Viktorija Chockevičiūtė

Prieš kiekvienas šventes vis kyla diskusija, kodėl laisvadieniai nesuteikiami ir prekybos centrų darbuotojams. Kol vieni prekybos tinklai po truputį eina Vakarų keliu ir praneša nedirbsiantys, kiti nė netrumpina darbo laiko. Ši problema neliko nepastebėta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje už uždarų durų įvyko ministro ir prekybininkų pokalbis.

Prieš kiekvienus Seimo rinkimus atsiranda bent viena partija, kuri savo programoje numato didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad MMA dydis aktualus tik mažai daliai Lietuvos gyventojų. Analitikai tikisi, kad tai pagaliau leis užbaigti diskusijas dėl MMA dydžio ir ves prie rimtesnių problemų sprendimo būdų. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. spalio mėn.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Jungtinio „DNB“ ir „Nordea“ banko „Luminor“ klientams deklaruoti pajamas kol kas nėra taip lengva, kaip kitų bankų klientams. Būtent šių bankų susijungimas pakišo koją Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) suformuoti gyventojų deklaracijas. Prieš porą dienų VMI paskelbė gyventojų pajamų už 2017 metų deklaracijų startą. Tuomet pranešta, kad 1,8 mln. šalies gyventojams suformuotos preliminarios gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, o net 1,3 mln.

Lietuvoje itin ryškūs netolygumai žvelgiant į algų pasiskirstymą. Uždirbančiųjų žemas pajamas dalis itin didelė, viduriniosios klasės beveik nėra, o uždirbančiųjų daug dalis mažoka. Netolygumus parodo ir toks paradoksas: daugiausia darbuotojų uždirbančią minimalią algą yra mažmeninėje prekyboje, tačiau čia ir daugiausia darbuotojų, kurie uždirba itin daug.

Seimas ir toliau aiškinasi, kaip valdomi Lietuvos radijo ir televizijos finansai (LRT). Šį kartą iškviesta viešųjų pirkimų vadovė bei LRT darbuotojai, dirbantys su viešaisiais pirkimais. Pirmiausia Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti posėdyje apklausta Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė pabrėžė, kad pagal įstatymus programos neperkamos pagal viešųjų pirkimų sutartis. Tad per penkis metus buvo organizuota viešųjų pirkimų už 30 mln. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Daug kalbų sukėlusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija net ir praėjus pusmečiui po darbų baigties vėl kelia audras. Mat grįžtant pavasariui tirpstantis sniegas parodė, kad žiemos orai naujai išklotoms plytelėms buvo per stiprūs. 1,15 mln. eurų kainavusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija buvo baigta praeitų metų liepos mėnesį. Tą kartą daugiausia kritikos sulaukta dėl itin užsitęsusių darbų. Mat darbai buvo pradėti dar 2016‒ųjų spalio mėnesį. Panašu, kad liepą baigti darbai turės būti atnaujinti.

Demografinės problemos kankinančios Lietuvą verčia analitikus, politikus sukti galvą, kaip situaciją galima pakeisti. Atlikus gyventojų apklausą, išaiškėjo penki siūlymai, kurie greitai situaciją pakeistų. Konferencijos metu išskirta, kad gyventojų skaičius Lietuvoje nuo 1990 iki 2017 metų sumažėjo 850 tūkst. Pirmoji emigracijos banga buvo 1990‒2004 metais, kuomet emigravo 310 tūkst., antroji banga 2005‒2016 metais – 370 tūkst. gyventojų.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

Jau kurį laiką kalbama, kad Lietuva turėtų bandyti save pozicionuoti kaip finansinių technologijų (Fintech) centrą. Tačiau, kaip to pasiekti, vis dar ieškoma idėjų, o siekiami rezultatai – itin ambicingi. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje konferencijoje „Lietuvos ekonomikos konferencija“ finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo apie Fintech naudą vartotojams ir, kaip šį sektorių Lietuvoje plėsti.

Lietuva siekia dar šiais metais gauti kvietimą prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Ši organizacija įvardijama, kaip pažangiausiųjų bei turtingiausiųjų šalių klubas. Nenuostabu, kad ir prisijungimas prie organizacijos kasmet pareikalautų papildomų lėšų iš Lietuvos biudžeto. Visgi šalies analitikai teigia, kad tai nedidelė suma palyginant su gaunama nauda. EBPO biudžetas susideda iš dviejų dalių.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje Nerijus Mačiulis kalbėjo apie euforiją kriptovaliutų ir finansų rinkose. Būtent čia ir pasėtos pirmosios krizės sėklos, sako ekonomistas.

