Viktorija Chockevičiūtė

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Naujausias Lietuvos įvertinimas Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) sudarytame reitinge galėjo maloniai nustebinti. Lietuva atsidūrė aukščiau už kaimynes Latviją, Lenkiją ar net gigantę Kiniją. „Čia mums patiems gali atverti akis, kad mes kartais per daug skundžiamės“, – taip naujausią Lietuvos įvertinimą komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis visų šalių ekonomiką. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šiuo metu pasaulio ekonomika ant bangos, tuo pačiu šį teiginį lydi ir geros prognozės Lietuvai. Visgi, apklausos rodo, kad nerimauti šiais metais yra dėl ko.

Darbo skelbimus vartantys žmonės tikrai pastebėjo, kad dažniausiai konkretus atlyginimas yra nenurodomas. Vietoj to skelbiama, kad atlyginimas yra konkurencingas ar stabilus, ar iš vis nepasakoma nieko. Darbdaviai įvardijo kelias priežastis, kodėl taip elgiamasi.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokias pareigas užimi darbovietėje, bet ir neretai nuo paties miesto, kuriame dirbama. Tai parodo ir surinkti duomenys: daugiausiai ir mažiausiai uždirbančios profesijos kinta priklausomai nuo apskrities. Bendra tendencija: pusė gyventojų neuždirba vidutinės algos Portalas manoalga.lt paskaičiavo, kokia dalis atitinkamos apskrities gyventojų uždirba tai apskričiai būdingą vidutinę mėnesio algą. Šį kartą rezultatai gana panašūs.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti bankų padaliniuose. Savo klientams bankai šią savaitę siuntinėja laiškus, pranešdami, kad „Luminor“ ir „Swedbank“ pokyčiai įsigalios jau nuo vasario 1 dienos, o „SEB“ pokyčiai nuo 2018 m. kovo 13 dienos.

Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to netuštės piniginė? Pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, su kiekviena įmone yra atskiras susitarimas. „Kai kurios įmonės paminėjo konkrečius proc., kiek bus ko mažinama. Kai kur nereikia niekuo keisti, kai kur gal bus tie produktai kitkuo keičiami“, – sako jis.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) apskaičiavo, ne tik kiek per metus valandų išdirbo lietuviai, bet kokia dalis šalies gyventojų dirbo daugiau nei 60 valandų. Būtent pagal šį rodiklį lietuviai atsiduria šalių sąrašo gale. Anot EBPO skelbiamos statistikos, Lietuvoje tik 0,4 proc. gyventojų per savaitę dirba 60 arba daugiau valandų savo darbovietėje. Lietuvą lenkia net Latvija ir Estija su atitinkamai 1,4 ir 1,5 proc. rezultatu.

Paskutinį praeitų metų mėnesį imigrantų skaičius pirmą kartą Lietuvos istorijoje viršijo emigravusiųjų skaičių. Dėl to šalies gyventojų statistika pasipildė 236 gyventojais. Visgi regionams tokios žinios nuotaikos gali visai nepakelti. Dėl emigracijos ypač „kraujuoja“ mažesnės Lietuvos savivaldybės, kuriose jau dabar trūksta darbingo amžiaus gyventojų. Iš mažųjų miestelių tautiečiai išvyksta ne tik į užsienį, bet ir į didesnius miestus.

Lietuvos pramonininkai skaičiuoja, kad jau šiandien galėtų įdarbinti daugiau nei 4 tūkstančius darbuotojų. Tačiau norinčiųjų dirbti nėra. Tai lemia kelios įsisenėjusios problemos. Didžiausias trūkumas – transporto įmonėse Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad buvo padaryta 100 didžiausių konfederacijos įmonių apklausa. Bendrai šiose įmonėse dirba apie 26 tūkst.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Valstiečių valdančiajai koalicijai nuo naujųjų metų pakėlus legalaus alkoholio įsigijimo amžiaus kartelę iki 20 metų, su iššūkiais susidūrė ne tik barai, bet ir prekybos tinklai. Nuo šiol jiems reikia daug didesnį dėmesį skirti savitarnos kasoms. Į naujienų portalą tv3.lt parašė skaitytojas Marius, pastebėjęs, kad apsiperkant prekybos tinklų parduotuvių savitarnos kasose, kartais galima išvengti amžiaus patikrinimo.

Nors šiais metais numatoma, kad labiausiai Lietuvoje brangs paslaugos, o ne maisto produktai, pastarųjų kainų šuolių taip pat neišvengsime. Koją bus pakišęs prastas ūkininkų derlius. Derybos tarp prekybos tinklų ir gamintojų bei tiekėjų vyksta nuolatos, tad ir kainų svyravimai yra neišvengiami. Visgi pastebima, kad kainai mažėti vargu ar be įmanoma.

Nuo rugpjūčio pradėję kristi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) reitingai po truputį stabilizuojasi, tačiau analitikai įžvelgia, kad ši partija, žmonių pasirinkta kaip „alternatyva“, buvusio populiarumo neatgaus. Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc.

Tyrimas dėl prastesnės kokybės maisto produktų tyrimo eina į pabaigą. Šiandieną Seime apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad nereikėtų skirstyti Rytų ir Vakarų Europos į atskiras dalis, mat problemų dėl dvejopos kokybės rado visos šalys. Tiesa, kaimynai latviai problemos čia nemato.

Nuo sausio pasikeitus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiui, tikėtasi, kad didesnės pajamos pasieks visus tėvus. Vis dėlto daugiau tikėtis gali tik žemiausias pajamas uždirbantieji. Dar prieš 2018 metus „Sodra“ pranešė, kad keičiasi minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos. „Nuo 2018 m. minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 6 bazinės socialinės išmokos.

2017 metais Lietuva karaliavo tarp Europos šalių, kur fiksuotas didžiausias kainų augimas. Atrodo, kad šiais metais šį titulą turėtume prarasti, tačiau tai dar nereiškia, kad kainos mažės. Ekonomistai skaičiuoja, kad 2018 metais Lietuvoje infliacija sieks apie 3 proc. Pagrindinių veiksnių, skatinusių smarkiau augti šiemet kainas – nebeliks. Tačiau išliks kitas aspektas, kuris ir toliau kels paslaugų kainas į viršų.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė, kad po ilgo laiko Lietuvoje vėl plečiasi šešėlis. Maža to, lietuviai vis dažniau pradeda pirkti alkoholinius gėrimus Latvijoje ar Lenkijoje. Vis dėlto Finansų ministerija atkerta, kad jų duomenys rodo priešingą situaciją. Remiantis „Nielsen“ atliktu „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė, kad per metus šešėlis cigarečių rinkoje didėjo apie 2 procentinius punktus iki 20 proc.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra tarsi peilis darbdaviams Lietuvoje. Tad nori ar nenori darbuotojų tenka dairytis į trečiąsias šalis. Jog tai vyksta matosi ir iš statistikos, tačiau kalbama, kad tikrasis skaičius, kiek šiuo metu imigrantų Lietuvoje – neaiškus. Migracijos departamento duomenimis iki šių metų lapkričio 13 d. buvo išduotos 21 822 daugkartinės nacionalinės vizos darbo pagrindu. Absoliuti dauguma – Ukrainos piliečiams.

Po truputį alkoholinių gėrimų gamintojai bei prekybininkai keičia savo puslapių išvaizdą socialiniame tinkle „Facebook“. Reklama bus draudžiama ne tik jų puslapiuose, bet ir stebima ar daug sekėjų turintys žmonės tendencingai nereklamuoja kažkokio alkoholinio gėrimo. Visgi pastebima, kad yra išimčių bei spragų, kuriomis įmonės gali sumanyti pasinaudoti.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių. VMI naujienų portalą tv3.lt yra informavę, kad komandiruočių į užsienį dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu dviem atvejais.

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau. Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst.

Šiais metais pagrindiniai trys atributai lydėję Lietuvos ekonomikas apžvalgas tai spartus ekonomikos augimas, darbo užmokesčio didėjimas bei kainų augimas. Lietuvos bankas ramina dėl kainų, tačiau mato didelį problemą darbo rinkoje. Ekonomiką skatino privačios investicijos ir eksportas Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus konferencijos metu pasakojo, kad Lietuvos ekonomikos plėtra buvo veržlesnė. Jei 2015-2016 m. ekonomika augo apie 2 proc.

Šiandien patvirtina, kad nuo naujų metų įsigalioja nauja senatvės pensijos skaičiavimo tvarka. Žmonės kaups taškus, o būtinasis darbo stažas po truputį ilgės. Nuo kitų metų pensijų sistema bus indeksuojama, tai reiškia, kad pensijos dydis priklausys nuo šalies ekonominių rodiklių – pensija gali didėti, tačiau nemažėti.

Lietuvoje apsilankęs „Wizz Air“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Gabor’as Vasarhelyi’is naujienų portalui tv3.lt atskleidė ne tik, kas leidžia siūlyti mažas kainas ir išsilaikyti versle, bet ir, ar tai turi įtakos saugumui skrydžių metu bei ar į lėktuvą bus galima nemokamai neštis daugiau nei vieną bagažo vienetą. Didžiausia žemų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ skelbia, kad pervežė 5 milijonus keleivių Vilniaus maršrutais.

Seimui priėmus kitų metų biudžetą, jau kalbama, kokias reformas būtų galima pradėti vykdyti kitais metais. Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad šių metų tikslai įvykdyti, o kitais metais bus dar labiau mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.  „Paskatos produktyvioms investicijoms, verslumo skatinimas, teisingesnis apmokestinimas. Dabartinėje mokesčių sistemoje chaoso elementų buvo nemažai ir tai buvo nemažas iššūkis išgliaudyti tai.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Itin ambicingomis vadintos derybos tarp Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos baigtos. Ši sutartis ne tik dar plačiau atvers Japonijos rinką Lietuvos gamintojams, bet ir leis į Europą pigiau įvežti japoniškų markių automobilius. Kaip rašo nytimes.com, susitarimo esmė – padidinti Japonijos automobilių Europoje ir Europos maisto produktų į Japoniją srautus.

48 vartotojus ginančios organizacijos, tačiau nė viena neapgynė nuo prastesnės kokybės maisto produktų. Kodėl? Toks klausimas skambėjo šiandien Seime, laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje. Į posėdį buvo pakviestos 6 vartotojų teises ginančios organizacijos, tačiau atsakymai apie maisto produktus truko vos kelias minutes. Greitai visos kalbos pasisuko apie gaunamą šių organizacijų finansavimą.

Anksčiau skelbta, kad „Maxima“ prekybos tinklo „Prismos“ vietose įsikurs iki didžiųjų metų švenčių. Tačiau jau šiandien galima mieste matyti iškabas, kuriose nurodyta tiksli atidarymo data. Tuo tarpu Kaune duris visą parą veiksianti „Maxima“ atveria rytoj. Iškaboje skelbiama, kad „Maxima“ prekybos centre „Ozas“, Vilniuje, atsidarys gruodžio 20 dieną.

Kainų didėjimas šiemet Lietuvoje itin didelis, lenkiantis ir kaimynines Baltijos šalis. Tačiau per metus labiausiai brango viena paslauga bei 3 produktų grupės. Iš Lietuvos statistikos departamento duomenų matyti, kad šių melų lapkričio kainas palyginus su praeitų metų, labiausiai brango restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugos – 10 proc., o iš produktų – pienas ir jo produktai, sūris ir kiaušiniai – 11,4 proc., aliejus ir riebalai – 23,3 proc., alus – 25,1 proc.

Beveik 4000 eurų per mėnesį. Tiek vidutiniškai uždirba geriausiai apmokama specialybė. Į geriausiai uždirbančiųjų sąrašą patenka profesijos, kurių atstovai gauna daugiau nei 1230 eurų. „Sodra“ kiekvieną mėnesį skelbia 30 profesijų, kurių atstovai uždirba didžiausias algas. Tačiau profesijos šiame sąraše retai kada keičiasi, veikiau keičiasi jų pozicijos.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.

Prieš mažiau nei dvejus metus Lietuvoje startavusi taromatų sistema jau pasiekė 2020 metams iškeltus tikslus. Naujus metus ruošiamasi pasitikti su naujais tarifais gėrimų gamintojams bei importuotojams. VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) generalinis direktorius Gintaras Varnas pasakoja, kad pirmais metais buvo norima surinkti 50 proc., o 90 proc. pakuočių surinkti 2020 m., tačiau jau šiemet surinkta 92 proc. pakuočių.

Ilgą laiką stabiliai vertinta nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje pradeda neraminti. Kaip praneša Lietuvos bankas, nors naujausi nekilnojamojo turto (NT) kainų lūkesčiai pastaruoju metu yra atsargesni, rinka kaista tiek nuo antrinio būsto sandorio, tiek pradėta baimintis dėl nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimų. „Dar šių metų pirmojoje pusėje didžiule energija tryškusioje NT rinkoje pastaruoju metu daugėja atvėsimo užuominų, o naujausi rinkos dalyvių lūkesčiai pastebimai yra atsargesni.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Apklausos ir prekybininkų pastebėjimai rodo viena – gyventojų apsipirkinėjimo įpročiai keičiasi. Tačiau be abejonės lietuviai išlieka „akcijų medžiotojai“. Tam įtakos gali turėti ir padidėjusios kainos. „Prekės iš tikrųjų brango – nenuostabu, kad daugiau nei penktadaliu brango alkoholis. Prie šio alkoholio brangimo prisikabino sviestas ir margarinas. Daugiau nei 8 proc. kaina augo grietinės, prezervatyvų, šunų maisto. Tai lemia vartojimą.

Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi iššūkiai ir, kokie Lietuvos šansai toliau augti ekonomiškai. Tarp 100 įtakingiausių pasaulio ekonomistų esantis R. J. Shilleris šią savaitę lankėsi Vilniuje, finansinėms technologijoms skirtoje konferencijoje.

Šiandien 10 val. ryto atidaryta pirmoji „Pepco“ parduotuvė Lietuvoje, Marijampolėje. Lenkijoje lietuvius jau viliojęs prekybos tinklas susilaukė sėkmės ir Lietuvoje. Prie kasų driekiasi eilės, o žmonės perka tikrai ne po vieną prekę. Aleksandras Čikaidze, „Pepco“ Baltijos regiono operacinės veiklos vadovas tv3.lt pasakoja, kad tik atidarius parduotuvę žmonės rinkosi vangiai, tačiau po valandos srautas kur kas suintensyvėjo ir buvo pranokti visi lūkesčiai.

Lietuvos gamintojai teigia susiduriantys su daugybe iššūkių, vienas pagrindinių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis bei kiti iššūkiai ir lemia, kad reikia keistis ir prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų norų, nors tai ir lemtų didesnes kainas. Emigracija, senėjanti visuomenė yra tos demografinės problemos, kurios daro įtaką ir gamintojams, ir prekybininkams. O be to, gamintojai pastebi, kad lietuviai vis labiau dairosi kokybiškų produktų.

Nors tikinama, kad kitais metais bus stengiamasi išlaikyti bent jau stabilias kainas, priežasčių, kodėl jos turėtų mažėti, kol kas nematyti. Mat kol atlyginimai auga, kainos taipogi augs.  Lietuvos gamintojų ir tiekėjų asociacijos konferencijoje susėdo „Maximos“ generalinė direktorė, „Vilniaus duonos“ komercijos direktorius ir analitikas. O susėdę garsiai pasvarstė dėl ko kainos auga ir ko tikėtis toliau.