Viktorija Chockevičiūtė

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamente suderintai kompromisinei trejų metų trukmės mokesčių sistemos reformai. Tiesa, svarstymo metu netrūko aštrių pasisakymų apie tai, kas laukia Lietuvos, priėmus tokius brangiai biudžetui atsieisiančius siūlymus. Kritikos strėlės Vyriausybės siūlymams skriejo ir iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos pusės. Reforma numato su darbo santykiais susijusius mokesčius konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 ir 27 proc.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Kai kurie darbuotojai Lietuvoje vasarą pasitiko itin papilnėjusiomis piniginėmis. „Sodros“ skelbiami atlyginimai atskleidžia vidutines išmokėtas algas gegužę. Tiesa, derėtų pabrėžti, kad kai kuriems didžiulės algos reiškė išmokėtas premijas už gerus įmonės rezultatus, o kitiems tai – išeitinės kompensacijos.  Daugiausiai gegužę mokėjo „Huawei Technologies“ atstovybė Vilniuje. Turinti 19 darbuotojų, balandį vidutiniškai jiems mokėjo 5167 Eur, o gegužę – net 18287 Eur.

Lietuvos bankas atnaujindamas savo prognozes numato, kad kainos šiemet kils daug lėčiau nei pernai, tuo tarpu darbuotojų trūkumas vers darbdavius kelti atlyginimus daug sparčiau nei anksčiau manyta. Kalbant apie šalies ekonomiką, numatyta, kad šiemet ji augs 3,2 proc., kitąmet – 2,7 proc. „Po 2017 metų spurto, kuomet ekonomika augo kuomet 4 proc., nekeičiame prognozių ir toliau prognozuojame, kad sparčiai augs Lietuvos ūkis 3,2 proc.

Dar 2017 metų pabaigoje vertės aukštumas išgyvenusi kriptovaliuta bitkoinas buvo sukėlusi tikrą revoliuciją: investavo visi, kas tik galėjo. Tačiau kriptovaliutai kritus pasigirdo daugybė istorijų apie prarastas gyvenimo santaupas bei būtiną kriptovaliutų reguliaciją. Nors dabar bitkoinui į buvusias aukštumas sugrįžti nepavyksta, netrūksta optimistinių prognozių, kad bitkoinas ateotyje bus lyginamas auksui.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Demografijos problemai Lietuvoje vis gilėjant, mokslininkai, politikai ir verslininkai ieško atsakymų, ko imtis, kad žmonės ne tik neemigruotų, bet jau ir išvykusieji sugrįžtų. Pristatytas naujas tyrimas atskleidė, kad sprendimą šalį palikti lėmė ir emocinė žmogaus būsena. Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu nustatė, kad nors ekonominė gyventojų padėtis ir labai svarbi, sprendimą išvykti lėmė ne vien tai.

Lietuvai išgyvenant sunkų demografinį laikotarpį – mažėjant gimstamumui, besitęsiant emigracijai, Vyriausybė paruošė trijų tikslų planą, kuriuo sieks, kad situacija pasikeistų. LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu gyvename demografinės krizės sąlygomis, kai gimstamumas nėra didelis, o šalia dar ir emigracija. „Apie tai, kiek išvykę, galime diskutuoti.

Ko buvo labiausiai bijota, tas po truputį ir vyksta. Siūlyta mokesčių reforma transformuojasi į nežinia ką, kai dalims pritariama, o dalims ne. Taip nuspręsta komitete apmokestinti didesnes pajamas.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristatyti kompromisiniai Vyriausybės siūlymai apie kuriuos vakar pranešė Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir Gediminas Kirkilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pritarta Vyriausybės pasiūlytai pensijų reformai, kuomet visi automatiškai bus įtraukiami į kaupimą, su teise pasitraukti. Tiesa, anuitetų klausimas nukeltas rudeniui.  Galiausiai po diskusijų už Vyriausybės pateiktą pensijų reformą balsavo 8 komiteto nariai, prieš – 2, o susilaikė – 1. Toliau - pritarti pensijų pertvarkai turės pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o po to ir Seimas.