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad niekas negali ginčytis, jog krizė bei recesija anksčiau ar vėliau į Lietuvą ateis, tačiau svarbiausia atsakyti, ar esame pasiruošę atremti šiuos iššūkius.

Įvertinus praeitų metų paskutinįjį ketvirtį paaiškėjo, kaip šalyje keitėsi atlyginimai. Štai dažniausiai didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, nors minimalios mėnesio algos didinimas įtakos tuomet neturėjo. Tiesa, įvertinus kainų augimo poveikį, padaryta įžvalgą, kad maždaug pusės gyventojų pajamos sumažėjo.  „Sodra“ išskiria, kad ketvirtąjį 2017 metų ketvirtį vidutinė alga „ant popieriaus“ per metus paaugo 8,6 proc.

Lietuvių emigracija yra viena opiausių šalies bėdų, tačiau po Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitos pastebėta ir kita pusė, emigracija buvo būtina ir netgi teigiama. Tiesa, ji galėjo vykti kiek kitaip. „Žinių radijuje“ kalbėjęs Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Linas Čekanavičius pabrėžė itin įdomų, jo nuomone, punktą. Dauguma išvykusiųjų lietuvių buvo bent 12 mėnesių nedirbę. Tad lietuviai ne metė turėtų darbų.

Ieškodami geresnių darbo sąlygų ir didesnės algos neretai medikai keliasi iš vienos Lietuvos vietos į kitą. Tačiau, kas nutiks, jei viena savivaldybė papildomai ims skirti gydytojams daugiau nei kita? Turbūt atsakymas paprastas – mažiau mokančioje liks mažiau dirbančiųjų. Iniciatyvą parodė Vilniaus miesto bei rajonų savivaldybės Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad ruošiasi skatinti medikus pasilikti Vilniuje, tai yra prisidėti prie finansavimo ir iki 20 proc.

Jei praeitais metais Lietuvos laukai skendo ir derliaus visiškai nebuvo, priešinga situacija „įmonių bankrotų laukuose“ – iš viso beveik trys tūkstančiai įmonių pradėjo bankrutuoti. Didžiąją dalį bankrotų iškėlė „Sodra“ Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad 2017 m. bankrutuoti pradėjo 2886 įmonės, o tai buvo net 10 proc.

Šiuo metu įprasta, kad dėl sezoninių veiksnių padidėja daržovių kaina, tačiau pažvelgus į metinę statistiką matyti, kad itin brango du kasdieniai lietuvių produktai: juoda duona ir kiaušiniai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kiekvieną savaitę renka tam tikrų produktų kainas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus ir Marijampolės miestų „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Lidl“ prekybos tinklų parduotuvėse.

Plūsdami apsipirkti maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus, lietuvaičiai pakeliui užsuka ir į vaistines. Tiesa, pigesnių vaistų ten ne visuomet rasti pavyksta. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba naujienų portalui tv3.lt pateikė populiariausių, labiausiai perkamų receptinių ir nereceptinių vaistų dešimtukus. Juose dominuoja vaistai nuo širdies ligų, nervų, skausmo.

Pažvelgus, kaip savo pinigus leidžia lietuviai ir kaip kitų Europos šalių gyventojai, iš karto matyti pagrindinis skirtumas – didžiausia dalis lietuvių pinigų nugula į prekybininkų kišenes. Eurostatas pateikia duomenis, kaip namų ūkiai kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje paskirsto savo išlaidas. Pagal tai matyti, kad Lietuvoje namų ūkis net 20,6 proc. skiria maisto produktams. Esame pirmi. O Europo Sąjungos vidurkis viso labo 11,1 proc.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

Į Lietuvą atvykęs „Ryanair“ vyriausiasis komercinės veiklos vadovas Davidas O’Brienas teigė, kad oro linijų politika nesikeičia – vis dar siekiama išlikti pigiausia skrydžių bendrove ir pasiūlyti kuo daugiau krypčių. D. O‘Brienas patikino, kad 20 proc. keliami atlyginimai darbuotojams ir daugiau negu 20 proc. pilotams, nepakeis veiklos modelio ir neturės įtakos bilietų kaina.

Po beveik 4 mėnesių, Seimo laikinoji tyrimo komisija pateikė išvadas, kodėl Lietuvai tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai ir, kaip šią situaciją reikėtų ištaisyti. Pirmiausia prieita išvados, kad Europos Komisija dar šiais metais turėtų apibrėžti, ar tikrai vienoms šalims yra tiekiami prastesnės maisto kokybės produktai nei kitoms Europos šalims. Tačiau komisija nutarė, kad reikia imtis prevenciškai veiksmų.

