achema

Antradienį, vasario 21 d., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus veiksmų. Komisija praėjusią savaitę gavo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą įvertinti, ar Lietuvos Respublikos (LR) Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesys atitinka Įstatymo nuostatas.

Andradienį Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija svarstys, ar pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesio. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Komisijai nurodo, kad A. Kubilius 2009 m. laišku kreipėsi į bendrovės „Gazprom“ vadovą, prašydamas tarpininkauti pervedant AB „Achema“ iš AB „Miežregiongaz“ sistemos į AB „Gazprom eksport“ sistemą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, palaikydamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iniciatyvą, kreipiasi į Premjerą Andrių Kubilių su raginimu kuo greičiau imtis veiksmų ir, panaudojant sėkmės dėl „Achemos“ koncerno interesų gynimo praktiką, tiesiogiai raštu ar kitais būdais kreiptis į koncerno „Gazprom“ ar jo antrinių įmonių vadovybę dėl palankesnių kainų perkant gamtines dujas, naudojamas didžiosios Lietuvos visuomenės dalies aprūpinimui šiluma.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar šalies premjeras Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl AB „Achema“ interesų.

Praėjusios savaitės Lietuvos ir Rusijos derybos dėl dujų baigėsi skandalu – Lietuvos ministras pirmininkas Adrius Kubilius įtarė kompaniją „Gazprom“ šališkumu. Rusijos pusei derybose atstovavo „Gazprom“ užsienio prekybos vadovas, įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Tai buvo pirmasis kuratoriaus vizitas koncerno lietuviškojoje srityje.

Kol kas pigesnėmis rusiškomis dujomis galės pasidžiaugti ne visi Lietuvos vartotojai, o tik „Achema“. Tai vakar pranešė Vilniuje viešėjęs „Gazprom“ koncerno antrinės įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Kad „Achemai“ būtų palengvinta dujų kainos našta, ko gero, padėjo ir ankstesnės premjero Andriaus Kubiliaus pastangos.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Po ketvirtadienį įvykusio koncerno „Achemos grupė“ paveldėtojų ir akcininkų susitikimo paskelbta, kad vadovaujantis koncerno Įstatais prezidento įgaliojimus ir funkcijas vykdys bei koncernui vadovaus viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Koncerno įstatuose numatyta, kad būtent jis perima vadovavimą, kai nėra prezidento. „Susitikime buvo nuspręsta, kad bendrovių valdymo struktūra išlieka nepakitusi.

Šiandien Plungės kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras, penktosios vyriausybės Ministras Pirmininkas (1992–1993 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Jis palaidotas šeimos kape Plungėje. Kapinėse  laukė didžiulė žmonių minia, mokiniai laikė rankose žvakutes. Laidotuvėse dalyvavo premjeras A. Kubilius, kuris sakė atsisveikinimo kalbą, negailėdamas velioniui kilnių žodžių. Po laidotuvių šv.

Naujasis „Achemos grupės“ vadovas tikino, jog dar B.Lubiui dalyvaujant parengtos koncerno veiklos strategijos iki 2022 metų bus laikomasi ir toliau, rašo „Lietuvos rytas“ „Žinoma, netekus pagrindinio akcininko ir vadovo galbūt teks persvarstyti kai kuriuos projektus. Tačiau pagrindinės kryptys nesikeis“, - tvirtino koncerno prezidentas. Mirus B.Lubiui Lietuvoje daugelis ėmė svarstyti, kad „Achemos grupė“ atsisakys ilgai puoselėtos idėjos pastatyti nuosavą suskystintų dujų terminalą.

Kas bus rytoj ar tolesnėje ateityje? Staiga mirusio 73 metų Bronislovo Lubio bendražygiai ir buvę pavaldiniai – sutrikę. Didžiulė verslo imperija liko be svarbiausio idėjų kūrėjo. Kas jį pakeis? Nors valdomų bendrovių vadovais pasitikėjo, verslo įpėdinį jis matė savo šeimos rate.

