Viktorija Chockevičiūtė

Ne vienas ekonomistas yra pabrėžęs, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir reikėtų jį mažinti. Diskutuota ir apie progresinių mokesčių įvedimą, kurie galėtų naštą nuimti nuo mažiausiai uždirbančiųjų. Tačiau finansų ministras naudos tokiame siūlyme neįžvelgia. SEB banko makroekonomikos apžvalgos metu vykdo diskusija tarp ūkio ministro Mindaugo Sinkevičiaus, finansų ministro Viliaus Šapokos ir SEB vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos.

SEB banko makroekonomikos apžvalgoje vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didinamos, naftos kainos nors ir kyla, bet kol kas lietuvių smarkiai nepaveikia, o krizė gali ateiti iš centrinių bankų. Kalbėdamas apie Baltijos šalis ekonomistas sako, kad Estijos ekonomika nors ir augo daugiau, tai dar nėra stiprus išsiveržimas, tad situacija visose trijose šalyse ganėtinai panaši.

Įmonė ta pati, tačiau kitas miestas – to pakanka, kad ir atlyginimų vidurkis skirtųsi perpus. Tai galima pasakyti apie daugybę darbuotojų darbinančius prekybos tinklus. Remiantis naujausia pateikiama statistika, galima apžiūrėti vidutinį mokamą atlyginimą įmonėse, kuriose daugiau nei 3 darbuotojai. Atlyginimai nurodomi neatskaičius mokesčių. Naujienų portalas tv3.lt pateikia penkių prekybos tinklų liepos mėn. atlyginimų statistiką.

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos bankininkystės rinkoje, turinčiu 16 proc. indėlių ir 23 proc. paskolų rinkos dalį. Bendras „Luminor“ paskolų portfelis, įskaitant paskolas privatiems ir verslo klientams, sieks apie 12 mlrd. eurų, indėliai sudarys 9 mlrd. eurų. „Luminor“ banko 1 lygio kapitalo rodiklis sieks 17% arba 1.6 mlrd. eurų.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Kaip ir maisto produktų, taip ir vaistų kai kurie lietuviai patraukia į Lenkija, mat kainos ten – mažesnės. Tačiau kas lemia kainą: vaistinių tinklų konkurencija ar valstybės įstatymai? I. Drėgvienė: žaidimas su antkainiais vyksta Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad Lenkijoje mažesnes kainas lemia dvi dedamosios: didesnis gyventojų skaičius ir rinka bei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Jei produkto kaina padidėja vienu ar pora centų, lyg ir pasipiktinimo tai dar nekeltų, tačiau jei tuo pačiu sumažėja ir kiekis? Tai ekonomistai įvardija „paslėpta infliacija“. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas tas pats varškės sūrelis, tačiau vienoje nuotraukoje jo svori 50 g ir kaina 0,44 Eur, o kitoje – svoris 40 g, o kaina 0,45 Eur.

Išmoką už vaiką pasiimi Lietuvoje, bet gyveni ir mokesčius moki užsienyje. Tokia praktika Lietuvoje – visiškai legali. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita, kuri teigė internete pastebėjusi plintantį būdą pasipelnyti. Pasak jos, tai tikrų tikriausia afera, kurią būtina viešinti. „Internete pastebiu vis daugiau mamų, kurios giriasi, kad gyvena ir dirba užsienyje, nemoka Lietuvoje nei cento mokesčių ir gauna vienkartines pašalpas gimus vaikui.

Siekiant mažinti skurdą ir nelygybę Lietuvoje siūloma įvesti minimalių poreikių krepšelį, nuo kurio būtų skaičiuojamos socialinės išmokos. Tačiau idėja susilaukė kritikos: vieni kritikavo, kad nustatytas dydis visiškai neatitinka minimalių poreikių – per mažas, kiti, kad į krepšelį įtraukti tokie produktai, kokių skurdžiai gyvenantys net neperka, tad dydis net per didelis, o tai gali reikšti didesnę mokesčių naštą likusiems gyventojams.

Atlyginimai 5–6 kartus mažesni, o SPA kainos skiriasi vos keliais šimtais eurų. Tokį kainų palyginimą pateikė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, viešbučių ir restoranų asociacija įžvelgė klaidą ir tikina, kad realybė visai kitokia. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialinėje erdvėje „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje yra užfiksavęs spalio 13–15 d. savaitgalio kainas Norvegijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos ir Lietuvos SPA viešbučiuose.

Šiais metais įmonių mokami atlyginimai buvo ištraukti iš po paslapties skraistės. Iš skelbiamos statistikos matyti ne tik, kas moka daugiausia, bet ir kiek moka daugiausia darbuotojų įdarbinusios įmonės. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ paviešina visų įmonių turinčių daugiau nei 3 darbuotojus mokamus vidutinius atlyginimus.

Neįtikėtina, bet situacija tokia: gaudami tą pačią bruto algą Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Lietuvoje, laukdami kol darbo užmokestis atkeliaus iki jūsų piniginės, galiausiai mažiausiai gausite Lietuvoje. Tokius skaičiavimus pateikia „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kokia yra sėkmingos įmonės paslaptis? Turbūt geri darbuotojai – itin svarbus komponentas, tačiau ar mokant didžiausius atlyginimus sektoriuje galima užtikrinti, kad būsi lyderiaujančia bendrove? Idėją, jog darbuotojų atlyginimų dydis yra tiesiogiai susijęs su verslo sėkme socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė „Tele2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas.

Trišalė taryba jau svarsto Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio spiralę, kuri nėra laimę ir sėkmę nešantis ženklas. Anksčiau vertinant bendrą šalies atlyginimų augimą būdavo nurodyta, kad didelę įtaką padarė augantis minimalus atlyginimas.

Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Jie išsiskiria ką reikėtų daryti, norint Lietuvai pasivyti. Lietuvoje vidutiniška pensija apie 274 Eur, o Švedijoje apie 2300 Eur.   „Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybės. Atrinkti Vilniuje ir Berlyne parduodami maisto produktai.

Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį švarkelį Didžiojoje Britanijoje jie galės įsigyti pigiau. Redakcija gavo Joanos laišką, kuriame ji palygina odinės striukės kainą.

Savaitgalį kilo tikras kuriozas, socialiniai tinklai netyla iki šiol – pasipiktinę keleiviai ragina boikotuoti „Ryanair“. Mat oro linijų bendrovė nusprendė per ateinančias šešias savaites atšaukti nuo 1680 iki 2100, arba 40-50 per dieną, skrydžių. Tokio žingsnio bendrovė ėmėsi norėdama „pagerinti punktualumą“. Skelbiama, kad „Ryanair“ punktualumo rodiklis per pirmas dvi rugsėjo savaitės krito mažiau 80 proc. ribos dėl oro dispečerių streikų ir didelio pilotų darbo krūvio.

Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, kad tai – atlyginimai, įdarbinimo agentūra – galimos perspektyvos. Dvigubai didesnė alga, Estijos lygis – įkandama tik po dešimties metų? „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas nė nedvejodamas pabrėžia, kad vaistas nuo emigracijos – didesnė alga.

Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų? Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims.

Derliaus kainos nesikeitė, o parduotuvėse mokame brangiau. Būtent tokia situacija šiuo metu su bulvėmis, rapsų aliejumi ir juoda duona. Žemės ūkio ministerijai pavaldi įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę skelbia tam tikrų produktų kainų prekybos tinkluose pakitimus. Iš paskutinių matyti, kad kol dauguma daržovių pinga, brangsta lietuviškos bulvės – 0,54 Eur/kg, o tai – ęį proc. brangiau nei tokiu pat metu praeitais metais.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesio alga (MMA) turėjo būti mokama tik nekvalifikuotiems darbininkams. Tačiau „Sodros“ duomenimis, ne visiems darbdaviams nauja taisyklė – aiški. Tuo tarpu darbdavių atstovas teigia, kad tik maža dalis darbdavių galėjo piktavališkai toliau mokėti MMA – dėl visko kalti neaiškūs apibrėžimai, kas tas nekvalifikuotas darbas.

Vašingtono arbitraže sprendžiasi „Veolios“ 100 mln. eurų ieškinio prieš Lietuvą likimas. Paaiškėjus, kad prieš Lietuvą parodymus davė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė, energetikos ekspertas tvirtina, tai gali nulemti sprendimą ir, deja, Lietuvos nenaudai.

Pigesnių produktų ieškantys lietuvaičiai Lenkijoje, jų gali rasti ir Latvijoje. Tiesa, nustebti priverstų tai, jog pigiau ten galima įsigyti ir kai kurias Lietuvos gamintojų prekes. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo lietuviškos produkcijos kainomis Latvijos ir Lietuvos „Maximos“ bei „Rimi“ prekybos tinkluose. Nuotraukų galerijoje rasite užfiksuotas nuotraukas, o lentelėje – palyginimus. Matyti, kad kiaušinių bei pieno produktų kainos – ganėtinai panašios.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda. Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti.

Viena po kitos nuo šviesoforų dingsta papildomos žalios posūkių lentelės. Taip tikimasi sumažinti eismo nelaimių skaičių, o patys vairuotojai tikina, kad kamščiuose teks praleisti dar daugiau laiko. Pagal išdėstytus Europos Sąjungos reikalavimus šių lentelių turi nelikti iki 2020 metų. Daugiausia tokių lentelių likę Vilniuje, šiuo metu apie 80. Tiesa, konkretaus laiko, kada jų visiškai nebeliks, nenumatoma.

Remiantis statistika atlyginimai nors ir ne visiems, bet toliau Lietuvoje auga, o dabar jau pradėta diskutuoti ir apie minimalios algos kėlimą. Tiesa, tai gali būti ne tik džiaugsminga žinia. TV3 studijoje kalbėjęs Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad yra daug geresnių kelių keliant algas nei tiesiog nustatant didesnę minimalią algą.

Atlyginimais nepatenkinti švietimo įstaigų profsąjungų atstovai ruošiasi pateikti reikalavimų sąrašą ir vėl išeiti į gatves. Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija pateikia naujus savo planus, kaip ruošiasi mokytojus labiau motyvuoti. Tačiau ar to pakaks? Švietimo ir mokslo ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame akcentavo ir statistinius mokytojų atlyginimus, ir siekius, kaip mokytojo specialybę padaryti vėl patrauklią.

Lietuvaičiai jau senokai Lenkiją vadina pigių kainų rojumi, tačiau ar įmanoma, kad tas rojus būtų ir Lietuvoje? Prekybininkai įsitikinę, situacijos Lenkijos prekybos tinklų atėjimas į Lietuvą nepakeistų, tačiau ekspertai galimybes siūlyti mažesnes kainas mato. Šiandien paaiškėjo, kad Lenkijoje viešintis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis mato galimybes, jog į Lietuvą ateitų Lenkijos prekybos tinklas.

Ieškant mažų algų priežasties premjeras paminėjo ne tik šešėlinę ekonomiką ar didelį darbo apmokestinimą, bet socialinio solidarumo nebuvimą. Pasak jo, kitose šalyse verslininkai nustato daug mažesnę pelno maržą nei Lietuvos. Tačiau verslininkų atstovas ir ekonomistas su tuo nesutinka. „Žinių radijoje“ premjeras Saulius Skvernelis atsakė, kodėl lietuvių tokios mažos algos. Pasak jo, viena priežasčių – šešėlinė ekonomika. Tačiau tai tik viena iš priežasčių.

Lietuvos pramonės įmonių vadovai kas ketvirtį pasipasakoja, kokios naujausios tendencijos pramonėje ir ko gali tikėtis darbuotojai. Panašu, kad nors verslininkai mąsto optimistiškai – įmonių pajamos didės, nemaža dalis galvoja, kad darbuotojų reiks mažiau. Juos keis technologijos. Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.

Lietuviai gyvūnais rūpinasi ne mažiau nei savo vaikais, tai rodo atsirandantys nauji verslai. Įprastai auklės ar darželio paslaugos būdavo skirtos visai ne augintiniams, tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau lietuvių atranda šią verslumo gyslelę, tiesa pajamos iš tokios veiklos gali ir nedžiuginti. Vien įvedus į „Google“ paiešką galima rasti 28 gyvūnų viešbučius Lietuvoje. Tačiau kalbintieji gyvūnų mylėtojai – verslininkai, didžiulės konkurencijos kol kas dar nejaučia.

Jau dešimti metai kaip parduotuvių alkoholio skyriai užtverti „Stop“ juostomis, pilni didžiulių ženklų: „Alkoholis rugsėjo 1–ąją neparduodamas”. Tačiau tikrai ne vienas pabando įstatymą apeiti. Prekybininkai tikina, kad įvedus įstatymą kasmet matyti tendencija – alkoholinių gėrimų pardavimai paskutinėmis vasaromis dienomis išauga. Štai šiemet „Norfoje“, vakar alkoholinių gėrimų parduota dvigubai daugiau nei įprastai, sako „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Lietuvos nuomos rinka vis dar slypi šešėlyje. Trys ketvirtadaliai nuomos santykių vis dar neapskaitoma. Analitikai nurodė ne tik, kaip atskirti tinkamą nuomininką nuo netinkamo, bet ir kas paskatintų žengti Lietuvą brandesnės nuomos rinkos link. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu atlikta apklausa parodė priežastis, kodėl nuomotojai linkę likti šešėlyje.

Pasigirsta kalbų, kad ieškodami pigesnių prekių lietuviai pasuka ir į Latvijos parduotuves. Tačiau kas galioja parduotuvėms, negalioja restoranams. Nuvykus į Rygos centrą ir nusprendus prisėsti, kur nors pavalgyti, netikėtai galima išleisti daug daugiau. Net jei ir restorano pavadinimas toks pat kaip Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios kainos vyrauja Rygoje.

Bendra statistika rodo, kad atlyginimai auga daugumai lietuvių, tačiau „Sodra“ išskyrė, kad antrąjį metų ketvirtį, kai kurie gavo net mažiau nei tokiu pat metu prieš metus. „Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Artėjant mokslo metams tėvų galvos ir piniginės skausmu tampa visų reikalingų vaikui priemonių nupirkimas. Vieni patraukia pigesnių prekių ieškoti į turgų, kiti į Lenkiją. Jau žinoma, kad kartais lietuvaičiai pigesnių prekių ieško ir Latvijoje, tačiau ar įmanoma pigiau įsigyti ir mokyklai skirtų prekių? Naujienų portalas tv3.lt apsilankęs Lenkijoje apžiūrėjo ten esamas kainas. Išanalizavus kainas matyti, kad nors latvių atlyginimai didesni, lietuviai moka tokias pačias sumas.

Rasti vietą pasistatyti mašiną darosi sunkiau ne tik pačiame mieste, bet ir savam kieme. Ypač, jei tuo kiemu naudojasi ne vien ten gyvenantys. Būtent tuomet ir imama kelti klausimą, kam gi priklauso tos stovėjimo vietos. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus miesto gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakodamas, jog mažą kiemą vienoje iš Vilniaus Senamiesčio gyventojų tenka dalintis ne tik su kitais namo gyventojais, bet ir viešbučių svečiais.

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos iš to mes turėtume. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.

Į Lietuvą atėjęs prekybos tinklas „Lidl“ paaštrino konkurenciją ne tik tarp prekybos tinklų, bet ir tarp pačių gamintojų. Pasak jų, pažadai atverti ne tik savas parduotuves, bet ir užsienio rinkas lietuviškiems produktams, liko tik pažadais. Tuo tarpu „Lidl“ tikina, kad lietuviškų gaminių jų parduotuvėse daugėja.

Atrodo jau įprasta, kad visos paslaugos brangiausios – sostinėje. Teigiama, kad čia atlyginimai aukščiausi, tad ir susimokėti tenka daugiausiai. Tačiau tai netiesa pažvelgus į odontologų suteikiamas paslaugas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo odontologijos paslaugų kainomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir mažesniuose miestuose – Plungėje, Šilutėje. Pirmiausia žvelgiant į skelbiamas kainas internete jau matyti, kad pačiame mieste galimi didžiuliai paslaugų skirtumai.

Iš JAV laukiamo suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinio kaina laikoma paslaptyje. Tvirtinama tik tiek, kad pasiūlyta kaina – mažiausia. Tačiau, anot Europos Komisijos, bent jau pirmąjį pusmetį, tikrai nemokėjome mažiausiai. Lieka tik aklai pasitikėti Įsigyjamų dujų kaina laikoma komercine paslaptimi, tad nė SGD krovinių, nei „Gazprom“ kainų viešai neišvysime.

Vasaros sezonui einant į pabaigą, po truputį mažėja ir atostogaujančiųjų skaičius. Tačiau kiti atostogas renkasi rudenį, tuomet kainos turėtų ne taip skaudžiai kąsti. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ar jau vėlu susiplanuoti pigias atostogas svečioje šalyje rudenį. Sakoma, roges tepk vasarą, o ratus žiemą. Norintiems pigiai pakeliauti šis posakis turėtų būti itin pažįstamas, nes juk kuo anksčiau skrydį nusipirksi, tuo geresnės kainos gali tikėtis.

Ruošiantis statyboms ar net jau nusipirkus pastatytą būstą susiduriama su išlaidomis. Svarstant, kaip kuo pigiau įsirengti būstą, galima ir apsigauti – po metų, po dviejų vėl gali prireikti remonto ir namai taptų vargu, o ne ramybės vieta. Ekspertai pataria, kaip jaukiai, kokybiškai, bet už įkandamą sumą įsirengti namus. Visų pirmiausia „YCL studio“ architektas Aidas Barzda pabrėžia, kad save pritaikyti būstui būna daug pigiau nei būstą pritaikyti savo poreikiams.

Po 35 dienas trukusio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos duris vėl atvėrė Vilniaus oro uostas. Per šį mėnesį itin nukraujavo Vilniaus turizmas, tad viltys, kad rekonstrukcija atsipirks – aukštos. Visgi ne visi turistai gali likti patenkinti, nes vien tako rekonstrukcija neapsiribota. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad oro uosto uždarymo laikotarpį išnaudojo ir ten įsikūrę nuomininkai.

Vilnius – kasmet vis labiau augantis miestas, tad nenuostabu, kad dažnai įvardijamas „Lietuvos išlaikytoju“. Dėl to gali pasigirsti ir kalbų, kad būnant vieno miesto valstybe, pragyvenimo lygis būtų aukštesnis. Visgi, analitikai mato priežastį, dėl ko regionai yra ypač svarbūs. „Sodros“ duomenimis, 2017 metais Vilniaus skyriuje surinkta apie 44–45 proc. visų socialinio draudimo įmokų įmokų, tai yra daugiau nei Kauno ir Klaipėdos kartu sudėjus, mat Kauno sk. surinkta apie 19 proc., Klaipėdos sk.