Viktorija Chockevičiūtė

Atidesnis Lietuvos gyventojas pastebėjo, kad „Sodra“ jam priskaičiavo daugiau įmokų nei priklauso. Pasiaiškinus plačiau jis suprato, kad į tokias pinkles galėjo pakliūti ne vienas gyventojas pats to nežinodamas. O „Sodrai“ beliko pripažinti klaidą. Socialiniame tinkle „Facebook“ Remigijus Mekionis pasidalino pastebėjimais dėl mokesčių mokamų „Sodrai“ vykdant individualią veiklą.

Seimo narių dėmesį patraukė du kartus netikėtai padidėjusi generalinio urėdo alga. Tuo tarpu kol administracija mėgaujasi padidėjusiomis algomis, girininkai maitinami pažadais. O didesnės vadovų algos pateisinamos tuo, kad pertvarkos metu pasikeitė įmonės struktūra.

Gyventojų pajamos ir toliau auga, tačiau ne visiems vienodu tempu. Ypač atlyginimų augimą turėjo pajusti mažesnes pajamas gaunantieji. Tiesa, šį kartą „Sodra“ įvardijo ir nuo kurio amžiaus dažniausiai pasiekiamas vidutinis atlyginimas.  Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.

Rinkoje pasirodžius naujoms SIM kortelėms bankai turėjo paruošti ir veikiančią mobilaus parašo platformą, tačiau neišvengta nesklandumų. Ne visi naujas SIM korteles įsigiję gyventojai gali pasinaudoti mobiliuoju parašu, nors už jį moka. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina. Ji papasakojo, kad dar kovo 20 dieną pasirašė naują sutartį su „Tele 2“. Tuomet paklausta ar nori tęsti mobiliojo parašo paslaugą, ji pasakė taip. „Tuomet nebuvo būtinybės jungtis kažkur, buvau rami.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintose ataskaitose metamas šešėlis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklai. Teigiama, kad vadovai „prisidavinėjo“ „MG Baltic“ koncernui. Buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pažymoje parašytus kaltinimus vadina gandais, tačiau neatmeta, kad pavaduotojai ar kiti tuometiniai VMI darbuotojai, užėmę aukštas pareigas, galėjo veikti „MG Baltic“ naudai.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Atlyginimų augimą tikrai pajunta ne visi, tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad uždirbančiųjų daugiau skaičius auga. „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį daugėjo visų, uždirbančiųjų nuo 501 eurų (bruto) per mėnesį ir daugiau, skaičius. Palyginus su vasariu matyti, kad daugėjo net ir didžiausias pajamas gaunančiųjų skaičius. O gaunančių mažiau nei minimali mėnesio alga (MMA) ar uždirbančiųjų iki 500 eurų per mėnesį skaičius susitraukė.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia. Tuo neabejoja nė vienos įmonės vadovas, kalbėdamas apie būtinas diegti technologijas. Tiesa, dažnu atveju tai reiškia, kad darbuotojų reikia mažiau.

Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

Škotijoje priimtas sprendimas siekiant mažinti alkoholio daromą žalą vadinamas didžiausiu proveržiu visuomenės sveikatos apsaugos srityje nuo draudimo rūkyti viešose vietose įvedimo. Tikinama, kad naująjį metodą ims naudoti vis daugiau Europos šalių. Lietuvos politikai taip pat neabejoja reformos naudingumu. „Škotija – pirmoji šalis pasaulyje, pasirodžiusi esanti pakankamai ryžtinga ir drąsi, kad įvestų minimalią alkoholio vieneto kainą.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Po krizės nekilnojamojo turto kainos vis didėjo ir slinko į prieškrizinį lygį. Tačiau tuo pačiu didėjo ir gyventojų pajamos. Visgi rinkos analitikai siunčia signalą, kad kainų augimas jau išsikvepia ir derybinė galia pereina pirkėjams. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.

Mokesčių reforma vis dar kelia nemažai klausimų ir perspėjimų. Pavyzdžiui, štai būtent nekilnojamojo turto mokestis labiausiai gali kirsti per pensininkų kišenę, o sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos nustumti į šešėlį. SEB banko organizuotoje diskusijoje finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžė, kad numatyta reforma vyktų trejus metus, tad šiuo laikotarpiu naujų mokestinių pakeitimų nebesulauktume.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitikęs su automobilių dalijimosi paslaugų įmonių „CityBee“ ir „Spark“ atstovais paskelbė, kad dėl alkoblokų šių įmonių automobiliuose diskusija bus tęsiama, tačiau taip pat norima šį reikalavimą ir išplėsti. R. Masiulio teigimu, reikėtų žvelgti ne tik į „Citybee“ ar „Spark“ automobilius, tačiau ir į transportą, kuriuo vežami vaikai, tar[miestinį transportą.

SEB banko vyriausiais ekonomistas Gitanas Nausėda pristatydamas ekonomines prognozes pabrėžė, kad nors ir atlyginimai kitais metais gali itin ryškiai padidėti, dėl to geriau negyvensime. Mat yra kabliukas, ant kurio nereikėtų pasimauti. SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad praeiti metai Lietuvos ekonomikai tikrai buvo labai sėkmingi. O šie metai žymi pirmą kartą – visiškai nepakeistą ekonomikos prognozę. Vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų būti 2,8 proc.

Savaitgalį įvykusi kraupi avarija, kurios metu girtas „CityBee“ vairuotojas pražudė jauną merginą, įplieskė diskusijas tarp politikų apie alkoblokų būtinumą. Ultimatumą ruošia jau ir Vilniaus savivaldybės socialdemokratai. Vilniaus miesto tarybos narys Marius Skarupskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad kaip tik šiandien Vilniaus savivaldybės socialdemokratų registruoją siūlymą dėl alkoblokų ir taikomų nuolaidų statant automobilius automobilių dalijimosi platformoms.

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Mokesčių reformos dar laukia ilgas kelias pro Seimo koridorius, tačiau dabartinis Finansų ministerijos siūlymas akivaizdus – stiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, ir daug didesnes nei vidutines pajamas gaunantieji, nemaža sumele pasipildytų piniginę. Iš Finansų ministerijos skaičiavimų matyti, kad per tris metus didžiausią pokytį pajaustų nuo 1100 iki 1500 eurų dabar uždirbantys asmenys, neatskaičius mokesčių. Tuomet gaunama suma „į rankas“ pradeda mažėti, tačiau nuo 2800 eurų ir vėl padidėja.

Jau nuo gegužės 1 dienos įsigalioja naujasis įstatymas, kuriuo kiekvienas gyventojas privalo savo namuose įsirengti dūmų detektorių. Nepriklausomai nuo to ar gyvena name, ar bute. Ugniagesiai jau vaikštinėja pas gyventojus į namus, o vartotojų teisių apsaugos specialistai tikrina prekybininkus.

Lenkiškomis kainomis garsėjantis „Pepco“ atidarė jau ketvirtą parduotuvę. Šį kartą Vilniuje. Naujienų portalui tv3.lt pavyko sužinoti ne tik perkamiausias ar brangiausias prekes, bet ir kur vyks tolimesnė plėtra. Vos žengęs į Lietuvą „Pepco“ sulaukė didžiulio lietuvių susidomėjimo. Pagrindinė priežastis – „lenkiškos“ kainos.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.

Kartu su mokesčių reforma pateikta ir pensijų reforma, kuria iš esmės pertvarkoma II pensijų pakopa. Maža to, nuo šiol visi automatiškai bus įtraukti į pensijų kaupimą, tačiau sumanę gauti daugiau dabar, galės to atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad tikslas yra užtikrinti maksimalią įmanomą „Sodros“ pensiją. Siekiama, kad žmonės mažiausiai bent 6 proc. kauptų ir ateityje galėtų įsigyti anuitetus.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Finansų ministerija šiandien išsamiau nusprendė pristatyti, prie kokių pasikeitusių mokesčių turės priprasti žmonės ir, kaip pasikeistų jų pajamos įgyvendinus mokesčių ir pensijų reformą. Išplėtus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą iki 2,5 vidutinių atlyginimų, naudą pajustų žmonės, gaunantys iki 1 805 eurų „į rankas“. Taipogi ketinama kasmet nuosekliai didinti NPD. O be to prie reformos prisidėtų ir 2 proc. sumažėjusios socialinio draudimo įmokos.

