achema

Vasario 14 d. organizuojama ketvirtoji kasmetinė konferencija „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ – šiemet didžiausias akcentas teikiamas inovatyviems sprendimams, leidžiantiems didinti verslo pajėgumus nedidinant energijos sąnaudų. Ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalysis sukaupta patirtimi ir praktika.

Lapkričio mėnesį įmonėms buvo įregistruoti 867 turto areštai, kurių bendra suma sudarė 113,6 mln. litų. Daugiausiai laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti turtu teko statybos ir nekilnojamojo turto sektoriui, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. Turto areštų skaičius, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo penktadaliu, o areštuoto turto suma tuo pačiu laikotarpiu išaugo 6 proc.

Konferencijoje “Prekyba: naujos galimybės, nauji partnerystės būdai ir naujos grėsmės” diskutuojant apie Rusijos elgesį po įstojimo į PPO nuomonės labai išsiskyrė. Tadas Staneika, UAB „Achema“ rinkodaros skyriaus viršininkas, teigė, kad didžiosios kaimynės elgesyje didelių pokyčių nematyti. O iš Rusijos atvykęs Ekonomikos mokslų daktaras Vladimiras Zakharovas pabrėžė, kad Rusija tik mokosi dirbti Pasaulio prekybos organizacijoje.

 Po Bronislovo Lubio mirties „Achemos grupės“ valdyba bendrovės vadovą keičia jau trečią kartą. Portalo 15min.lt turimomis žiniomis, dabar valdyba vėl derasi su buvusiu kompanijos vadovu Arūnu Laurinaičiu. „Iš tiesų tada, kai nuspręs akcininkai, ką daryti, tai ta informacija bus paskelbta. Yra įvairių diskusijų, bet sprendimų dar ne. Tiesiogiai kelti to klausimo dėl sugrįžimo prie tos situacijos, kuri yra tenai, nereikėtų. Situacijos aitrinti nenorėčiau.

Lietuvoje eksportas pernai augo sparčiausiai visoje ES, šiandien metų eksportuotojo prizas įteiktas dvidešimt vienai įmonei. Lyderėmis išlieka maisto, chemijos pramonės ir įrengimus eksportuojančios bendrovės. „Turime kuo didžiuotis, Lietuvos biochemijos pramonė nėra tik verslininkų burtažodis - lietuviški vaistai ir maisto papildai sėkmingai parduodami Nepale, Mianmare, Vietname ir Nigerijoje.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Vilniaus apylinkės teismas skelbs nuosprendį trims buvusiems aukštiems Ūkio ministerijos valdininkams. Jie kaltinami prieš keletą metų protegavę valstybinės svarbos suskystintų dujų terminalo statybose Bronislovo Lubio koncerną „Achemą“. Nuosprendį turėtų išgirsti buvęs Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, buvęs valstybės sekretorius Gediminas Miškinis bei Teisės ir viešųjų pirkimų departamento buvusi vadovė Neringa Pažūsienė.

Bendrovė "Achema" prašo teismo panaikinti Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimą, kuriuo nustatytas vadinamasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo priedas. Dėl šio priedo AB "Achema" jau yra pernai kreipusis į Europos Komisiją. "Klaipėdos nafta" pranešė gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimą apie "Achemos" skundą.

Ketvirtadienį koncernui „Achemos grupė“ vadovaus naujai paskirtas laikinasis prezidentas Audrius Bendaravičius. Iki šiol Audrius Bendaravičius ėjo Jonavos trąšų gamintojos „Achemos" ekonomikos - finansų direktoriaus bei koncerno viceprezidento pareigas, skelbia delfi.lt Portalui informaciją patvirtino „Achemos grupė“ personalo direktorė Jūratė Jurgilienė, kuriai šiandien yra paskutinė darbo diena bendrovėje. Ji teigė, kad iš pareigų traukiasi savo noru.

Neviešą viešųjų interesų valdymą Lietuvos politikai ir analitikai yra pavadinę skirtingais žodžiais: klanais, oligarchija, nelegaliomis įtakos grupėmis ir panašiai.  Apie masonų ložes, tamplierius, neįtikėtinai galingus klanus pasaulyje žinoma iš gausybės knygų, filmų ir kitokiais būdais plintančių sąmokslo teorijų. Vieniems tai tampa manija, o kiti atsainiai moja ranka ir atsisako tikėti, kad už viešųjų procedūrinių fasadų esama realių, nematomų įtakos grupuočių.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga nesutinka su sprendimais leisti pradėti skalūnų dujų paiešką. LSDS nuomone, Lietuvos strateginiu gamtiniu ištekliumi yra gėlas vanduo, todėl pagrindinis uždavinys yra apsaugoti jį nuo bet kokių galimų žalingų poveikių. Socialdemokratų sąjunga pažymi, kad dėl ankstesnių valdžių požiūrio ir valstybės interesų nepaisymo Lietuvos energetika atsidūrė sudėtingoje padėtyje.

Ekspertai kritikuoja Vyriausybę už kietakaktišką politiką plėtojant santykius su Rusijos dujų gigante „Gazprom“, nes Suomija, Latvija ir Estija sugebėjo rasti kompromisinių sprendimų. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, jog dėl dukart išaugsiančio dujų perdavimo tarifo gali būti stabdoma Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, koncerno atstovė spaudai Virginija Dunauskienė pabrėžia, jog „niekas nieko neuždaro“. „Aš pirmą kartą girdžiu. Niekas nieko neuždaro (...) Niekas nieko nesiruošia uždaryti, kol nėra aišku, kokie bus mokesčiai ar ta formulė, kaip ji pradės veikti“, - Eltai penktadienį sakė ji.

Daugiausiai suaugusių šalies gyventojų geriausią reputaciją turinčia įmone laiko mažmeninės prekybos tinklą „Maxima“ (6,9 proc. respondentų), antroje vietoje dažniausiai minėtas gėrimų gamintojas „Švyturys-Utenos alus“ (5,3 proc.), o trečioje –  telekomunikacijų bendrovė „Teo LT“ (4,5 proc.). Į geriausią reputaciją turinčių įmonių dešimtuką pirmą kartą pateko pramonės įmonių grupės „Viči“ (5-oji vieta; 4,1 proc.) bei „Achema“ (6-oji vieta; 3,6 proc.

„Verslo žinių“ sudarytame 1000 didžiausių Lietuvos bendrovių sąraše įvyko tam tikri persistumdymai, tačiau jie nė iš tolo neprimena ankstesniais metais vykusių pokyčių. Didžiausia bendrove ir toliau išlieka lenkų valdoma „Orlen Lietuva“, kurios metinė apyvarta 2011 metais siekė daugiau nei 20 mlrd. litų. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė „Vilniaus prekyba“ ir „Maximos“ grupė. Šių bendrovių metinės apyvartos atitinkamai siekė 8,9 mlrd. litų ir 7,8 mlrd. litų.

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) priėmus sprendimą, kad šalies Premjeras, konservatorius Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl bendrovės „Achema“ interesų, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys mano, kad taip yra dar kartą pademonstruota, jog dvigubų standartų taikymas Lietuvoje yra natūrali nūdienos praktika.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija(VTEK) antradienį svarstys premjero Andriaus Kubiliaus elgesį. Komisija svarstys Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą įvertinti, ar ministras pirmininkas A. Kubilius, 2009 m. kreipęsis į Rusijos Federacijos pareigūnus ir dujų bendrovės „Gazprom“ vadovą dėl AB „Achema“, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymo reikalavimų.

Tęsdamas tradiciją, žurnalas „Veidas“ šiemet jau aštuntą kartą skelbia turtingiausių lietuvių sąrašą. Turtingiausias Lietuvos žmogus 60 proc. „Vilniaus prekybos“ grupės akcijų valdantis Nerijus Numavičius. Jam net nematyti pretendentų, artimiausiu metu galinčių iš jo šį titulą atimti. Skaičiuojant tiesiogiai arba per kitas jo valdomas įmones, jis apie 60 proc.

Ketvirtadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Druskininkuose pradėjo pasiruošimą atrankos į 2012 m. Londono olimpines žaidynes turnyrui. Ta proga į Druskininkus atvyko ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. Spaudos konferencijoje, surengtoje „Grand SPA Lietuva“ viešbutyje LKF vadovas pasirašė rėmimo sutartį su koncerno „Achemos“ grupė“ ir viešbučio „Grand SPA Lietuva“ vadovais, teigiam pranešime spaudai.

Šiuo metu planuojamo suskystintų dujų terminalo statybų projektas neįmanomas esant biokuro vartojimo plėtrai šilumos ūkyje. Praėjusią savaitę atliktos kratos bendrovėse „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ – ženklas, kad Lietuvoje pradėtas biokuro rinkos žlugdymas, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis. „Šiuo metu vykdomas gamtinių dujų importo rinkos perdalijimas. Terminalo statybos leis įsiterpti į dujų rinką naujam žaidėjui.

Balandžio pradžioje plačiai nuskambėjo žinia apie nepavydėtiną Moldovos situaciją: pasibaigus energetinių išteklių tiekimo sutarčiai, Rusijos koncernas „InterRAO JES“ ir Ukrainos prorusiško oligarcho Rinato Achmedovo valdomos bendrovės pareikalavo iš Moldovos už tiekiamą elektros energiją mokėti maždaug penktadaliu daugiau nei iki tol. Kadangi Moldova yra beveik visiškai priklausoma nuo energetinių resursų importo (importuoja 75–80 proc. ūkyje suvartojamos energijos), ją įspraudė į kampą.

AB „Achema“ generalinį direktorių Joną Sirvydį patvirtinus koncerno „Achemos grupė“ nepriklausomos valdybos nariu, bendrovės generaliniu direktoriumi AB „Achema“ valdybos sprendimu nuo balandžio 25 d. paskirtas Valdemaras Vareika, iki tol ėjęs gamybos direktoriaus pareigas.

Pirmąkart Lietuvos salės tinklinio čempionai paaiškės ne finalo serijoje, o finalo ketverto varžybose. Šeštadienį, balandžio 21 d., Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) didžiojoje salėje  dėl aukso medalių kovos praėjusių metų nugalėtojai Vilniaus „Flamingo Volley“ ir Šiaulių „Elga-Master Idea“. Moterų grupėje Jonavos „Achema“ bandys atimti čempionių titulą iš Kauno „Heksos“, teigiama pranešime spaudai.

Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį. Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus.

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtomis energetinio saugumo dilemomis. Kartu vartotojai vis dar kenčia nuo didelės rusiškų dujų kainos, kurią ministras A. Sekmokas žadėjo sumažinti, bet situacija nepasikeitė. Šiame kontekste verta pasvarstyti, kaip Lietuvai būtų protingiausia elgtis strateginėje perspektyvoje, nes pasirinkimas yra.

Verslininkai teigia, kad neįsikišus aukščiausiajai valdžiai Lietuvoje neįmanoma įgyvendinti nė vieno didelio investicijų projekto. Užsienio rinkose Lietuva prisistato kaip investuoti patraukli šalis. Ypač pabrėžiami sėkmingi „Barclays“ ir „Western Union“ atvejai. Pasidomėjus, kaip Lietuvoje sekasi esamiems investuotojams, susidaro įspūdis, kad šalis linkusi kolekcionuoti investuotojus, tačiau laimėjusi juos palieka likimo valiai.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės saulė teka tolimojoje Azijoje: atominį reaktorių Lietuva žada atplukdyti iš Japonijos, o dujų terminalą norvegai jūros keliu atgabens iš Pietų Korėjos. Sutartį dėl terminalo-laivo statybos uosto Kiaulės nugaros saloje „Klaipėdos nafta“ su tiekėju pasirašė praėjusį penktadienį. Vadinasi, kartu su jau seniai veikiančiu Būtingės naftos terminalu Lietuva sprinte į energetinę nepriklausomybę jungia antrąją pavarą.

Vilniaus apygardos teismas aiškinasi, kodėl bendrovė „Sampo lizingas“ pervedė pinigus greičiau, nei į Lietuvą atkeliavo „Achemos“ grupės užsakyti vilkikai. Prieš teismą stojo ir su šia istorija susijęs buvęs Vakarų banko valdybos narys, įmonės „Cars Agro Rent“ vadovas Robertas Taraškus. Tiriant aferą su vilkikais, byla pradėta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) ir padalyta į kelias dalis. Trečiadienį teismas apklausė liudytojus, siejamus su vilkikų pirkimo istorija.

Premjeras Andrius Kubilius, 2009-ųjų pabaigoje rašydamas laiškus į Maskvą dėl dujų „Achemai“, turės aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). Nors tuometis „Achemos“ šeimininkas šviesaus atminimo Bronislovas Lubys, prasidėjus sunkmečiui, nesyk ragino A. Kubilių pradėti derybas su Maskva dėl dujų kainų Lietuvai sumažinimo, tačiau premjerui atrodė kitaip. Vis dėlto A. Kubilius išsiuntė du laiškus į Maskvą: vieną – dujų koncernui „Gazprom“, kitą – Rusijos vyriausybei.

