kalbėdama apie tai, ką kiekvienas gali padaryti siekiant išvengti bereikalingo antibiotikų vartojimo, gydytoja akcentavo ir rankų higienos svarbą. Ji pabrėžė, kad to ypač svarbu laikytis ne tik medicinos darbuotojams, bet kiekvienam kasdienybėje.

„Tai – kiekvieno žmogaus yra ir pareiga, ir galimybė apsisaugoti. Ir pagaliau reikia išsivaduoti iš tos baimės – nė vienas gydytojas tikrai nenori pakenkti pacientui. Jeigu jis pasakė, kad antibiotikų nereikia, patikėkite juo, tikrai neieškokite papildomų konsultacijų, neskaitykite dirbtinio intelekto patarimų.

Pasistenkite suprasti, kad gerklės skausmą, peršalimo ligas, kosulį, netgi bronchitą 90 proc. atvejų sukelia virusai ir antibiotikai jums tik pakenks“, – komentavo I. Lisauskienė.

Ji pabrėžė, kad kiekvienas gali pasistengti išmokti gyventi kiek įmanoma sveikai. „Deja, labai dažnai girdžiu galvas apie imuniteto stiprinimą, gerinimą ir vėl turbūt nuvilsiu visuomenę. Mes šiuolaikinėje medicinoje neturime nė vieno vaisto, kuris gerintų jūsų unikalų imunitetą, tą gali tik sveikas gyvenimo būdas, aktyvi fizinė veikla, normalus gyvenimo režimas, kai yra skiriama pakankamai laiko poilsiui, stengiantis išlaikyti savo normalią gyvenseną ir sveikatą“, – reziumavo gydytoja.