Teismo medicinos ekspertai aiškinsis, kodėl staiga mirė sveiką gyvenseną propagavęs ir sveikata nesiskundęs bendrovės „Achema“ vadovas. Pirmadienį iš Druskininkų į Vilnių atvežti sekmadienį staiga mirusio Bronislavo Lubio palaikai, kuriuos tirs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos ekspertai. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Stipri asmenybė ir vienvaldis lyderis. Autoritetingas ir racionalus žmogus, turėjęs nemažos įtakos Lietuvos ekonominei  politikai. Ir politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, vienas Lietuvos Premjerų. Taip sekmadienį Druskininkuose staiga mirusį „Achemos gupės“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovą Bronislovą Lubį  apibūdina politikai ir ekonomistai. Po šios netekties kyla ir nemažai klausimų. (papildyta 16:39 val.

Sekmadienį netikėtai mirusio Bronislovo Lubio asmeninis gyvenimas klostėsi jo verslo imperijos ir visuomeninio gyvenimo šešėlyje, tad daugelis apie jį žinojo gana mažai. Našle likusi 19 metų už vyrą jaunesnė Lydija  – antroji „Achemos“ vadovo žmona. Pirmoji B. Lubio žmona Irena buvo medikė. Pora susilaukė dukters Jūratės, rašo „Lietuvos rytas“. Porai išsiskyrus, duktė liko gyventi su tėvu. Didelės gamyklos vadovas augino mergaitę ir rūpinosi jos mokslais.

Sekmadienį Druskininkuose mirė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vieno didžiausio šalies koncerno „Achemos grupė“ vadovas Bronislovas Lubys. Jam buvo 73-eji metai. B. Lubys nuolat buvo įvardijamas vienu įtakingiausių ir turtingiausių verslo žmonių. Kelerius metus jis buvo reitinguojamas kaip turtingiausias Lietuvos žmogus. Šių metų pradžioje savaitraštyje „Ekonomika.lt“ paskelbtame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užėmė 2 vietą. Jo turtas įvertintas 1,5 mlrd. litų.

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė, bet aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Pateikiame Aplinkos apsaugos agentūros duomenis apie teršalų išmetimus į orą.

Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto, tačiau Lietuvos parduotuvėse tebeprekiaujama didesnės koncentracijos – 34 procentų – salietra.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pateikė ieškinį  Kauno apygardos teismui dėl skolos iš akcinės bendrovės „Achema“ priteisimo. Nuo šių metų balandžio mėnesio „Achema“ delsia sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Susikaupusi skola viršija 2,2 mln. litų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys vėl kaltina Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką labiau kenkiant nei pasitarnaujant energetinės nepriklausomybės reikalui. Be to energetikos ministras veliasi į netiesioginę polemiką su prezidente Dalia Grybauskaite.

Norime pinigus atiduoti kam nors ar palikti Lietuvai? Šis klausimas kelia nerimą galvojant apie Lietuvos energetikos sektorių. Praėjusią savaitę koncerno „Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys, žiniasklaidai pristatęs 2010 metų veiklos rezultatus, nepašykštėjo laiko ir pokalbiui apie itin aktualią valstybei (ir „Achemai“) energetikos problemą.

Šalies verslas –  šokiruotas. Savo elektros jėgaines turinčioms įmonėms nuo šių metų gerokai padidėjo mokesčiai. Verslininkai guodžiasi, kad jau nebeapsimoka sau gaminti elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Apmokestinama kiekviena pagaminta kilovatvalandė. Kuo daugiau įmonės pasigamina elektros sau, tuo daugiau VIAP mokesčių joms reikia sumokėti. Praėjusiais metais VIAP mokesčio tarifas siekė 4,73 cento už vieną kilovatvalandę.

Lietuva vis dar yra priklausoma nuo vieno vamzdžio - "Gazprom". Ir nors Europoje dabar egzistuoja dujų perteklius, mūsų šalis už dujas vis dar moka trečdaliu brangiau nei daugelis kitų Europos valstybių. "Mūsų noras būti originaliems ne visada duoda skalsesnę duoną. Vienas didelis Lietuvos politikas pasakė, kad noras gauti pigių dujų ar naftos yra valstybės išdavimas.