Lietuva – lyderė Europoje pagal kylančias kainas. Dažniausiai komentuojant kainų didėjimą analitikai nurodo objektyvias priežastis, kas tai lėmė, tačiau dabar dalinamasi ir pamąstymais, kad verslininkai kainas padidina labiau nei turėtų. Štai SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad pasiklausius kai kurių verslininkų susidaro įspūdis, jog didėjantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos visa suma perkeliamos ir į galutinę produkto kainą. O taip būti neturėtų.

Gimstamumo mažėjimas, visuomenės senėjimas, emigracija – trys didžiosios demografinės problemos persekiojančios ne vieną Europos šalį. Skiriasi tik priemonės, kokiomis nusprendžia bandyti šias problemas pažaboti. Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“ savo patirtimis dalijosi Lietuva, Latvija, Lenkija ir Vengrija.

Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia, kokius gi atlyginimus Lietuvoje mokėjo įmonės, darbinančios daugiau nei 3 darbuotojus. Tarp įsitvirtinusių užsienio kompanijų sausio mėnesį į dešimtuką šoktelėjo ir „Maximos Grupė“, „Girteka“ bei Lietuvos olimpinis fondas.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas kiekvienais metais sukelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet ir tarp pačių politikų. Štai naujasis siūlymas įvesti lengvatinį PVM maisto produktams ir gėrimams įplieskia ir pokalbius apie bendrojo PVM tarifo mažinimą. Visgi, panašu, kad ir naujajam pasiūlymui Seime žalia šviesa uždegta nebus. Konservatorius Žygimantas Pavilionis su Laurynu Kasčiūnu pasiūlė, kad PVM tarifas maisto produktams bei gėrimams sumažėtų iki 9 proc.

Seime vis dar po kaulelį narstomi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansai. Šį kartą į Seimo Laikinosios tyrimo komisijos posėdį atvyko ir valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis šiandieniniame posėdyje nepasirodė, nes šiuo metu yra kasmetinėse atostogose. Tad pirmasis „apklausai“ pakviestas Administracinės komisijos pirmininkas Tadas Šarapovas.

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti nesiruošiama.  „Kelionių organizatorius „Itaka“ didžiausias organizatorius Vidurio ir Rytų Europos rinkoje. Nuo 2009 metų, devintąjį sezoną „Itaka“ yra Lenkijos rinkos lyderis. 2017 metais viršyta 526 mln. eurų apyvarta ir tai susiję su aptarnaujamų klientų skaičiumi.

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau eksperto teigimu, naujasis siūlymas veikiau primena viešųjų ryšių akciją, o ne rimtus ketinimus.

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, darbdaviai įmokas „Sodrai“ privalo mokėti nuo minimalios algos. tv3.lt portalui jau pasipasakojo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas prekybininkas Gintaris Stoškus, kokiomis nuotaikomis gyvenama jo regione.

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir parama jaunoms šeimos įsigyjant pirmąjį būstą nepriklausomai nuo turimų pajamų. Analitikų teigimu, šis kišimasis į rinką gali turėti poveikį visai nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Tiesa, šis siūlymas turi daugybę bet.

Šiandien iškili diena kiekvienam lietuviui – minima Vasario 16–oji žymi atkurtos Lietuvos šimtmetį. Per visą gyvavimo laikotarpį Lietuva išgyveno ir nuopuolius, ir kilimus, tačiau pripažįstama viena – šiandien esame pasiekę tikrai daug, tad džiaugtis būtina. Naujienų portalas tv3.lt kalbina Lietuvos verslų atstovus, kokie jų manymu yra didžiausi Lietuvos pasiekimai, iššūkiai ir, kaip jie Lietuvą įsivaizduoja po dar 100 metų.

Politikai ir vėl pradėjo svarstyti, kad galbūt jie turi įsikišti ir pabandyti užtikrinti žemesnes maisto produktų kainas. Dėl to jau ruošiamas naujas siūlymas. Konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Žygimantas Pavilionis siūlo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maisto produktams 2019 metais sumažėtų nuo 21 proc. iki 9 proc. Nors ne kartą yra išreikštos kitų abejonės, ar prekybininkai bei gamintojai nepasinaudotų sumažėjusiu tarifu, pastarieji tikina, kad tai yra neįmanoma.

Šiais metais įsigalioję prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimai paisomi ne visų. Policija jau yra pranešusi apie skelbimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, o regionuose pastebėtas ir „taškų“ klestėjimas. Prekybininkas: drąsiai teigiu, atsiranda nelegali prekyba Naujienų portalui tv3.lt Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas bei prekybininkas Gintaris Stoškus pasakojo, kad apribojimus alkoholinių gėrimų prekybą, tie kurie gėrė ir toliau geria.