„Sodra“ kiekvienam gyventojui asmeniškai parengė informaciją, kuri leis matyti, kokį stažą darbuotojas yra įgijęs ir kiek taškų sukaupęs, nuo kurių priklausys jo būsimos pensijos dydis. Kiekvienas dirbantysis, dar net nesulaukęs pensinio amžiaus, informaciją galės tikrintis ir rasti savo asmeninėje „Sodros“ puslapio paskyroje. Ten taip pat bus ir skaičiuoklė, į kurią informacija apie stažą ir taškus bus įkeliama automatiškai, tereikės įrašyti, kokį atlyginimą žmogus tikisi uždirbti ateityje.

Kaip tik reikia tartis dėl minimalios algos, taip kyla ginčai. Darbuotojų atstovai nori daugiau, o darbdaviai teigia, kad bet koks padidinimas vers atleisti žmones, uždaryti verslus. Tokių ginčų apsuptyje vis dažniau eskaluojamas klausimas, ar nereikėtų nustatyti minimalią algą atitinkamai pagal regioną.

Lietuvoje ne tik kainos auga ganėtinai sparčiai palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, bet ir darbo jėga. Ekonomistė tikina, kad ir toliau algų kilimas Lietuvoje lenks daugelį ES šalių. Eurostato duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį valandiniai darbo kaštai per metus euro zonoje vidutiniškai didėjo 2 proc., o ES – 3,1 proc. Augimą labiausiai lėmė paslaugų, statybos ir pramonės sektoriai. Labiausiai valandiniai darbo kaštai padidėjo Rumunijoje (12,7 proc.), Latvijoje (11,2 proc.

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1– 2 metus.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Vilniaus universiteto mokslininkai antrus metus iš eilės tiria alkoholio vartojimą Lietuvoje. Nors suvartojamo alkoholio kiekis mažėja, vis dar egzistuoja tam tikra grupelė žmonių, kurie išgeria net daugiau nei ketvirtadalį visų alkoholinių gėrimų. Be to, pastebimai dauguma gyventojų švenčių metu vartojama rizikingą alkoholio kiekį. Tyrimas parodė, kad įvertinus ir nelegalaus alkoholio suvartotą kiekį, 2017 m. vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko 13,97 litro grynojo alkoholio.

Vyriausybė siekia papildomai apmokestinti antrą ir tolimesnį būstą, tačiau konservatoriai pasigenda socialinio teisingumo, mat regionuose žmonės gali likti daug labiau nuskriausti. Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus sulaukė pritarimo. Papildomai iš mokesčio buvo planuojama surinkti 11 mln. eurų. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Siūlymas branginti rūkymą sulaukia vis daugiau parlamentarų palaikymo ir gana lengvai kelią skinasi link galutinio svarstymo Seime.  Finansų ministras Vilius Šapoka pristatė, kad siūloma nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą tabako gaminiams, taip pat taikyti akcizą elektroninių cigarečių skysčiui. Akcizų įstatymo pataisos numato akcizais (68,6 euro už kilogramą) apmokestinti kaitinamojo tabako produktus ir elektroninių cigarečių skystį.

Ne visi į Seimą pakviesti specialistai pakalbėti apie mokesčių reformą suskubo liaupsinti Vyriausybės paruoštas reformas. Pabrėžta, kad kentės socialinė sritis – ateityje gali būti keblu finansuoti pensijas bei išmokas. O taip pat tvyro ir nežinia, kuo siūlomos reformos bus finansuotos. R. Lazutka: kyla grėsmė pensijoms Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka itin negailėjo kritikos Vyriausybės parengtai mokesčių reformai.

Seime po metinės LR prezidentės Dalios Grybauskaitės toliau turėjo vykti diskusija dėl mokesčių ir pensijų sistemų. Tačiau opozicija tarp pranešėjų pasigedo Lietuvos banko bent vieno atstovo, kuris pateiktų skirtingą nuomonę nei nori valdantieji. Nematę prasmės klausytis vien palankios reformai nuomonės, opozicija paliko salę.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Pernai metais Lietuvos ūkius skandino lietus, o šiais metais – džiovina sausra. Ūkininkai teigia brendantys iš skolos į skolą, o kainas pirkėjams nulems Nyderlandų ir Lenkijos derlius. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad sausrai nesibaigiant, šiemet derlius galėtų būti net trečdaliu mažesnis. O tai paveiktų lietuviškos produkcijos kainas. TV3 studijoje žemės ūkio ministras teigė, kad trečdaliu mažesnis derlius atspindi liūdniausias prognozes.

Technologijos sparčiai keičia mūsų pasaulį. Gatvėmis jau rieda automobiliai, kuriems nereikia jokio vairuotojo, danguje sraigto sraigtasparniai be piloto. Kol visa tai dar labai mums nauja, kiti jau prognozuoja, kad ateityje įprastinių automobilių nė neliks. Inovacijų festivalyje „Login 2018” pranešimą skaitė Silicio slėnio senbuvis bei savaeigių automobilių divizijos bendrovėje „Lyft“ vyriausias strategas Rajas Kapooras.

Bankai išgyvena tikrą iššūkių metą. Vis labiau plečiasi finansinių technologijų (FinTech) sektorius, kuris gali kartais tas pačias paslaugas suteikti daug pigiau, paprasčiau ir greičiau. Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ tradicinių bankų atstovai diskutavo, kokia ateitis laukia didžiųjų bankų. Nors išdiskutuota, kad tiksliai atspėti, kas bus ateityje sunku, sutarta, kad bankai tikrai priversti keistis, atsinaujinti.

Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ netrūksta diskusijų apie tai, kokia ateitis mūsų laukia. Gatvėmis važinės ne tik savaeigiai automobiliai, bet net ir tokį intymų aspektą, kaip sekas, keis technologinis progresas. Ir visa tai jau vyksta. Bryony Cole yra įkūrėja tyrimo centro „Future of Sex“. Jau kiek daugiau nei 2,5 metų ji tiria, kaip susilieja technologijos ir seksualumas, kokią įtaką tai turi visai žmonijai.

Lietuvoje jau daugiau nei du mėnesius veikia slapto įdarbinimo programėlė, anonimiškai leidžianti susirasti naują darbą, „MeetFrank“. Čia registruojasi vis daugiau Lietuvos darbuotojų ir įmonių. Tiesa, pastarosios negali siūlyti mažesnės algos nei 1000 eurų. Naujienų portalui tv3.lt vienas iš „MeetFrank“ įkūrėjų – Kaarelas Holmas – atskleidė, kuo mūsų darbo rinka skiriasi nuo Estijos, kokie didžiausi siūlomi atlyginimai ir kokioms specialybėms.

 Seimas uždegė žalią šviesą mokesčių ir pensijų reformoms, tačiau dabar laukia nemažai diskusijų, kaip reikėtų viską keisti. Seimo nariams daugiausia nerimo kelia tai, kad užsibrėžti ambicingi tikslai paveiks viešuosius finansus, tai yra nukentės švietimas ir sveikatos apsauga. Tai ypač pasijaus gyvenantiems regione.

Pirkėją ir pardavėją sieja tamprus ryšys, tačiau šiuo metu galios centras – prekybininkų pusėje. Vis dėlto analitikai pastebi, kad situacija keičiasi, o tai – svarbus signalas mažiesiems prekybininkams. „Retail Zoom Baltics“ vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavičius konferencijoje „Retail 2018” kalbėjo, kad Lietuva – unikali šalis, mat per 28 metus nuo nelaisvos rinkos pereita prie absoliučiai vakarietiškų prekybos standartų.

Į prekybos rinką plūsta naujieji Z kartos vartotojai. Jie meta iššūkį verslams, kuriems belieka išmokti prisitaikyti. Pasaulyje pripažintas vartotojų ir pirkėjų elgsenos ekspertas atskleidė, kaip 8 punktais galima apibūdinti naujuosius vartotojus. Verslo žinių konferencijoje „Retail 2018” dalyvavęs Kenas Hughesas pasakojo, kad Z karta bus didžiausia vartotojų grupė tiek JAV, tiek Europoje. Iki 2020 metų Z karta sudarys net 40 proc. populiacijos. Tad verslams belieka išmokti pasikeisti.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai užtikrins, kad komandiruotėse būtų mokami didesni dienpinigiai. Darbuotojų atstovas pastebi, kad darbdaviams bus suteikiama dar daugiau šansų išvengti mokesčių, perkeliant atlyginimus ant mokesčiais neapmokestinamų dienpinigių. Tačiau yra ir kita nuomonė – smulkiosioms įmonėms gali būti daug sunkiau komandiruoti darbuotojus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadose apie verslo poveikį Lietuvos politikams sušmėžavo ne viena verslo įmonė. Tarp bandančių daryti įtaką minima ir „Arvi“ įmonė bei tuometinis jos vadovas Vidmantas Kučinskas. Teigiama, kad jis siekė „savo žmogaus“ žemės ūkio ministro poste.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) šiuo metu ruošia išvadas apie verslų įtaką Lietuvos politinėms partijoms. Paviešintame juodraštyje nurodytos schemos, kaip net 2012 metais įsigaliojus draudimui finansuoti partijas, verslai toliau rado būdų užsitikrinti savo įtaką. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė NSGK tyrimo išvadų juodraštis.

Lojalūs klientai ne tik svarbūs mažiesiems verslams, tačiau ir didžiuosius verčia pasitempti. Tai konferencijoje atskleidė ir „Maxima LT“ generalinė direktorė, pasakodama kokį poveikį patyrė didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje, atėjus naujiems mažų kainų žaidėjams, kaip „Lidl“ ir „Pepco“. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ „Maxima LT“ generalinė direktorė Kristina Meidė kalbėjo, kad prekybos sektoriuje – nuolatinė konkurencija.

Technologijoms keičiant ne tik pirkėjus, bet ir visą prekybos sektorių, „dinozaurai“ turi susimąstyti, kaip išlikti. Taip teigia, „Maximos grupės“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas. Verslo žinių organizuotoje konferencijoje „Retail 2018“ D. Misiūnas kalbėjo apie prekybos sektorių šiandien ir rytoj.

Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trina rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai taps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies. Naujausia Migracijos departamento statistika atskleidė, kad šiais metais į Lietuvą jau atvyko daugiau nei dvigubai užsieniečių lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius leidimus gyventi Lietuvoje gavo 16,9 tūkst. užsieniečių. Į tai reaguoja ir Vyriausybė.

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos pabaigos liko tik kiek mažiau nei mėnesis. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad šiuo metu struktūrinių reformų paketai guli Vyriausybėje. „Stadija tokia, kad šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį Vyriausybės posėdį.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į euro zoną įsilietų nestabilios „mažosios Italijos“. Iš šių trijų šalių Rumunija buvo trečioji, kuri praeitą savaitę pareiškė norą prisijungti prie euro zonos. Kaip „Bloomberg“ įvardija, šios šalys yra skurdžiausios ES šalys.

Nemenką sumą sumokėjus už „viskas įskaičiuota“ atostogas natūraliai tikimasi, kad bus galima iki sočios prisiilsėti. Vis dėlto galima ir nusvilti. Skaitytoja pasidalino istorija, kaip iš žinomo kelionių organizatoriaus įsigyta kelionė į penkių žvaigždučių viešbutį virto tikru košmaru. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Inga (tikrasis moters vardas ir pavardė redakcijai – žinomi). Ji pasakoja, kad visus metus taupė ilgai lauktoms atostogoms.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) surinkusi gyventojų pajamų deklaracijas nustatė, kad praeitais metais Lietuvoje net 434 asmenys gavo didesnes kaip 1 mln. eurų pajamas. Mokesčių analitiko teigimu, tarp tokių žmonių galėjo atsidurti net automobilių pardavėjai. VMI duomenimis, už 2017 metus didžiausia vieno žmogaus deklaruota pajamų suma siekė 80,7 mln. eurų. Palyginimui, už 2016 metus vienas asmuo deklaravo net 162 mln. eurų pajamų. Sumažėjo ir asmenų, deklaravusių didesnes nei 1 mln.

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“ koncerną, neteisėtais būdais pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus siekiant verslui palankių sprendimų, išryškino problemas viešuosiuose pirkimuose. Milijonų vertės konkursai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, o viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai pasakoja apie įprastas verslų schemas.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose daug dėmesio skiriama „MG Baltic“ koncerno įmonių laimėjimams viešuosiuose pirkimuose. Ataskaitoje pažymima, kad į koncerno interesų lauką pateko ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad pats jautė spaudimą.