Daugiausiai partijų - tris - pernai parėmė Kauno bendrovė "Nemuno vaistinė", valdanti vaistinių "Camelia" tinklą. Meilę dviem deklaravo "Achema" ir "Mitnija". Deklaracijos parodė, kad pernai parlamentinės partijos iš viso gavo 21 mln. 181 tūkst. litų pajamų, rašo "Kauno diena". Iš jų valstybės dotacija sudarė daugiau kaip pusę - 12,41 mln. litų.

Azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja, akcinė bendrovė „Achema“ ir bankas „Swedbank“ pasirašė sutartį dėl daugiau kaip 11,7 mln. eurų  (40,6 mln. litų) paskolos. Šios lėšos skirtos bendrovės „Achema“ apyvartiniam kapitalui finansuoti. „Džiaugiamės sėkminga partneryste su „Swedbank", - pranešime teigia AB „Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Dujų terminalas yra būtinas Lietuvai, norint nepriklausyti nuo vieno „Gazprom“  vamzdžio ir nelabai prognozuojamo jo šeimininko Kremliuje. Taip mano šalies valdžia. Oponentai čia įžvelgia politikavimą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lankydamasi Briuselyje, pasisakė už suskystintų dujų terminalo statybą pajūryje. Tai esą padidintų valstybės energetinį saugumą ir numuštų šios žaliavos kainą rinkoje.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) su partneriais planuoja statyti naujus terminalus pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. „Planuojama, kad pirmajame etape investicijos sieks apie 50 mln. litų, o vėliau teritorija bus plėtojama pagal poreikį“, - teigia J.Benetis, l.e.p. KLASCO generalinis direktorius. Tačiau KLASCO, kaip būsimasis šios teritorijos nuomininkas, negali pradėti net projektuoti naujų terminalų.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys ketvirtadienį išplatino kreipimąsi, kuriame prašo vosuomenės pagalbos. Paveldosaugininkai teigia, jog prieš pusantro šimto metų pastatytam unikaliam pasukamam tilteliui Klaipėdos piliavietės užutekyje kilo grėsmė: jo savininkai neva nori jį pakeisti visiškai nauju tiltu, o senąjį išmontuoti.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma transporto „Achemarida“ pradeda dirbti negabaritinių krovinių pervežimo rinkoje. Šiandien iš Klaipėdos uosto Jonavos link pajudės įrengimai kogeneracinei jėgainei statyti. „Negabaritinių krovinių pervežimo rinka Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga.

Azoto trąšų ir chemijos produktų gamintoja AB „Achema“ dėl sumažėjusių parduodamos produkcijos kiekių ir kritusių kainų 2009 m. pirmą pusmetį gavo 527 mln. litų pajamų – apie 50 proc. mažiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, kai pajamos siekė virš 1 mlrd. litų. „Šis pusmetis išgyventas laikantis griežtos taupymo, veiklos efektyvinimo ir prioritetų perskirstymo politikos, - bendrovės pranešime cituojamas AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis.

Vienuolikai projektų, kurių tikslas – didinti energijos gamybos efektyvumą, skirtas 57 mln. litų finansavimas, pranešė Ūkio ministerija. Projektai bus įgyvendinti iš dalies finansuojami 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis. Didžioji paramos lėšų dalis bus skirta didelio efektyvumo termofikacinių elektrinių, naudojančių iškastinį kurą, statybai.

Valstybės valdoma bendrovė „Klaipėdos nafta“ (ISIN LT0000111650) informavo, jog šiemet planuoja dirbti maksimaliu pajėgumu – perpilti 7,1 mln. tonų naftos produktų, gauti 99,64 mln. litų pajamų bei uždirbti 11,9 mln. litų pelną prieš apmokestinimą. Balandžio 23 dieną vyksiančiam akcininkų susirinkimui įmonės valdyba nusprendė siūlyti išmokėti 13,532 mln. litų dividendų - po 4 centus vienai akcijai. Tai net 94 proc. daugiau nei pernai (6,97 mln.

Per šių metų du mėnesius nacionalinis biudžetas ir „Sodra“ negavo 400 milijonų litų pajamų. Nematyti pragiedrulių ir sekančiais mėnesiais. Aiškinama, kad dėl to kalta pasaulinė finansų krizė, kuri smukdo ekonomiką. Gąsdinami žmonės dar blogesne perspektyva. Apie vidines priežastis stengiamasi nutylėti (o gal ir nežinomos), nors jų yra pakankamai daug.  Nepripažįstamos mokesčių reformos klaidos, kurios iš esmės nulėmė šių metų biudžeto nevykdymą.

Sunkmečio sąlygomis naujoji Vyriausybė atsargiau vertina stambių strateginių su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra susijusių projektų įgyvendinimo klausimus.

Po rinkimų paskelbus, kad Liberalų sąjūdžiui, vadovaujamam E. Masiulio, atiteks Susisiekimo ministerija, parama liberalams šoktelėjo iki 665 471 lito. Tikėdamosi palankių sprendimų ateityje pinigus partijai pirmiausia puolė pervedinėti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Iki pastarųjų Seimo rinkimų LiberalųIsąjūdį šios įmonės fi nansiškai rėmė kur kas kukliau – 479 850 litų. Viskas apsivertė paaiškėjus, kas pagal koalicijos sutartį bus susisiekimo ministras.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis laišku kreipėsi į 12 didžiausių Lietuvos įmonių vadovus su prašymu paremti stringančius Vilniaus – Europos kultūros sostinės programos renginius. Kancleris teigia taip siekiantis padėti tiek Kultūros sostinės, tiek Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo programoms.

Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis kreipėsi į stambiausių šalies įmonių vadovus, prašydamas paremti nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kultūros, meno ir visuomeninius  projektus, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. „Šie metai Lietuvai ypatingi – švenčiame Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir pirmą kartą  istorijoje Vilnius tapo Europos kultūros sostine.

Lietuvos įmonėms, viešosioms įstaigoms, mokslo institucijoms ir kitiems ūkio subjektams Ūkio ministerijos Verslo projektų atrankos komitetas praėjusią savaitę pasiūlė skirti per 2 mln. 767 tūkst. litų nacionalinės paramos. Iš jų per 1 mln. 956 tūkst. litų skirta gamybinėms įmonėms projektinės dokumentacijos parengimo ir inžinerinės infrastruktūros įrengimo projektams. Daugiau nei 811 tūkst.

Nepaisant to, jog pasaulyje sumažėjus pirkimui didžiausiai koncerno „Achemos grupė“ įmonei „Achema“ dar rudenį teko pristabdyti gamybą, koncerno pajamos pernai buvo net 35 proc. didesnės nei 2007-aisiais. Per 2008 metus įmonių grupė iš viso uždirbo per 5 mlrd. litų pajamų - tai sudarė 4,5 proc. Lietuvos BVP.

Praėjusiais metais verslui susidūrus su sunkumais, prie atšiauresnio ekonomikos klimato pratinasi ir verslo banginiai, tačiau kol kas nejaučia būtinybės stabdyti investicinius projektus. Praėjusiais metais koncerno „Achemos grupė“ pajamos didėjo daugiau nei trečdaliu ir sudarė 5 mlrd. 42 mln. litų - t.y. 4,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Toks pajamų augimas pernai, palyginti su 2007 metais, kai jos buvo 3 mlrd.

Rekordinius rezultatus pernai pasiekusi valstybės valdoma uosto krovos kompanija Klaipėdos nafta (ISIN LT0000111650) šių metų pradžioje demonstruoja dar geresnius rodiklius. „Klaipėdos nafta“ per sausį perpylė 790,8 tūkst. tonų naftos. Tai - net ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai įmonės krova siekė 635,5 tūkst. tonų. Preliminarios bendrovės sausio pajamos siekia 11,9 mln. litų. 2007-ųjų sausio pajamos siekė 9,5 mln. litų. „Tiesiog dirbam.

