Viktorija Chockevičiūtė

Vilniuje sparčiai kyla gyvenamieji namai, tačiau mokyklos ar darželiai taip sparčiai šalia neatsiranda. Gyventojams tenka vaikus vežioti toliau, o taip didėja ir spūstys mieste. Nekilnojamojo turto analitikas teigia, kad patys statytojai daugiau turėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, o investuotojų atstovas – kad ir taip projektų vystytojai prisideda, tačiau surinktas lėšas Vilniaus miesto savivaldybė nukreipia ne ten.

Nors mokslo metai jau prasidėjo ir mokytojai puolė į darbus, jie vis dar nėra tikri, ką išvys algalapyje mėnesio pabaigoje. Vieni skaičiuoja, kad atlyginimas bus beveik toks pat, kiti – kad mažesnis. Mokytojai neslepia nusivylimo: tenka pasirašinėti sutikimus dirbti ant kurių nenurodytos algos ir laukti spalio mėnesio.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Lietuvos ūkininkai dvejus metus iš eilės susidūrė su stichiniais iššūkiais: 2017 metais derlių nuplovė lietus, o 2018 metais – išdegino saulė. Tačiau ūkininkai draustis nelinkę. Dėl to jie kaltina nepalankią draudimo sistemą Lietuvoje. Žemės ūkio ministerija jau numatė, kokių priemonių imsis. Žemės ūkio ministerija duomenų, kiek ūkininkų kreipėsi į savivaldybes dėl kompensacijos nuo sausros padarinių, neturi.

Jaunimas susilaukia pasiūlymų nemokamai vykti į grupės SEL koncertą, tačiau yra viena sąlyga – būtina įstoti į Darbo partiją. Tokia žinia pasiekė naujienų portalą tv3.lt. Pati partija tai vadina eiline provokacija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vilma. Ji teigia, kad gavo žinutes, kuriose siūlomi bilietai į koncertą, tačiau prieš tai reikės įgyvendinti tam tikras sąlygas.

Draudimas pardavinėti alkoholį rugsėjo 1 dieną nepersikels į rugsėjo 3 dieną, bet vienas prekybos tinklas savanoriškai neprekiaus alkoholiniais gėrimais. Tuo tarpu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kalba apie dviejų dienų intensyvius reidus.

Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sukėlė tikrą audrą socialiniame tinkle, palyginęs to paties sūrelio kainą Latvijoje bei Lietuvoje ir padaręs išvadą, kad kaimyninėje šalyje už lietuvių produkciją mokama mažiau. Tačiau ekspertai kategoriški – toks palyginimas jokios realios situacijos neatvaizduoja.

Aplinkos ministerijos paruoštame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta ne tik įvesti taršos mokestį lengviesiems automobiliams, tačiau ir uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas. Kaip aiškina analitikas, tai reiškia, jog užsimota uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis.

Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys parodė, kad per atlyginimai Lietuvoje ir toliau augo, o vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, pagaliau perkopė 900 eurų ribą. Ekonomistai sako, kad tai neabejotinai turės įtakos ir kainų lygiui šalyje. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2018 m. antrąjį ketvirtį sudarė 926,7 eurų: viešajame sektoriuje – 932,9 EUR, privačiajame sektoriuje – 923,8 EUR, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Lyginant Lietuvos ir kitų šalių kainas, neretai išlenda mažos rinkos argumentas. Būtent mažas šalies dydis lemia, kad kai kurios prekės čia brangesnės. Bent jau taip sako patys prekybininkai. Kiti tuo tarpu ginčija, kad tai tik „sena prekybininkų dainelė“ ir net mažesnėse šalyse galima rasti pigesnių prekių nei Lietuvoje.