Antradienį, vasario 21 d., Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus veiksmų. Komisija praėjusią savaitę gavo Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio prašymą įvertinti, ar Lietuvos Respublikos (LR) Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesys atitinka Įstatymo nuostatas.

Andradienį Vyriausioji Tarnybinės etikos komisija svarstys, ar pradėti tyrimą dėl ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus elgesio. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys Komisijai nurodo, kad A. Kubilius 2009 m. laišku kreipėsi į bendrovės „Gazprom“ vadovą, prašydamas tarpininkauti pervedant AB „Achema“ iš AB „Miežregiongaz“ sistemos į AB „Gazprom eksport“ sistemą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, palaikydamas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos iniciatyvą, kreipiasi į Premjerą Andrių Kubilių su raginimu kuo greičiau imtis veiksmų ir, panaudojant sėkmės dėl „Achemos“ koncerno interesų gynimo praktiką, tiesiogiai raštu ar kitais būdais kreiptis į koncerno „Gazprom“ ar jo antrinių įmonių vadovybę dėl palankesnių kainų perkant gamtines dujas, naudojamas didžiosios Lietuvos visuomenės dalies aprūpinimui šiluma.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas ištirti, ar šalies premjeras Andrius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vicepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus, kreipdamasis dėl AB „Achema“ interesų.

Praėjusios savaitės Lietuvos ir Rusijos derybos dėl dujų baigėsi skandalu – Lietuvos ministras pirmininkas Adrius Kubilius įtarė kompaniją „Gazprom“ šališkumu. Rusijos pusei derybose atstovavo „Gazprom“ užsienio prekybos vadovas, įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Tai buvo pirmasis kuratoriaus vizitas koncerno lietuviškojoje srityje.

Kol kas pigesnėmis rusiškomis dujomis galės pasidžiaugti ne visi Lietuvos vartotojai, o tik „Achema“. Tai vakar pranešė Vilniuje viešėjęs „Gazprom“ koncerno antrinės įmonės „Gazprom Export“ generalinis direktorius Aleksandras Medvedevas. Kad „Achemai“ būtų palengvinta dujų kainos našta, ko gero, padėjo ir ankstesnės premjero Andriaus Kubiliaus pastangos.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Po ketvirtadienį įvykusio koncerno „Achemos grupė“ paveldėtojų ir akcininkų susitikimo paskelbta, kad vadovaujantis koncerno Įstatais prezidento įgaliojimus ir funkcijas vykdys bei koncernui vadovaus viceprezidentas Arūnas Laurinaitis. Koncerno įstatuose numatyta, kad būtent jis perima vadovavimą, kai nėra prezidento. „Susitikime buvo nuspręsta, kad bendrovių valdymo struktūra išlieka nepakitusi.

Šiandien Plungės kapinėse amžino poilsio atgulė Nepriklausomybės Akto signataras, penktosios vyriausybės Ministras Pirmininkas (1992–1993 m.), Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys. Jis palaidotas šeimos kape Plungėje. Kapinėse  laukė didžiulė žmonių minia, mokiniai laikė rankose žvakutes. Laidotuvėse dalyvavo premjeras A. Kubilius, kuris sakė atsisveikinimo kalbą, negailėdamas velioniui kilnių žodžių. Po laidotuvių šv.

Naujasis „Achemos grupės“ vadovas tikino, jog dar B.Lubiui dalyvaujant parengtos koncerno veiklos strategijos iki 2022 metų bus laikomasi ir toliau, rašo „Lietuvos rytas“ „Žinoma, netekus pagrindinio akcininko ir vadovo galbūt teks persvarstyti kai kuriuos projektus. Tačiau pagrindinės kryptys nesikeis“, - tvirtino koncerno prezidentas. Mirus B.Lubiui Lietuvoje daugelis ėmė svarstyti, kad „Achemos grupė“ atsisakys ilgai puoselėtos idėjos pastatyti nuosavą suskystintų dujų terminalą.

Kas bus rytoj ar tolesnėje ateityje? Staiga mirusio 73 metų Bronislovo Lubio bendražygiai ir buvę pavaldiniai – sutrikę. Didžiulė verslo imperija liko be svarbiausio idėjų kūrėjo. Kas jį pakeis? Nors valdomų bendrovių vadovais pasitikėjo, verslo įpėdinį jis matė savo šeimos rate.