Gilėjančios ekonomikos recesijos požymiai pasiekia daugelio kompanijų veiklą. Šiuo metu pagrindinė problema, su kuria susiduria kompanijos - sumažėjusi paklausa, kuri „apkarpo“ pelnus, mažina eksportą ir verčia įmones ieškoti būdų kaip išsilaikyti žaibišku greičiu kintančioje rinkoje. Panašu, kad daugiau nei prieš pusmetį buvęs „aukso amžius“ trąšų gamintojams Lifosa (ISIN LT0000116691) bei „Achema“, eina į pabaigą.

Jei Lietuvos politinės partijos būtų akcinės bendrovės, kai kurios Lietuvos verslo kompanijos turėtų bemaž kiekvienos iš jų akcijų. Vartant Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamus aukotojų partijoms sąrašus matyti, kad verslo struktūros mielai vienu metu finansuoja aršiai viešumoje konfrontuojančius politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei prokurorai, prieš du mėnesius garsiai pareiškę apie Gamtinių dujų terminalo steigimo tyrimą, šiandien negali atsakyti, kaip jis baigsis. Tačiau ir tyrėjai, ir politikai sutaria, kad projektas - gyvybiškai svarbus Lietuvai.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus tirti Gamtinių dujų terminalo steigimą, privatus jo dalininkas koncernas „Achemos grupė“ ketina sumažinti savo dalį perpus – nuo 20 iki 10 proc., taip pat trauktis iš įmonės valdymo. „Mes pasiruošę sumažinti savo dalį nuo 20 proc. iki 10 proc., tokiu būdu (valstybei – BNS) lieka didžiulė erdvė“, – interviu LNK televizijai penktadienį teigė didžiausias „Achemos grupės“ akcininkas ir prezidentas Bronislovas Lubys.

Ir toliau sąlygas Lietuvai diktuoti trokštantys dujų tiekimo tarpininkai dėl savo tikslų gali paaukoti energetinę šalies nepriklausomybę. Tai padaryti įmanoma turint už savo pečių valstybinius postus išsaugojusius globėjus, garsėjančius įtaka teisėsaugos ir politinėms struktūroms.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo tarnyba, kai Ūkio ministerija ir „Achemos grupės“ valdoma Jonavos trąšų bendrovė „Achema“ šių metų rudenį steigė suskystintų dujų importo terminalo valdymo įmonę Gamtinių dujų terminalas. Prokuratūros ir STT atstovai neigia, jog tyrimas susijęs su politinėmis permainomis.

Ministrų kabineto nariai, trečiadienį pasitarime pasikalbėję apie galimybę valstybės beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip įnašą perduoti suskystintų dujų terminalo įstatiniam kapitalui, iš posėdžio darbotvarkės šį klausimą išbraukė. „Buvo atsižvelgta į prašymą neskubėti ir palaukti, kol bus išnagrinėtos Valstybės kontrolės pastabos“, - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Kadenciją baigiančios Vyriausybės premjeras patvirtino, kad beveik 18 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą kaip valstybės įnašą į Vyriausybės kartu su Bronislovo Lubio valdoma „Achema“ įkurtą suskystintų dujų terminalo įstatinį kapitalą siekiama perduoti kuo greičiau. „Manau, kad artimiausiu metu tą planą Vyriausybė svarstys. Vyriausybė investuoja į suskystintų dujų terminalą, ir šis terminalas bus valdomas Vyriausybės.

Kandidatas į premjero postą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybė neturėtų priimti skubotų bei galimai neskaidrių sprendimų dėl „Lietuvos dujų“ akcijų. „Man nesuprantamas nueinančios Vyriausybės skubėjimas ir slaptumas. Iš šiandieninio premjero neteko girdėti, o kas gi pasikeitė, kad taip karštligiškai skubama įteisinti tokius svarbius sprendimus.