„Sodra“ skaičiuoja, kad šių metų II ketvirtį ir toliau didėjo Lietuvos gyventojų pajamos, o tai leido didinti ir su darbo užmokesčiu susietas socialinio draudimo išmokas: pensijas, ligos bei motinystės ar nedarbo išmokas. Pastebima, kad atlyginimų augimą labiausiai pajautė mažiausias pajamas gaunantieji. Vidutinės visą mėnesių dirbusių žmonių draudžiamosios pajamomis, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrą ketvirtį siekė 892 eurus.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Jau šią savaitę studentai pradeda keltis į gautus kambarius bendrabučiuose. Tuo tarpu kambarį norintys išsinuomoti, jau vėluoja. Eksperto teigimo, nuomos pasiūla šiemet kaip niekad maža, o tai turi įtakos ir kainai. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu senos statybos daugiabutyje būstą galima išsinuomoti už maždaug 9 eurus per kvadratinį metrą, o naujos statybos –11–12 Eur/kv. metrą.

Vilniaus apygardos teisme tęsiasi vadinamosios amžiaus bylos nagrinėjimas. Politinės korupcijos byloje  kaltinimai pateikti verslo koncernui „MG Baltic“, kelioms partijoms, politikams ir verslininkams. Išklausius kaltinamųjų advokatų prašymų, pereita prie kaltinamojo akto paskelbimo. Jo išklausę, visi kaltinamieji teigė nesutinkantys su jiems mestais kaltinimais.

Viena Lazdijų rajono gyventoja norėjo būti sąžininga ir pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) apie mokesčių vengiantį asmenį, tačiau galiausiai už tai teko pačiai pasiaiškinti. Tik ne VMI, o socialinėje erdvėje. Mergina įsitikinusi – anonimiškumas neegzistuoja.

Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra mažesnės.  Teisingumo ministerija ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu, tyrimą atliko portalas Pricer.lt Kainos buvo patikrintos firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Iš viso įvertintos 60 prekių kainos, 12 Europos Sąjungos šalių.

Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie metodai smulkiesiems išlikti nepadės. Premjeras Saulius Skvernelis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad sieks suvaldyti kylančias kainas Lietuvoje.

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Alinantys karščiai pateikia iššūkių verslininkams. Galvą sukti reikia ne tik dėl darbuotojų, kurių produktyvumas tokiu metu krenta, bet ir gamybos apsukų bei tinkamų sanitarinių sąlygų palaikymą. Darbuotojai Valstybinę darbo inspekciją jau užvertė skundais apie nepakeliamas darbo sąlygas. Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė tv3.lt tvirtina, kad darbdaviai nebespėja suvaldyti susidariusios situacijos.

Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir nesinaudojant, lietuvio duomenys kažkaip atsidūrė „Yandex. Taxi“ rankose. TV3 redakciją pasiekė Juozo (vardas pakeistas skaitytojo prašymu) istorija. Jis pasakoja, kad liepos mėnesio pradžioje vyko į kino festivalį Odesoje, Ukrainoje.

Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Šį kelionių sezoną netyla kalbos apie „Small Planet Airlines“ vėlavimus. Pati bendrovė tikina, kad visa tai lėmė didesnis kelionių intensyvumas, o nuo kitų kompanijų jos tikrai neišsiskiria, kaip blogiukai. Tiesa, užtikrinti, kad šiemet daugiau tokių incidentų nebebus, negali. Bendrovės „Small Planet Airlines“ vadovas Kristijonas Kaikaris tikino, kad daugiau žinių apie skrydžių vėlavimus atsirado todėl, kad ir pačių skrydžių atsirado daug daugiau.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos naujausiais duomenimis, iš 60 Lietuvos merų – aštuoni yra milijonieriai. Tiesa, savo turtus jie susikrovė dar prieš sėsdami į mero kėdę. Kol vieni skaičiuoja milijonus, kiti nė neturi ką deklaruoti ir rėžia: „Aš turtingas savo vidumi“. Visą 60 savivaldybių merų suskaičiuotą turtą rasite straipsnio apačioje esančioje lentelėje.  Iš verslininko kėdės į mero kėdę Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiemet už 2017 metus iš viso deklaravo 10,5 mln. eurų.

Ne visi Lietuvos deleguoti politikai į Europos parlamentą gali pasidžiaugti dideliais turtais. Iš 11 europarlamentarų tik dviejų turtas yra milijoninis, rodo naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys.  Turtingiausias europarlamentaras – multimilijonierius Antanas Guoga. Kartu su žmona Aiste A. Guoga 2017 m. deklaravo turto už daugiau nei 31,7 mln. eurų, 4,04 mln. eurų jų sudaro skolos, o daugiausiai turto A. Guoga turi akcijose – 24 mln. eurų. Per metus šeimos turtas išaugo 3 mln.