Atostogauti išvykusi lietuvė Asta Murauskaitė dingo Mauricijaus miškuose. Šeima Lietuvoje ryšį palaikė tol, kol išsikrovė Astos mobilusis telefonas. Į naujienų portalą tv3.lt paskambino dingusiosios sesuo Dalia. Ji papasakojo, kad 31 metų Asta į Mauricijų išvykusi atostogauti viena. Ji nusprendė naudodamasi žemėlapiu pasivaikščioti Juodosios upės nacionaliniame parke, nueiti iki krioklio. Tačiau lietuvė itin miškinguose didžiuliuose plotuose pasiklydo.

Vietoje kelių šimtų eurų, sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą išaugo iki daugiau nei pusantro tūkstančio eurų. Visa tai – dėl pasikeitusios skaičiavimo tvarkos. Piktintis ėmė ūkininkaujantys ar gamybine veikla užsiimantys gyventojai Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose.

Praeitų metų pakeitimai mokesčių srityje susilaukia kritikos ne tik iš ekonomistų, bet ir iš pačių Seimo narių. Kalbama, kad programinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatos buvo pamirštos, imtasi tik kosmetinių pakeitimų. Tačiau šiais metais laukiama dviejų didžiulių pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, „valstietis“ Stasys Jakeliūnas portalui tv3.lt sako, kad siūloma reforma komitete turėtų nugulti arba šio mėnesio pabaigoje, arba kito pradžioje.

Tuntais į Lenkiją vykstantys apsipirkti lietuviai nėra naujiena. Tačiau, anot ekonomistų, situacija gali pradėti keistis, mat vieno iš trijų veiksnių, lėmusių Lenkijos kainų žavesį, nebelieka. Pastebima, kad jau kurį laiką zlotas vis brangsta. O tai reiškia, kad už tuos pačius eurus lietuviai gali įsigyti vis mažiau zlotų, kas gali priversti dar kartą pasiskaičiuoti, ar tikrai kelionė į kaimyninių šalių parduotuves atsipirks.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Bitkoinai ir kriptovaliutos – du žodžiai vis dažniau girdimi ne tik užsienio spaudoje, bet ir tarp pačių lietuvių. Į tradicinių fondų investuotojus pastarieji kreipiasi vis dažniau norėdami sužinoti, kaip prisijungti prie kilusios susidomėjimo ir lengvo uždarbio bangos.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Tai verslus verčia ne tik didinti atlyginimus, bet ir ieškoti kuo pakeisti darbuotojus. Štai čia į pagalbą ir stoja robotai. „Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu nemažai diskutuota, kad automatizacija šiais laikais būdinga ne tik pramonei, bet ir vis labiau skverbiasi į mažmeninę prekybą.

Seimo sudaryta laikinoji Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį susirinko į antrąjį posėdį. Šį kartą jame pasirodė ir LRT generalinis direktorius bei jo pavaduotojas, o taip pat LRT Tarybos pirmininkas. Posėdžio procesas veikiau priminė apklausą teismo salėje. Seimo narė valstietė Agnė Širinskienė po pusantros valandos trukusios Ž. Pečiulio apklausos pasiūlė, kad generalinius direktorius ir jo pavaduotojas būtų pakviesti kitą savaitę.

Vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje yra prekybos tinklai, tačiau toli gražu jie nėra didžiausių algų mokėtojai. Priežastis ganėtinai paprasta – nereikia specialaus išsilavinimo. Visgi prekybos tinklai tvirtina, kad galima uždirbti daugiau nei nurodoma paskelbtuose atlyginimų vidurkiuose.  Kiekvieną mėnesį „Sodra“ skelbia ne tik vidutinius įmonių atlyginimus, tačiau ir vidutinius atlyginimus pagal veiklos rūšį skirtingose Lietuvos savivaldybėse.

Socialiniais tinklais naudojasi daugybė žmonių, tad nenuostabu, kad ir verslai vis daugiau investuoja į reklamą juose. Vienas iš būdų – sumokėti daug sekėjų turinčiam asmeniui už produkto reklamą. Priešingai nei būtų galima pamanyti, tapti nuomonės formuotoju nereikia nė dešimties tūkstančių sekėjų.

Pastaruoju metu apie sukčių bandymus apgauti pranešama vis dažniau. Šį kartą vėl bandoma pasinaudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Prieš penkias dienas VMI pati platino pranešimą, kad Lietuvos gyventojai sulaukia elektroninio laiško iš [email protected], su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus.