Viktorija Chockevičiūtė

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Pajamų trūkumas Lietuvoje persekioja ne tik medikus, bet ir mokytojus. Būtent tai, kartais nurodoma kaip priežastis, kodėl ši profesija nevertinama ir, kodėl jaunimas nenori tapti mokytojais. Tačiau profesorius iš Suomijos Juveskiulės universiteto dalinasi savo šalies patirtimi ir tikina, kad ne atlyginimai yra pagrindinis veiksnys. Suomija – pavyzdinė šalis švietimo sektoriuje.

 Statistika ir toliau rodo, kad vidutiniškai gyventojų pajamos Lietuvoje auga labiau nei kainos. Tačiau faktas, kad jos ne visiems auga vienodu tempu. „Sodra“ informuoja, kiek ir kam augo pajamos pastaruoju metu. „Sodros“ analitikai skaičiuoja, kad didesnį negu 10 proc. pajamų augimą turėjo pajusti maždaug keturi iš dešimties šalies dirbančiųjų. Statistika rodo samdomą darbą dirbančiųjų, kad ir keliose darbovietėse, vidutines pajamas neatskaičius mokesčių.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Artėjant Kalėdų metui pradedama galvoti apie dovanas artimiausiems. Tai ir pats prekybos įkarštis žaislų prekeiviams. Skaitytoja ieškodama žaislų pastebėjo, kad šių prekių kainos Lietuvoje itin didelės, net dvigubai palyginti su kitomis šalimis. Skaitytoja Džiuginta savo įrašu nusprendė pasidalinti ir su tv3.lt skaitytojais. Pasak jos, žaislų kainos 2–3 kartus didesnės Lietuvoje nei kitose šalyse, kur atlyginimų vidurkiai taipogi kelis kartus didesni.

Ką lietuviai tik svarstė, rumunai skelbia, kad ruošiasi įgyvendinti. Rengiama reforma nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį Rumunijoje pakeltų nuo 1450 iki 1900 lėjų (311,68 – 408,41 Eur). O tai reiškia, kad skelbiant Europos Sąjungos minimalių algų statistiką, Lietuva bus antra nuo galo. Žemiau liks tik Bulgarija. Rumunijos darbo ministrė Lia Olguta Vasilescu paskelbė, kad vyriausybė planuoja perkelti darbdavių socialines įmokas darbuotojams, rašo Business Review.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Kilus ažiotažui dėl vaistinėse parduodamų vaistų, daugiau randama klausimų nei atsakymų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paaiškino, kodėl atrodo, kad tam tikri vaistai tapo receptiniais ir kada receptinį vaistą bus galima įsigyti be recepto. „Kiekvienas vaistas turi riziką. Kuo daugiau veiklus, tuo labiau pavojingas. Receptinis nereceptinis padeda atskirti tą riziką ir išlaikyti balansą. Dėl to tie apribojimai yra ne noras kažką uždrausti ar neleisti.

Seime sudaryta laikinoji tyrimo komisija toliau narplioja, kas kaltas, kad anksčiau nesiimta tirti Lietuvoje parduodamų maisto produktų kokybė. Apklausiant buvusius ministrus bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorių paaiškėjo, kad įtarimų buvo kilę dar 2011 metais, tačiau, kam reikėjo tai tirti – nežinia.

Parduotuvių lentynose jau nugulė įvairiaspalviai kalėdiniai eglučių žaisliukai, girliandos, prie įėjimų pasitinka dirbtinių eglučių būrys. Visgi šventinę nuotaiką neretai gali aptemdyti išlaidos. Tad, paskaičiuokime, kiek gi šiemet išleisite, jei sumanysite įsigyti dirbtinę kalėdinę eglutę bei dekoracijas. Domintis dirbtinių eglučių kainomis taipogi pastebėta, kad dabar jų kaina skiriasi nei prieš 3 ar 5 metus. Ekonomistas teigia, kad tam įtakos turėjo ne vien infliacija.

Telefono numeris ir kelios sekundės laiko. Tiek tereikės norint pervesti pinigus kitam žmogui. Nepaisant to, ar tai bus darbo diena, ar šventinė diena, pinigai žmogų pasieks per kelias sekundes. Tai bus galima įvykdyti telefono numerį susiejus su banko sąskaita. Didieji Lietuvos bankai įsipareigojo, iki kada ši paslauga pasieks vartotojus.

Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba pasinaudoti „Revolut“, o Lietuvos bankų asociacija primena, kad sustos viena vienintelė paslauga, tad rūpesčių kilti neturėtų. Gruodžio 22 dienos vakarą sustos piniginės perlaidos tarp skirtingų bankų ir kredito unijų.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Technologijoms braunantis į vis daugiau sričių, darbdaviams tenka pergalvoti, kiek gi turėtų trukti darbo diena. Štai vokiečiai svarsto, kad 8 valandų darbo dienos nebereikia. Tačiau, ką reikštų Lietuvoje trumpesnis darbo laikas? Portalas dw.com rašė, kad vokiečiai darbdaviai nebenori 8 valandų darbo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo laikas trumpėtų. Jie siūlo palikti 48 darbo valandas per savaitę, o kiek per dieną tektų išdirbti darbuotojui būtų nustatoma bendru susitarimu.

Metai po naujojo Seimo pradžios, tačiau rimtų ekonominių sprendimų nesulaukta. Tokią tiesą rėžia ekonomistai. Ir nors dažniausiai pirmi bei antri Seimo metai būna esminiai reformų vykdymui, kyla abejonių, kad pastarųjų iš vis nesulauksime. Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Seimo darbą dauguma tautiečių vertina neigiamai. Tačiau, pasak politologų, tai gali būti susiję visai ne su priimtais politiniais sprendimais, o su lydėjusiais skandalais ir neišpildytais pažadais. BNS užsakymu RAIT alikta apklausa atskleidė, jog 45 proc. apklaustųjų Seimo darbą vertina blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė. Tik metai, o skandalų kaip iš gausybės rago Per metus laiko prakalbta apie 5 Seimo narių apkaltas.

Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Energetikos komisijos vadovo „valstiečio“ Virgilijaus Poderio pasiūlymui neapmokestinti automobilių naudojamų gamtinių dujų akcizu. Komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos viceministras Vidmantas Macevičius teigė, kad šiuo metu gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifas. O tai –2,5 karto daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su Vyriausybe. Naujienų portalas tv3.lt pateikia šiuo metu mokamus vidutinius atlyginimus gydytojams ir slaugytojoms bei analitikų įžvalgas, ar įmanoma įvykdyti peticijoje iškeltus reikalavimus.

Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų tik įstatymas. Prekybos tinklas „Norfa“ šiais metais dar prieš Velykas paskelbė, jog nedirbs iš viso šv. Velykų sekmadienį. Tuo metu „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis kvietė prie šios iniciatyvos prisijungti ir kitus prekybininkus.

Besivystant „Rimi“ ir „Iki“ susijungimui, aiškėja prekybos užkulisiai Lietuvoje. Konkurencijos tarybos paviešintuose dokumentuose atskleidžiamos dalys apie taikomas kainodaras bei galimas rizikas. Viešuose dokumentuose galima rasti informacijos, kaip skirtingi prekybos tinklai nustato kainas bei, ar jų nuomone į rinką galėtų įžengti naujas žaidėjas.

Neretai palyginant lietuvišką pensiją su kitų šalių pabrėžiamas vienas iš skirtumų – darbdavių indėlis. Patys darbdavių atstovai teigia, kad noro prisidėti prie darbuotojų pensijos nestinga, tačiau palankių sąlygų maža. Bankų analitikai ne kartą konferencijų metu teigė, kad Lietuvoje vis dar trūksta darbdavių įsitraukimo kaupiant didesnę pensiją darbuotojui. Tiesa, jie taipogi mano, kad valdžia galėtų prisidėti prie darbdavių motyvavimo. Pagal SEB atliktą apklausą, 88 proc.

Vyriausybė kitų metų biudžete numatė rekordiškai daug skirti skurdo mažinimui, tačiau ekonomistas prognozuoja, kad tokie sprendimai situacijos neišspręs. Priešingai – augs ir kainos, ir emigracija. Kitais metais Vyriausybė numatė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 310 iki 380 eurų, minimalią mėnesio algą (MMA) iki 400 eurų, pensijas 30–imčia eurų, kiekvienam vaikui skirti 30 eurų mėnesinę išmoką. Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai iš viso numatoma 618 mln. eurų.

Iki šiol Lietuvai besidžiaugusiai Europos Sąjungos (ES) atsuktu lėšų kraneliu artėja neramūs laikai. Kaip bus skirstomis lėšos po 2020 metų ir, ar tam pasiruošusi Lietuva. Lietuvoje apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingu už ES biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Guntheris Oettingeris negailėjo pagyrų Lietuvai, tačiau dėl tolimesnių lėšų skyrimo didžiuliais pažadais nesižarstė.

Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas įskaičiuota“. Laikraštis „Sözcü“ praneša, kad Turkijos prekybininkų ir amatininkų konfederacijos (TESK) vadovas Bendevi Palandoken pateikė siūlymą panaikinti Turkijos viešbučiuose siūlomą „viskas įskaičiuota“ programą.

Šiais metais paskelbta apie daugybės užsienio investuotojų ketinimą statyti gamyklas bei kurti darbo vietas Lietuvoje. Tai, be abejonės, yra gera žinia. Tačiau jau dabar darbdaviai Lietuvoje skundžiasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, tad atėję darbdaviai iš užsienio įtampą tik padidins. Lietuviai sako, kad užsienietiškų atlyginimų tikėtis nereikėtų.

Spartus kainų augimas pastebimas visoje trijose Baltijos šalyse. Tačiau ar derėtų jį stabdyti ir ar tai gali padaryti prekybos tinklai? Štai lietuviško mažmeninės prekybos tinklo „Maximos“ Estijoje generalinis direktorius Vygintas Šapokas savo „LinkedIn“ paskyroje pranešė, kad „Maxima Eesti“ investuoja 4 mln. eurų į kainų mažinimą. „Tai mūsų indėlis bendrose pastangose suvaldyti maisto produktų infliaciją Estijoje“, – rašė jis.

Itin spartus kainų augimas šiais metais neliko nepastebėtas. Maitinimo įstaigų apyvartos mažėjo ne tik vasaros laikotarpiu, bet ir rugsėjį. Ekonomistas teigia, kad verslininkams turėtų būti akivaizdu – visų sąnaudų į kainą perkelti negalima. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiais metais didžiausią įtaką bendram kainų augimui darė didesni akcizai alkoholiui, augusios žaliavų kainos bei darbo užmokesčio augimas. Iš maisto produktų labiausiai augo pieno produktų bei alaus kainos.

Šių metų pradžioje imta viešinti vidutinį atlyginimą mokamą daugiau nei 3 darbuotojus turinčiose įmonėse. Dabar ruošiamasi žengti žingsnį toliau, tačiau darbdaviai abejoja tokio sprendimo tikslu. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį.

Lietuvos ekonomika skatinama pramonės ir statybos auga. Tačiau su kiekviena diena vis didesnė įtampa auga darbo rinkoje. Lietuvos banko prognozės atskleidžia, kad situacija – itin rimta. Lietuvoje vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių įsitraukia į darbo rinką, o palyginti su kitomis šalimis tik jaunimo aktyvumas Lietuvos darbo rinkoje yra mažesnis. Dėl to mažėjantis žmonių skaičius dėl emigracijos ir mirtingumo tampa itin didele problema.

Viešinama statistika skelbia, kad Lietuvoje itin pigu pragyventi, tačiau paklausus to čia gyvenančiųjų, gali išgirsti visai priešingą nuomonę.  „Bloomberg“ teigia, kad pats pigiausias pragyvenimas iš 19 euro zonos šalių – Lietuvoje. Jie pastebi, kad Liuksemburge kainų lygis daugiau nei du kartus didesnis nei Lietuvoje. Kaip viduriuką pasiėmę Vokietiją, jie rašo, kad Liuksemburge prekės ir paslaugos yra 33 proc. brangesnė, o Lietuvoje – 43 proc. pigesnės nei Vokietijoje.

Seime jau prasidėjo svarstymai dėl kitų metų šalies biudžeto nuostatų. Iš jų matyti, kad atlyginimai iš esmės didės trijų sričių darbuotojams, tačiau pokyčiai neaplenks ir savarankiška veikla užsiimančiųjų bei uždirbančiųjų iki 1160 eurų. Naujienų portalas tv3.lt pateikia pakeitimus, kurie labiausiai paveiks gyventojų pajamas. Didžiuliai pokyčiai – savarankiškai besiverčiantiems Biudžeto projekte valdžia numatė panaikinti individualios veiklos skirstymą į 5 ir 15 proc.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Žemės ūkio ministerijai paviešinus tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvoje toje pačioj pakuotėje pardavinėti prastesnės kokybės maisto produktai, Seime sudaryta komisija aiškinasi, kodėlgi niekas anksčiau apie tai neprabilo. Seimo laikinoji tyrimo komisija šiandien kalbėjosi su Teisingumo ministerijos bei jai pavaldžios Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovais.

Viena Lietuvos ydų – šešėlinė ekonomika. Premjeras Saulius Skvernelis nurodo, kad šią problemą reikia spręsti dviem kryptimis. Pasak jo, pirmiausia reikia dėti pastangas į tai, kad kiekvienas šalies gyventojas suprastų, ką prarandame dėl šešėlio. „Šiandien labai dažnai pateisinama, kad valdžia mane įstumia į šešėlį. Čia panašus paaiškinimas, kada vagis vagia ir bandoma pasiteisinti, kad gyvenimas mane nuskriaudė, dėl to galiu ateiti ir pasiimti.

Ekonomistai ne kartą kalbėjo, jog algas valstybės tarnautojams kelti reikėtų, tačiau tai derėtų daryti nedidinant bendrųjų išlaidų. Tai yra, mažinant darbuotojų skaičių ir daugiau skiriant likusiems. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, miesto bei rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių bei mokamus vidutinius atlyginimus. Žvelgiant pagal atlyginimus matyti, kad didžiausi vidurkiai rugpjūčio mėnesį fiksuoti Kauno miesto sav. – 1275,61 Eur, Neringos sav.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Niekas nesiginčija, kad mokytojų bei dėstytojų atlyginimai Lietuvoje yra per maži. Tačiau dažnai nuomonės susikerta, ar skelbiamas statistinis vidurkis tikrai atspindi situaciją šalyje. Pažvelgus į atskiras savivaldybes matyti, kad atlyginimai gali skirtis net keliais šimtais eurų. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis bendrame viduriniame ugdyme II šių metų ketvirtį siekė 703,2 Eur neatskaičius mokesčių.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.

Ketvirtoji pramonės revoliucija neabejotinai palies visas gyvenimo sritis, visas šalis, skelbia politikai, ekonomistai, verslininkai. Pasak pasaulyje žinomų ekonomistų, Lietuva turi neblogą startinę poziciją ir gali daug pasiekti, tačiau vieno mums trūksta.  Lietuvos pramonininkų konfederacija surengė Metų ekonomikos forumą, kurio metu diskutuota apie 4-ąją pramonės revoliuciją bei jos įtaką pasauliui.

Ori senatvė – viltis, bet, deja, ne realybė. Beveik kas antras senjoras nurodo, kad išgyventi šiais laikais padeda vaikai. Tuo tarpu ateities pensininkai tikisi daug didesnių pensijų, tačiau nesiimant veiksmų patiems, to gali ir nepasiekti. „Swedbank“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad dirbantieji šalies gyventojai ateityje tikisi uždirbti bent 700 eurų. Ši suma beveik 2,5 karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 Eur.

Vyriausybei baigus pasitarimą oficialiai pristatytas kitų metų biudžetas. Jame daugiausia dėmesio skiriama skurdo mažinimui. O be to, numatyta kovoti su žalingu įpročiu - rūkymu.  Pabrėžiama, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės istoriją planuojamas perteklinis biudžetas. Nurodoma, kad pagrindinis dėmesys bus skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių ir finansinio savarankiškumo augimui.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Kainų augimas Lietuvoje lenkia kitas Europos šalis, o ypač visus stebina pieno produktų kainų augimas. Patys gamintojai pastebi, kad tai turėjo įtakos vartojimui, tačiau pienininkai jau užsimena apie mažėsiančias kainas, o ekonomistas dalinasi įžvalgomis, kas kitais metais infliacijos rodiklius kels į viršų. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2017 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., iš maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų daugiausia padidėjo kai kurių daržovių kainos.

Diskutuojant apie vieną opiausių Lietuvos problemų – pajamų nelygybę, Lietuvos banko tyrėjas pristatė duomenis, kaip skiriasi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir nuo ko tie skirtumai priklauso. Tuo tarpu ekonomistas tikina, kad didžioji nelygybė ateina ne iš atlyginimų skirtumo. Lietuvos banko tyrėjas Mihnea Constantinescu nagrinėjo atlyginimų tendencijas Lietuvos verslo sektoriuje.

Seimo nariams svarstant didinti algas valstybės tarnautojams, o tuo pačiu ir sau, viešojoje erdvėje imama svarstyti, ar dabartiniai atlyginimai yra adekvatūs. Grafikas, kuriuo dalinamasi socialinėje erdvėje, parodo kur atsiduria Lietuva pagal parlamentarų ir gyventojų pajamų skirtumą. Dar prieš metus thejournal.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Viešojoje erdvėje ne kartą yra pasirodžiusios nuotraukos, kuomet prekybininkai skelbiasi taikydami didžiules nuolaidas, tačiau nulupę kainų lipdukus pirkėjai pastebi, kad anksčiau ji buvo dar mažesnė. Seimo narys Kęstutis Masiulis sako, kad prekybininkai manipuliuoja akcijomis, nes lietuviai linkę pirkti tas prekes, kurios pažymėtos su nuolaida.