Naujausi Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie politikų turto deklaracijas atskleidžia, kad, kaip ir pernai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis išlieka turtingiausiu Seimo nariu. Seime šiuo metu daugiau nei milijoną eurų turi tik septynių politikų šeimos. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių Seimo narių dešimtuką. LVŽS pirmininkas R. Karbauskis – vis dar turtingiausias Seimo narys. Jo ir žmonos deklaruotas turtas pernai viršijo 15,2 mln. eurų.

Lietuvoje susiduriant su darbuotojų trūkumu vis dažniau verslininkai dairosi į trečiąsias šalis, bando prisivilioti darbo jėgą iš ten. Tiesa, sunkumų kyla ne tik tvarkant dokumentus. Pasirodo, kad kai kurie imigrantai gavę darbo vizas Lietuvoje, patraukia į Skandinaviją.

Vis daugiau girdima apie blokų grandinės technologiją („blockchain“), diskutuojama apie kriptovaliutų naudą. Visa tai dar tik vystosi, tačiau šių sričių ekspertai neabejoja, kad jau kelių metų bėgyje žmonių kasdienis gyvenimas keisis. „Blockchain“ technologija apibūdinama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Tai reiškia, kad nereikia jo tarpininko, viskas gali vykti daug greičiau ir pigiau.

Kalbos dėl naujo keleivinio traukinių maršruto Kijevas-Minskas-Vilnius-Ryga realybe virs jau rudenį. Sėkmės atveju, tikimasi, kad prie šio projekto prisijungs dar vienas miestas. Kalbos apie šį projektą prasidėjo dar šių metų pavasarį, tačiau tuomet „Lietuvos geležinkeliai“ su Ukraina vis dar buvo derybų stadijoje ir neskubėjo užtikrinti, jog projektas tikrai egzistuos, kad ir kaip to norėjo Ukraina.

Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis nebėra trejetuke kandidatų, kuriuos labiausiai žmonės palaikytų artėjančiuose prezidento rinkimuose. Tačiau ekspertai ir politologai užmetę žvilgsnį į duomenis skuba raminti, reitingas dar gali apsiversti aukštyn kojomis. Naujienų portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ birželio mėnesį apklausė 1003 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų, ką jie labiausiai palaikytų prezidento rinkimuose.

Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių gali nepakakti. Eurostato duomenimis, gyventojų skaičius per 2017 metus padidėjo 19–oje Europos Sąjungos šalių. O sumažėjo – devyniose. Daugiausiai naujų gyventojų skaičiavo Malta, Liuksemburgas, Švedija, Airija ir Kipras.

Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) diskusija, ar serialas „Naisių vasara“ prisidėjo prie Ramūno Karbauskio ir Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmės rinkimuose trunka jau daugiau nei 5 valandas. Balsavimo metu paaiškėjo, kad VRK nariai pripažįsta, jog tam tikruose epizoduose buvo paslėpta reklama, tačiau vis negali sutarti, ar visas serialas bei tam tikri sezonai gali būti laikomi valstiečių ir jų lyderio reklama.

Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų deginimui šiukšlių neužteks. Sąvartynų vadovai sako esantys apstulbinti tokių premjero žodžių ir tvirtina, kad bent jau sostinei šiukšlių tikrai pakaks.

Dar balandžio mėnesį vienas didžiųjų prekybos tinklų pranešė, kad taikys nuolaidas ne tik maisto produktams, bet ir įvairioms laisvalaikio pramogoms. Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojus, kuris pastebėjo, kad kartais su šiomis nuolaidomis pramogos kaina tampa net didesnė. Prekybos tinklas „Maxima“ buvo paskelbęs akciją (šiuo metu ji jau pasibaigusi), kuomet perkant maisto produktus buvo galima rinkti „Maxipramogų“ kuponus.

Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik psichologinis prisirišimas prie vaisto, mat veiklioji medžiaga kitų vaistų – tokia pati. Tiesa, kartais gydytojai sąmoningai gali išrašyti vaistus su kita veikliąja medžiaga, mat yra suinteresuoti tam tikros vaistų bendrovės gerove.

Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, pirkėjai tam pasiryžę. Pagrindinė priežastis – finansavimas. Svarbiausia – finansai „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pastebėjo, kad anksčiau butai su pilna apdaila būdavo paklausūs nebent poilsio būsto segmente.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Darbuotojų mobilumas su metais tik didėja. Kur išvykti renkamasi ne tik pagal gero darbo galimybes, bet ir pagal tai, kokios būsto, produktų ir paslaugų kainos ten atvykus laukia. Amerikiečių konsultacijų kompanija „Mercer“ kasmet paskelbia daugiau nei 200 miestų reitingą, kuriame jie išrikiuojami nuo brangiausio iki pigiausio (pragyvenimo prasme). Šiemet įvertini 209 miestai pagal sudarytą krepšelį, kuriame daugiau nei 200 prekių ir paslaugų.

Lietuva oficialiai tapo turtingųjų šalių klubo nare. Tačiau tai dar nereiškia, kad šalyje problemų nėra. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Angelis Gurria pristatė naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje išskirta ne viena problema. Pirmiausia Lietuva buvo ir namažai pagirta, dėl greito įstojimo į EBPO, atliekamų reformų bei biudžeto pertekliaus.

Eurostato renkamoje statistikoje Lietuva vis dar išlieka viena pigiausių šalių ne tik Europoje, bet ir tarp Baltijos šalių. Tiesa, kai kurių prekių kainos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį. Eurostato duomenimis 2017 metais didžiausios paslaugų ir prekių kainos buvo Danijoje (142 proc. ES vidurkio), Liuksemburge (127 proc.), Airijoje ir Švedijoje (po 125 proc.). O pigiausia buvo Bulgarijoje (48 proc. ES vidurkio), Rumunijoje (52 proc.), Lenkijoje (56 proc.), Vengrijoje (62 proc.

Mokesčių reforma numato, kad jau kitais metais darbuotojas algalapyje išvys visą savo darbo vietos kainą. Tai reiškia, kad darbdaviai turės atsakingai perskaičiuoti atlyginimus, kad darbuotojui „į rankas“ nenubyrėtų mažiau nei dabar. Seimas pritarė sankcijoms, kurios bus taikomos tiems darbdaviams, kurie vis dėlto tyčia sumanys sumažinti algą. Darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimas reiškia mokestinės naštos darbuotojui perkėlimą.

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele. Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“. „Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma.  Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai privačiuose pensijų fonduose. Galiausiai Seimas priėmė daug diskusijų kėlusią pensijų reformą. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš 5, susilaikė 8. Po mokesčių konsolidacijos kaupimo procentai kaupimo formulė bus tokia: 3 proc.

Seime skubos tvarka priimta mokesčių reforma, kuri įsigalios jau nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pokyčiai palies kiekvieną šalies darbuotoją.  Seimo rytiniame posėdyje nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas ir taikyti naujus mokesčių tarifus.  Pakeistas „Sodros“ tarifas, įvestos lubos Pradėta diskutuoti apie pokyčius susijusius su pensijų reforma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas teigė, kad pakeitimai sistemą tik sustiprins.

Nuo gegužės mėnesio medikų ir slaugytojų algos Lietuvoje turėjo didėti 20 proc. Tačiau iš profsąjungų girdėti, kad tikrai ne visiems padidėjo atlyginimai, o didžiuliai skirtumai tarp dirbančiųjų tą patį darbą miestuose ir rajonuose toliau bado akis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidutiniškai 20 proc. Padidėjo atlyginimai, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – taip pat 20 proc.

Jog margarinas yra geriau nei sviestas, liko neįtikinti ir Seimo nariai. Jų nuomonės nepakeitė nei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, kuris tikino, jog margarinas yra daug geriau, tačiau pajautus spaudimą, ministerija turėjo atsitraukti. Seime oficialiai pranešta, kad atšaukiamas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas sviestą keisti margarinu.