Teismo medicinos ekspertai aiškinsis, kodėl staiga mirė sveiką gyvenseną propagavęs ir sveikata nesiskundęs bendrovės „Achema“ vadovas. Pirmadienį iš Druskininkų į Vilnių atvežti sekmadienį staiga mirusio Bronislavo Lubio palaikai, kuriuos tirs Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos ekspertai. Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Stipri asmenybė ir vienvaldis lyderis. Autoritetingas ir racionalus žmogus, turėjęs nemažos įtakos Lietuvos ekonominei  politikai. Ir politinis veikėjas, Nepriklausomybės akto signataras, vienas Lietuvos Premjerų. Taip sekmadienį Druskininkuose staiga mirusį „Achemos gupės“ ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovą Bronislovą Lubį  apibūdina politikai ir ekonomistai. Po šios netekties kyla ir nemažai klausimų. (papildyta 16:39 val.

Sekmadienį netikėtai mirusio Bronislovo Lubio asmeninis gyvenimas klostėsi jo verslo imperijos ir visuomeninio gyvenimo šešėlyje, tad daugelis apie jį žinojo gana mažai. Našle likusi 19 metų už vyrą jaunesnė Lydija  – antroji „Achemos“ vadovo žmona. Pirmoji B. Lubio žmona Irena buvo medikė. Pora susilaukė dukters Jūratės, rašo „Lietuvos rytas“. Porai išsiskyrus, duktė liko gyventi su tėvu. Didelės gamyklos vadovas augino mergaitę ir rūpinosi jos mokslais.

Sekmadienį Druskininkuose mirė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, vieno didžiausio šalies koncerno „Achemos grupė“ vadovas Bronislovas Lubys. Jam buvo 73-eji metai. B. Lubys nuolat buvo įvardijamas vienu įtakingiausių ir turtingiausių verslo žmonių. Kelerius metus jis buvo reitinguojamas kaip turtingiausias Lietuvos žmogus. Šių metų pradžioje savaitraštyje „Ekonomika.lt“ paskelbtame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užėmė 2 vietą. Jo turtas įvertintas 1,5 mlrd. litų.

Prieš dvidešimtmetį smarkiai kritusią, o ekonominio pakilimo metais vėl pradėjusią kilti teršalų išmetimo kreivę sustabdė krizė, bet aplinkosaugininkai prognozuoja, kad šis stabtelėjimas – neilgam. Didžiausių stacionarių oro taršos šaltinių Lietuvoje viršūnę be konkurencijos taip pat iškopusios energetikos ir pramonės įmonės. Pateikiame Aplinkos apsaugos agentūros duomenis apie teršalų išmetimus į orą.

Pagal prieš metus įsigaliojusį Europos Sąjungos reglamentą, į mažmeninę prekybą gali patekti amonio salietra, kurioje – iki 20 procentų azoto, tačiau Lietuvos parduotuvėse tebeprekiaujama didesnės koncentracijos – 34 procentų – salietra.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pateikė ieškinį  Kauno apygardos teismui dėl skolos iš akcinės bendrovės „Achema“ priteisimo. Nuo šių metų balandžio mėnesio „Achema“ delsia sumokėti už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Susikaupusi skola viršija 2,2 mln. litų.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas D. Budrys vėl kaltina Energetikos ministrą Arvydą Sekmoką labiau kenkiant nei pasitarnaujant energetinės nepriklausomybės reikalui. Be to energetikos ministras veliasi į netiesioginę polemiką su prezidente Dalia Grybauskaite.

Norime pinigus atiduoti kam nors ar palikti Lietuvai? Šis klausimas kelia nerimą galvojant apie Lietuvos energetikos sektorių. Praėjusią savaitę koncerno „Achemos grupė" prezidentas Bronislovas Lubys, žiniasklaidai pristatęs 2010 metų veiklos rezultatus, nepašykštėjo laiko ir pokalbiui apie itin aktualią valstybei (ir „Achemai“) energetikos problemą.

Šalies verslas –  šokiruotas. Savo elektros jėgaines turinčioms įmonėms nuo šių metų gerokai padidėjo mokesčiai. Verslininkai guodžiasi, kad jau nebeapsimoka sau gaminti elektros, rašo „Lietuvos rytas“. Apmokestinama kiekviena pagaminta kilovatvalandė. Kuo daugiau įmonės pasigamina elektros sau, tuo daugiau VIAP mokesčių joms reikia sumokėti. Praėjusiais metais VIAP mokesčio tarifas siekė 4,73 cento už vieną kilovatvalandę.