Daug kalbėta ir pagaliau imtasi. Taip būtų galima įvertinti kalbas apie darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų apjungimą. Tačiau kartu su šiuo pokyčiu numatyti ir mokesčių tarifų pasikeitimai. Kai kurie analitikai įžvelgia čia slypinčią grėsmę – didesnius mokesčius savarankiškai dirbantiesiems. Maža to, kyla klausimas, iš kur bus paimti 600 mln. eurų reformoms.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Vilniaus savivaldybės iniciatyva paskatinti vilniečius palikti automobilį ir naudotis viešuoju transportu bliūkšta. „Statyk ir važiuok“ aikštelės stovėjo tuščios, tad nuspręsta net keturis kartus šią paslaugą atpiginti. Tačiau vilniečiai pastebėjo spragą: naujoji kaina daug mažesnė nei įprastų stovėjimo aikštelių. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 1 d. naudojantis „Statyk ir važiuok“ paslauga reikės mokėti ne 2 eurus, o 50 euro centų.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pateikė Vyriausybei siūlymus, kaip reikėtų gerinti Lietuvoje verslo aplinką. Nors žvilgtelėti į naująją mokesčių reformą pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis dar negalėjo, tačiau jį patikino, kad į kai kuriuos siūlymus atsižvelgta.  R. Dargio teigimu, kalbėta apie darbo jėgos apmokestinimo mažinimą. Pasak jo, finansų ministras reflektavo, kad į tai atsižvelgta naujoje mokesčių reformoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pateikė apsisprendimą, ar dalyvaus prezidento rinkimuose. Dar rudenį šį variantą jis svarstė gana rimtai, tačiau šiandien apsisprendimas aiškus. „Turėjau įvairių pamąstymų, rudenį keliavau daug po Lietuvą, apsižiūrėjau kas vyksta, kur esame ir nusprendžiau nekandidatuoti“, - teigė R. Dargis, pabrėžęs, kad čia galutinis atsakymas.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du kriterijai. Viduriniajai klasei norintis save priskirti Lietuvos gyventojas turėtų gauti nuo 1069 eurų per mėnesį „į rankas“. Taip sako patys Lietuvos gyventojai, o „turtingųjų“ ar „elitinei“ klasei priskiriami turėtų būti gaunantys nuo 1980 Eur.

Tęsiant tyrimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ūkinės veiklos, Seime apsilankė ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas. Už uždarų durų vykusio posėdžio metu kalbėta apie galimus pažeidimus viešuosiuose pirkimuose, nepriežiūrą ir galimą draugų bei giminaičių protegavimą. Po posėdžio Laikinosios LRT veiklos tyrimo komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius žurnalistams teigė, kad posėdis buvo uždaras, nes iš STT tikėtasi daugiau.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Jei kai kuriose statistikose Lietuva atsiduria lentelės apačioje, tai tik ne pagal kainų augimą. Čia – tarp pirmūnių. Tačiau analitikai patikina, kad kol atlyginimai auga daug sparčiau, nerimauti nėra ko. Eurostato duomenimis, kovo mėnesį vidutiniškai kainos euro zonoje augo 1,4 proc. Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kovo mėnesį metinis kainų augimas siekė 2,5 proc. Šio mėnesio viduryje paaiškės, kuri vieta atitenka Lietuvai.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Vienintelis būdas sužinoti Seimo narių pajamas – palaukti rinkimų meto, kuomet viešinamos pajamų deklaracijos. Tačiau šiuo metu siekiama, kad šie duomenys būtų prieinami kasmet. Tiesa, vyrauja ir nuomonė, kad nesutvarkius privačių interesų deklaracijos sistemos, iš šių duomenų naudos nebus.

Demografinės problemos apnikusios visą Europą. Senėjančių žmonių daugėja, o jaunų mažėja. Tam įtakos turi ir tai, kad moterys vis vėlina gimdymo amžių. Eurostato duomenis, vidutiniškai pirmojo vaiko moteris Europos Sąjungoje susilaukia, kai jai būna 29 metai. Eurostatas dalinasi naujausia turima statistika, t.y. 2016 metų.

Tampa įprasta lyginti Lietuvos kainas su kitų šalių kainomis. Tiesa, neretai tenka nusivylus konstatuoti, kad Lietuvoje nors algos mažesnės, kainos didesnės. Tačiau ne šiuo atveju.

Ilgasis šv. Velykų savaitgalis, o po jo iš karto moksleivių atostogos paskatino šeimas aktyviau domėtis, kur gi išvykti pailsėti. Ne tik viešbučiai Lietuvos kurortuose jau pilnutėliai, bet ir į užsienį norinčių išvykti buvo daug daugiau. Tiesa, pastarosios kelionės paplonino pinigines daug smarkiau nei įprasta. Kainos užsienyje – 30 proc. didesnės Keliautojas Rimvydas Širvinskas – Makalius naujienų portalui tv3.lt teigia, kad šv.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad kovo mėnesį kainos Lietuvoje padidėjo 0,4 proc. Pasak ekonomistės, tai lėmė sezoniniai veiksniai. Štai vasarį buvo fiksuota 0,1 proc. kainų mažėjimas. „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė tv3.lt komentuoja, kad tam įtaką turėjo žiemos sezono avalynės bei aprangos išpardavimas. Būtent mėnesinę infliaciją paprastai ir lemia sezoniniai veiksniai.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Darbdaviai dar prieš įsigaliojant naujajam „Sodros“ įmokų grindų įstatymui kalbėjo, kad neišvengiamai teks atleidinėti darbuotojus. Mat nors žmogus dirba ir ne pilnu etatu ir neuždirba minimalios algos, už jį mokesčius reikia mokėti nuo 400 eurų ribos. Tuomet „Sodra“ ramino, kad atleidimų nebus, tačiau dabartiniais duomenimis, atleidimų visgi padaugėjo.